Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Sunkios brazilų olimpinės pagirios

 
2017 08 18 12:00
Taip po olimpiados atrodė apleisto "Maracanos" stadiono aikštė.
Taip po olimpiados atrodė apleisto "Maracanos" stadiono aikštė. AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjus metams po Rio de Žaneiro vasaros olimpinių žaidynių brazilų euforiją pakeitė nusivylimas. Olimpiados organizatoriai vis dar įklimpę į skolas ir negali rasti efektyvaus krizės sprendimo modelio.

31-osios vasaros olimpiados šeimininkai susidūrė su skaudžia realybe. Didžiausios sporto varžybos nepritraukė norimo finansų srauto, o korumpuotos Brazilijos valdžios žarstyti pažadai dabar kelia visuotinę nepasitenkinimo bangą.

Mieste – kariškiai

Teigiama, kad Brazilija taip pat nepasinaudojo gera proga pertvarkyti visą savo sporto sistemą, kuri padėtų užauginti naujų čempionų, ir šia valstybę paversti viena iš dominuojančių sporto galių pasaulyje.

„Olimpinės žaidynės pernai buvo pasitiktos su dideliu optimizmu ir viltimis. Tačiau jos buvo pasmerktos jau seniai. Politikų utopiniai pažadai paversti Rio de Žaneirą klestinčiu miestu neatitiko realybės, ir tuo galima įsitikinti dabar“, – tvirtino mokslo ir technologijų naujienų portalo „Gizmodo“ apžvalgininkas Adamas Clarkas Estesas.

Dalį olimpiados metu naudotų sporto objektų ketinta transformuoti į visuomeninės paskirties pastatus, tokius kaip darželiai ir mokyklos. Tačiau taip neįvyko. Iš 27 olimpiados sporto objektų 12 yra visai nenaudojami arba apleisti.

Net legendinis „Maracanos“ stadionas ištisą pusmetį stovėjo apmiręs, jo valdytojai negalėjo padengti 785 tūkst. eurų skolos elektros tinklams. Šiame stadione niekas nežaidė futbolo šešis mėnesius, jis buvo uždarytas, neįleista net turistų. Tik šių metų balandį stadioną atgaivino prancūzų bendrovė „Lagardere“. Ji pasirašė „Maracanos“ administravimo sutartį iki 2048-ųjų.

Rio de Žaneiro Olimpinis parkas neveikia, prieš pusmetį buvo uždarytas ir bendruomenės baseinas bei kanojų slalomo trasa. Olimpinis baseinas atrodo visiškai apleistas, o šį mėnesį užsidegė dviračių treko arena – gaisras nuniokojo brangią trasos dangą. Olimpiniame kaimelyje esantis 31 dangoraižio rajonas yra bedvasis. Jame iš 3,6 tūkst. naujų butų parduota vos 10 procentų.

Brazilų gėda virto ir olimpiniai medaliai. Maždaug dešimtadalį jų žaidynių prizininkai grąžino organizatoriams restauruoti dėl broko.

O didžiausias Rio de Žaneiro valdžios galvos skausmas yra suprastėjusi kriminogeninė situacija. Nusikalstamumas gatvėse šiemet didžiausias nuo 2009-ųjų. Padėčiai suvaldyti ir nusikalstamoms grupuotėms likviduoti Brazilijos vyriausybė mieste dislokavo 8,5 tūkst. karių.

„Visiškai praradome visuomenės saugumo kontrolę Rio de Žaneire“, – prisipažino Brazilijos vyriausybės atstovas Rodrigo Maja.

Milijoninė skolų našta

Olimpiados organizacinio komiteto skolos šiuo metu siekia 33 mln. eurų. Verslo ir finansinių naujienų agentūra „Bloomberg“ atskleidė, kad brazilai skolas tiekėjams bandė padengti atsiskaitydami oro kondicionieriais, nešiojamaisiais elektros įrenginiais ir elektros kabeliais...

Nepavykus išbristi iš skolų liūno, organizacinis komitetas kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) pageidaudamas finansinės paramos. Brazilijos olimpinio komiteto vadovas Carlosas Arthuras Nuzmanas susitiko su IOC atstovais ir prašė, kad padėtų padengti skolas. Tačiau gavo neigiamą atsakymą.

„Visa tai buvo galima numatyti. Likus keliems mėnesiams iki olimpiados, ji buvo pasmerkta dėl nesibaigiančios korupcijos, politinių skandalų, gamtos užterštumo, nusikalstamumo ir Zikos viruso.“

„Situacija labai sudėtinga. IOC labiau diktuoja savo sąlygas, negu siūlo šios problemos sprendimo būdą“, – nusivylęs kalbėjo C. A. Nuzmanas.

Vis dėlto IOC motyvas buvo paprastas ir aiškus: pagal žaidynių rengimo sutartis patys miestai ir valstybės privalo padengti susidariusias skolas. O padarius išimtį ir suteikus finansinę paramą vieniems, to galėtų reikalauti ir kiti miestai.

Remiantis įvairiais skaičiavimais, olimpinės žaidynės Brazilijos biudžetui kainavo apie 11,5 mlrd. eurų. Tačiau visa suma, kurią sudarė valstybinės ir privačios lėšos, gali būti dar didesnė, ir tikriausiai ji nebus atskleista. Žaidynių rengėjai liko su skolomis, kurių valstybė ir Rio de Žaneiras negali padengti, nes ir taip vėluoja atlyginimai mokytojams, policininkams, pensininkams.

Progreso neįžvelgia

Rio de Žaneiro nepasiturinčiųjų kvartale pastatytas ir plačiai išreklamuotas Olimpinis parkas su visą parą šurmuliuojančiu sportininkų kaimeliu per metus virto nykia ir slogia vietove. „Viskas atrodo lyg po apokalipsės“, – ironizavo A. C. Estesas.

Patys brazilai linkę kaltinti savo politikus. Ekspertai pažymi, kad ne vien politikai yra kalti, bet rasti esminę krizės priežastį esą nelengva. Kai prasidėjo olimpiada, Braziliją supurtė didžiausias vyriausybės kyšininkavimo skandalas per šios valstybės istoriją. Tyrimas atskleidė, kad į jį įsivėlė per 200 oficialių pareigūnų. Net brazilų gerbtas ankstesnis prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva negrįžtamai susigadino reputaciją. Įrodžius, kad paėmė 4,13 mln. eurų kyšių, jis buvo nuteistas laisvės atėmimu 9,5 metų.

Amerikiečių žiniasklaidos koncerno ESPN parengtame reportaže olimpiados medalius laimėję Brazilijos atletai prisipažino, kad pasigenda šlovės ir laimės, kuri jiems buvo žadama. Dauguma iš 19 brazilų olimpinių prizininkų tikino dabar gyvenantys prasčiau, nes dėl krizių ir skandalų neteko savo rėmėjų.

„Visa tai buvo galima numatyti. Likus keliems mėnesiams iki olimpiados, ji buvo pasmerkta dėl nesibaigiančios korupcijos, politinių skandalų, gamtos užterštumo, nusikalstamumo ir Zikos viruso. Ir kai varžybos prasidėjo, ėmė lįsti problemos – olimpinio kaimelio butų brokas, nardymo varžybų nutraukimas dėl vandens taršos. Viskas tik blogėjo. Liūdna suvokti, bet situacija ten tikrai negerės. Progreso nematyti“, – padarė išvadą ESPN.

Brazilų problemos panašios į tas, kurias po 2004-ųjų Atėnų olimpiados patyrė krizės sukaustyta Graikija. iš brazilų klaidų bus ko pasimokyti 2020-ųjų Tokijo olimpiados rengėjams japonams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"