TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

T. Kučinskas: skendimų prevencijai nereikia išradinėti dviračio

2015 11 30 15:07
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva turi pasinaudoti jau patikrinta užsienio šalių patirtimi, o ne išradinėti dviračio, siekiant pakeisti tragišką skendimų statistiką. Tai, apibendrindamas praėjusį penktadienį vykusią tarptautinę konferenciją „Ką daryti, kad vaikai skęstų mažiau?“, pabrėžė Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Tomas Kučinskas.

„Dviratis išrastas, nereikia jo išradinėti iš naujo. Pasinaudokime tokių valstybių, kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Nyderlandai, patirtimi, ir galėsime išsaugoti po klasę moksleivių, kasmet nuskęstančių Lietuvoje. Ši konferencija parodė, kad daugelį dalykų jau darome teisingai, vykdydami mokymo plaukti programą. Tačiau reikia sistemos, griežtos kontrolės ir valstybės paramos. Tai savo pranešimuose pabrėžė ir jau minėtų šalių specialistai“, – sakė T.Kučinskas.

Tarptautinę konferenciją „Ką daryti, kad vaikai skęstų mažiau?“ Lietuvos plaukimo federacijos organizavo drauge su Švietimo ir mokslo ministerija, Seimu ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centru. Joje savo įžvalgas kaip sumažinti skendimų skaičių atskleidė ne tik Lietuvos, bet ir Nyderlandų, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės specialistai, – rašo ltuswimming.com.

Rodikliai kraupiausi Europoje

Konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys į tragišką statistiką, rodančią, kad skendimo rodikliai Lietuvoje yra kraupiausi Europoje.

Kaip savo pranešime pabrėžė T.Kučinskas, Lietuvoje kasmet paskęsta daugiau nei 300 žmonių. Vaikai sudaro apie 10 proc., t. y. 30 vaikų kasmet netenkame dėl žūčių vandenyje. Paskendimai yra antra pagal dažnumą (po žūčių transporto įvykiuose) vaikų iki 14 metų nesmurtinių traumų mirties priežastis.

„Tai didžiuliai nuostoliai valstybei. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenis dėl 1 žuvusio žmogaus šalies ekonomika patiria apie 600 tūkst. eurų žalą, o valstybė kasmet dėl skendimų patiria 170 mln. eurų žalą ekonomikai“, – kalbėjo T.Kučinskas.

Vienas garsiausių britų plaukimo specialistų, daugybės knygų apie plaukimą autorius Kelvinas Juba taip pat pabrėžė tragiškus Lietuvos rodiklius. Tačiau drauge jis pastebėjo, kad sėkmingam mokymo plaukti programos įgyvendinimui Lietuvoje yra geros sąlygos.

„Nors padėtis žinoma, buvo kraupu klausytis, kaip užsienio plaukimo specialistas rodo oficialius Europos Sąjungos skaičius, kad Lietuvoje skendimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų kasmet siekia beveik 8, o tarp vaikų iki 14 metų – 2,5. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje šie rodikliai atitinkamai yra 0,42 ir 0,15“, – sakė T.Kučinskas.

Tačiau, pasak T.Kučinsko, visame pasaulyje pripažįstamas ekspertas iš Didžiosios Britanijos, taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pakanka infrastruktūros ir trenerių, kad tragiški rodikliai pasikeistų.

„Lietuvoje yra keturi 50 m baseinai ir 43 perpus trumpesni. Turime beveik pusantro šimto kvalifikuotų plaukimo trenerių. Tai – panašiai kaip Danijoje, kurioje yra beveik dukart daugiau gyventojų, o skendimų 100 tūkst. gyventojų rodikliai yra 0,68 (bendrai) ir 0,1 (vaikų iki 14 metų)“, – sakė LPF prezidentas.

Pinigai, kontrolė ir sistema

Kalbėdamas konferencijoje, T.Kučinskas pastebėjo, kad Lietuvoje valstybės kontroliuojamos plaukimo infrastruktūros vertė viršija 150 mln. eurų. Infrastruktūros išlaikymas per metus kainuoja apie 6 mln. eurų.

„Kiekvieną vasarą daugumoje baseinų yra išleidžiamas vanduo, kad nuostoliai būtų mažesni. Nuo 9.00 iki 14.00 val. beveik visi baseinai šalyje yra tušti! O tuo metu galime apmokyti plaukti net 80 proc. šalies antrokų, kurie dalyvauja mokymo plaukti programoje“, – pabrėžė T.Kučinskas.

Tačiau, pasak jo, tam reikia ne tik valstybės, kuri mokymo plaukti programai skirtų biudžeto lėšų, bet ir savivaldybių indėlio.

„Visi konferencijoje kalbėję užsienio specialistai akcentavo valstybės paramą ir mokymo plaukti programos naudą valstybei. Mūsų savivaldybės taip pat privalo suprasti šiuos dalykus, tą naudą, kurią gali duoti mokymo plaukti programa. Reikia sistemos, suderinančios valstybės, mokymo įstaigų ir savivaldybių veiksmus, garantuojančios rezultatų kontrolę“, – sakė T.Kučinskas.

Konferencijos išvakarėse Švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina, be kita ko, pareiškė nuomonę, kad mokymo plaukti programa būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

„Tokia programa bus pasiūlyta. Tačiau turi būti sistema, programa turi būti nuosekli“, – sakė N.Istomina, kalbėdama telefonu per „Žinių radijo“ laidą, skirtą plaukimui.

Pasaulis supranta svarbą

Norvegijos mokymo plaukti programos, kurią jau daugelį metų vykdo Norvegijos plaukimo federacija, konsultantas Janas Kjensli taip pat pabrėžė vieningos sistemos svarbą. Pasak kalbėtojo, mokymo plaukti programa Norvegijoje yra pagrįsta pedagogika, metodologija ir nacionaliniais kontrolės standartais.

Mokymo plaukti programa Norvegijoje apima 10 pagrindinės mokyklos klasių. Jau ketvirtoje klasėje rengiami nacionaliniai plaukimo egzaminai. Vaikai, priklausomai nuo amžiaus, turi mokėti nuplaukti bent 200 m, nunerti tam tikrą atstumą, plaukti keliais būdais.

Programa finansuojama Norvegijos vyriausybės lėšomis ir skiriant mokesčių procentą.

„Vyriausybės parama mūsų vykdomai mokymo programai kasmet didėja – prie Kūno kultūros ir sporto departamento prisijungė ir Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau nėra vieningos sistemos, kontrolės, kad vaikas mokėtų plaukti. O juk apmokius, bet ne išmokius vaiką plaukti dažniausiai kyla dar didesnis pavojus“, – sakė LPF prezidentas T.Kučinskas.

Plaukimo plaukti programą Didžiojoje Britanijoje taip pat finansuoja valstybė, tiesa, drauge su verslo kompanijomis. Konferencijoje kalbėjęs K.Juba pastebėjo, kad daugybė tėvų negali mokėti už privačias plaukimo pamokas.

„Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimo duomenys rodo, kad skendimų mąstą skirtingose šalyse lemia ekonominė padėtis. Žemiausiai socialinei klasei priklausantys asmenys turi 5 kartus didesnę riziką nuskęsti, bedarbiai asmenys – 11 kartų didesnę riziką nuskęsti nei dirbantieji“, – sakė ir T.Kučinskas.

Dėl to, pasak T.Kučinsko, reikia tinkamai paskirstyti lėšas ir garantuoti rezultatų kontrolę – kad skiriami pinigai būtų išleisti efektyviausiai.

„Visas pasaulis supranta plaukimo svarbą. Ne veltui UNESCO šį lapkritį papildė savo Sporto, Kūno kultūros ir Fizinio aktyvumo chartiją straipsniu, kad gebėjimas plaukti yra gyvybiškai svarbus kiekvienam asmeniui. Tikiuosi, kad ir Lietuvos valstybė tai supras ir imsis būtinų veiksmų“, – sakė T.Kučinskas.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"