Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Tapusi kariuomenės savanore sezonui rengsis su trenksmu

 
2017 10 19 16:00
Vaida Žūsinaitė: „Baigusi mokyklą norėjau stoti į krašto apsaugos savanorius, bet tuo metu dirbau su treneriu, kuris nepalaikė mano idėjos.“
Vaida Žūsinaitė: „Baigusi mokyklą norėjau stoti į krašto apsaugos savanorius, bet tuo metu dirbau su treneriu, kuris nepalaikė mano idėjos.“ Lietuvos kariuomenės nuotrauka

Po šių metų pasaulio lengvosios atletikos čempionato Londone maratonininkė Vaida Žūsinaitė pagaliau rado laiko ir įgyvendino nuo vaikystės brandintą svajonę – tapo Lietuvos kariuomenės savanore.

Dar prieš bazinius mokymus, kurie truko tris savaites, lengvaatletė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog ten ji sustiprės fiziškai ir su trenksmu grįš rengtis naujam sezonui.

Pasirodymu Londone nepatenkinta

O šį sezoną 29 metų sportininkė didžiausias viltis siejo su planetos pirmenybėmis, kurios vyko Londone rugpjūčio mėnesį. Vienintelė moterų maratone bėgusi lietuvė 42 km 195 m įveikė per 2 val. 41 min. 44 sek. ir tarp 91 dalyvės finišavo 45-a.

V. Žūsinaitė neslėpė, kad pasaulio čempionate turėjo didesnių vilčių, juolab prieš metus Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ji finišavo 38-a.

Tačiau lygindama pasirodymą Londone ir pernai olimpiadoje Vaida sakė, kad Rio de Žaneire ji prieš startą buvusi ramesnė, o trasoje – kovingesnė.

„Pasaulio čempionate netenkino nei užimta vieta, nei parodytas rezultatas. Norėjau bėgti geriau, – kalbėjo V. Žūsinaitė. – Šiais metais stovykloje dirbau gerokai daugiau, ir atrodė, kad rezultatas turi būti geresnis. Bet yra kaip yra. Galbūt sutrukdė mini trauma, kurią vadinu tiesiog skausmu. Nuo vasario mėnesio kulne jaučiu skausmą. Galbūt tai turėjo įtakos tokiam mano rezultatui.“

Vilniaus maratonas kelia sentimentų

Rugsėjo 10 dieną Vaida bėgo „Danske Bank“ Vilniaus maratone. Kadangi po starto pasaulio pirmenybėse ji nebuvo visiškai atsigavusi, sostinės gatvėmis sportininkė bėgo pusmaratonį.

„Bėgsiu kuo geriau, bet jokių tikslų nekeliu“, – varžybų išvakarėse sakė lengvaatletė. Pusės maratono nuotolį – 21 km 98 m – jį įveikė per 1 val. 23 min. 7 sek. ir tarp moterų buvo trečia.

V. Žūsinaitė prisipažino kasmet trokštanti bėgti Vilniaus maratone, nes jis sukelia malonių prisiminimų. 2014-ųjų rugsėjį pirmą maratoną savo karjeroje bėgusi V. Žūsinaitė finišavo po 2 val. 43 min. 13 sek. ir pasiekė Vilniaus maratono moterų rekordą, kuris nuo 2008 metų priklausė Dianai Lobačevskei (2:45:31).

„Kai manęs klausia apie Vilniaus maratoną, sukyla emocijos, nes man tai buvo pirmasis maratonas, ir jį įveikiau sėkmingai, – „Lietuvos žinioms“ sakė bėgikė. – Tuomet pasiekiau ne tik moterų varžybų trasos rekordą, bet ir įvykdžiau pasaulio čempionato normatyvus. Pamenu, kaip tada finišavau – norėjau šypsotis, bet iš džiaugsmo buvo taip graudu, kad akys buvo pilnos ašarų. Man tai buvo nauja pradžia. Po šio Vilniaus maratono apsisprendžiau, kad vis dėlto mano rungtis yra maratonas, ir daugiau nesimėtysiu po kitas rungtis.“

Vaida Žūsinaitė: „Baigusi mokyklą norėjau stoti į krašto apsaugos savanorius, bet tuo metu dirbau su treneriu, kuris nepalaikė mano idėjos.“

Iki pirmojo nubėgto maratono V. Žūsinaitės mėgstamiausia rungtis buvo 3000 metrų kliūtinis bėgimas. Tačiau 2014 metais ji dalyvavo tik dvejose tokiose varžybose, ir abejos, sportininkės žodžiais, „buvo tragiškos“. Pagrindine nesėkmės priežastimi Vaida įvardijo problemas dėl nugaros. Būtent dėl to ji nusprendė daugiau nestartuoti kliūtiniame bėgime ir savo jėgas išbandyti per alinantį bėgimą – 42 km 195 m maratone. Ir jau tais pačiais metais pirmas blynas buvo auksinis.

Norėtų tapti profesionalia kariške

Po pusmaratonio bėgimo sostinės gatvėmis V. Žūsinaitė vyko į stovyklą, bet sportavo ne pati – bėgiojo jos treniruojami žmonės. Po šios stovyklos sportininkė kiek pailsėjo ir tuomet nėrė į savo vaikystės svajonę – tris savaites vykusius bazinius karinius mokymus, po jų oficialiai tapo Lietuvos kariuomenės savanore.

– Kas pastūmėjo tapti savanore? – „Lietuvos žinios“ teiravosi maratono bėgikės Vaidos Žūsinaitės.

– Nuo mažens myliu Lietuvą. Mane taip auklėjo tėvai. Kai buvau moksleivė, lankiau Šaulių sąjungą. Baigusi mokyklą norėjau stoti į krašto apsaugos savanorius, bet tuo metu dirbau su treneriu, kuris nepalaikė mano idėjos. Tad buvau visiškai atsidavusi sportui. O dabar atsirado laiko ir pavyko įgyvendinti savo svajonę. Galbūt ateityje bus galimybė įstoti į profesionalią Lietuvos kariuomenę.

– Ar pratybos buvo sunkios?

– Mokėmės teorijos, taktikos, rikiuotės, maskuotės, apkasų kasimo, atstumų nustatymo, orientavimosi. Buvo pratybų ir miške, ir su ginklais. Labiausiai įstrigo naktinės pratybos, kai tamsoje vien su žemėlapiu ir kompasu turėjome orientuotis nežinomoje vietoje, klampoti per pelkes. Neįprasta buvo ir miegoti miške po savo pačios pastatyta palapinsiauste su ginklu.

Maratono distancijoje Vaida Žūsinaitė jaučiasi tarsi žuvis vandenyje.Vytauto Dranginio/LTOK nuotrauka
Maratono distancijoje Vaida Žūsinaitė jaučiasi tarsi žuvis vandenyje.Vytauto Dranginio/LTOK nuotrauka

Tokius dalykus turi mokėti kiekvienas. Ir esu už šauktinius. Netgi už tai, kad visi, baigę mokyklą, dalyvautų tokiose pratybose, išmoktų drausmės, elgtis su ginklu ir kitų dalykų, kurie mums ateityje gali praversti.

– Sportininkams tokiose pratybose turbūt nesunku laikytis drausmės?

– Nesunku. Drausmė – vienas pagrindinių dalykų siekiant tikslo. Mane galbūt drausmės išmokė ir Šaulių sąjunga, nes teko dalyvauti daugybėje mokymų. Ten reikėdavo keltis šeštą ryto, idealiai pasikloti lovą, sutvarkyti aprangą. Tai išmokus ir sporte buvo lengviau, nes sportuoti pradėjau gana vėlai. Iki sporto mano gyvenime pirmą vietą užėmė Šaulių sąjunga.

– Įgyvendinote didžiausią vaikystės svajonę. Kokios kitos svajonės?

– Jų dar tikrai bus. Kaip sakoma, svajoji – gyveni.

Sportininkai savanoriai

Lietuvos kariuomenės savanoriai taip pat yra penkiakovininkai Justinas Kinderis, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, lengvaatletė Remalda Kergytė, imtynininkai Danutė Domikaitytė, Kristupas Šleiva, Matas Knystautas, biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė, Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis. O drauge su V. Žūsinaite savaitgalį Lietuvos kariuomenės savanore tapo ir penkiakovininkė Ieva Serapinaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"