TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

"Tour de France" ar "Tour de Doping"?

2011 07 07 0:00
"Tour de France" lenktynes gaubia vis didesnė migla.
AFP/Scanpix nuotrauka

Įsibėgėja prestižiškiausios dviračių lenktynės "Tour de France", tai - bene daugiausia kontroversiškų vertinimų kasmet sulaukiantis sporto renginys.

Kasmet per 200 dviratininkų Prancūzijos keliais įveikia maždaug tris su puse tūkstančio kilometrų. Tokį nežmonišką krūvį atletams tenka atlaikyti per tris savaites. Šiame maratone numatytos tik dvi poilsio dienos. Dviratininkams tai yra didžiulis fizinių galimybių ir valios išbandymas.

Skeptikai neabejoja - išbūti tokiame pragare be draudžiamų preparatų ir stimuliatorių pagalbos neįmanoma. O jei nusitaikei į aukštumas, esi priverstas į pagalbą pasitelkti dopingą. Dviračių sporto entuziastai tikina, kad atlaikyti tokį krūvį įmanoma gerai pasirengus - daug ir sunkiai dirbant per treniruotes. Tačiau kai kurie "Tour de France" lenktynių epizodai verčia tuo abejoti.

Į dopingo skandalą buvo įsivėlęs ir Raimondas Rumšas. 2002-aisiais italų "Lampre-Daikin" ekipai atstovavęs lietuvis "Tour de France" lenktynių bendrojoje įskaitoje užėmė trečiąją vietą. Tačiau netrukus buvo sulaikyta R.Rumšo žmona Edita - jos automobilyje aptikta draudžiamų preparatų. Lietuvio kaltė nebuvo įrodyta, tačiau 2003-iaisiais jis įkliuvo vartojęs draudžiamą preparatą eritropoetiną (EPO) ir buvo suspenduotas metams.

Amfetaminas ir raminamieji

"Tour de France" su dopingu siejamos nuo pat legendinių lenktynių pradžios - 1903-iųjų. Tiesa, tuomet niekas jokių preparatų neišradinėjo, dviratininkai jėgas atgaudavo vartodami alkoholį. Vėliau atėjo amfetamino bumas. Šis narkotikas išprovokuoja jėgų antplūdį. 1949-ųjų lenktynių nugalėtojas italas Fausto Coppi vėliau televizijai RAI yra sakęs: "Su tais, kurie mano, kad dviratininkai nevartoja amfetamino, apie šį sportą neverta nė kalbėti."

Tuo metu buvo populiarūs ir liaudies medicinos stebuklai - rupūžių ekstraktai, Afrikos šamanų balzamai. Šie, sportininkų įsitikinimu, turėjo ypatingą galią. Tačiau sukčių išmonė didėjo.

Žurnalistas Jacques Augendre pasakojo, kad 1955-aisiais prancūzas Jeanas Mallejacas trasoje ėmė vairuoti vingiais ir netrukus krito be sąmonės. Atgaivintas ligoninėje jis ėmė klykti, reikalaudamas grąžinti dviratį. Vėliau papasakojo, kad prieš startą išgėrė neaiškios kilmės gėrimo, kurį pateikė komandos vadovai.

1960 metais prancūzas Roger Roviere nuokalnėje nesuvaldė dviračio ir, kritęs į tarpeklį, susilaužė stuburą. Gydytojai nustatė, kad dėl raminamųjų ir skausmą malšinančių vaistų perdozavimo jis nesugebėjo nuspausti stabdžių rankenėlės.

Du liūdni įvykiai privertė griežtinti kovą su dopingo vartojimu. 1960-aisiais Romos olimpiadoje mirė danas Knudas Enemarkas, o 1967-ųjų "Tour de France" lenktynėse - britas Tomas Simpsonas. Abu perdozavo amfetamino. Netrukus Prancūzijoje buvo įkurta Nacionalinė antidopingo agentūra - pradėti tikrinti dviratininkai.

Steroidų manija

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje imta ieškoti amfetamino pakaitalo. Pamažu pereita prie steroidų. Šie didina stimuliuojantį poveikį, ištvermę - sportininkai gali ilgiau dirbti didele jėga. Iš pradžių steroidai buvo įkandami tik elitiniams dviratininkams, jie "vitaminus" vadino stiprintuvais. Dauguma "Tour de France" dalyvių tuomet pripažino, jog be stimuliatorių neįmanoma išlikti viršūnėje. Spėjama, kad prieš tris dešimtmečius steroidus vartojo trys ketvirtadaliai lenktynininkų. Tada ir steroidai buvo uždrausti.

Bet dviratininkai ir jų medikai rasdavo būdų pergudrauti dopingo kontrolierius. Sportininkai išmoko apskaičiuoti, kiek užtrunka dopingo pašalinimas iš šlapimo. Nespėjusieji laiku to padaryti, imdavosi kitų gudrybių. 1978-aisiais vieno etapo nugalėtojas belgas Michelis Pollentier buvo pakviestas atlikti testo. Tačiau kontrolieriai pastebėjo, kad sportininkas perpila "švaraus" žmogaus šlapimą iš indo, kurį laikė po drabužiais. M.Pollentier buvo diskvalifikuotas dviem mėnesiams ir nubaustas 5 tūkst. Šveicarijos frankų bauda. O kontrolieriai svarstė, kiek sukčių praslydo naudodami šią gudrybę, kol jie pagavo belgą.

r-EPO era

Medicina sparčiai tobulėjo - buvo išrandama vis naujų preparatų. Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis laikomas r-EPO era. Tai yra rekombinantinis eritropoetinas - dirbtinis hormonas, stimuliuojantis raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir skatinantis į raumenis didesnį deguonies kiekį. r-EPO efektyvumas prilyginamas kraujo perpilimui, šį hormoną atletai leidžiasi po oda patys. Mokslininkų tvirtinimu, r-EPO leidžia minti pedalus 2,5 km/h didesniu greičiu nei įprasta.

"Kai pamačiau, kaip dviratininkai storomis subinėmis kyla į kalną lyg lėktuvai į dangų, supratau, kas vyksta", - r-EPO invazijos į dviračių sportą pradžią prisimena Kolumbijos dviratininkas Luisas Herrera. Kontrolieriams iš pradžių sunkiai sekėsi aptikti šį preparatą organizme, tad dviratininkams tai buvo tikra aukso gysla.

1986, 1989 ir 1990-ųjų lenktynių laimėtojas amerikietis Gregas LeMondas sakė: "Ruošiausi siekti ketvirtojo titulo, tačiau 1991-aisiais viskas pasikeitė iš esmės. Tie, kurie anksčiau nesugebėjo konkuruoti su manimi, tapo tokie greiti, kad neturėjau jokių šansų juos pavyti."

Ilgametis "Tour de France" dalyvis amerikietis Frankie Andreu tvirtino: "Apie 1996-uosius greitis išaugo neįtikėtinai. Tai negalėjo būti intensyvių treniruočių pasekmė."

Pagaliau kontrolieriai rado būdų organizme aptikti r-EPO. Jį parodo hematokrito (HCT) lygis kraujyje. Statistinio vyro kraujyje jis siekia 45 proc., o dviratininkams buvo nustatyta 50 proc. riba. r-EPO eritrocitų koncentraciją pakelia iki 60 procentų. Įdomu, kad 1996-ųjų "Tour de France" nugalėtojas Bjarne'as Riisas iš Danijos po 11 metų prisipažino vartojęs r-EPO. Kiti dviratininkai iš karto jam prilipdė Misterio 60 procentų pravardę.

Paaiškėjus skandalingiems faktams apie r-EPO ilgametis "Tour de France" lenktynių direktorius Jacques Goddet neslėpė nusivylimo ir pykčio: "Įvedėme dopingo kontrolę, kad ši gaudytų sukčius. Tačiau 30 metų kontrolieriai daug klydo ir apgaudinėjo mus. Taip sėjama vis daugiau blogio - aš juos smerkiu."

Šio dopingo vartotojai labai rizikuoja. HCT lygiui pasiekus 60 proc. ribą, kraujas ima krešėti: miegant sulėtėjus širdies ritmui kyla pavojus gyvybei. Teigiama, kad r-EPO vartojantys dviratininkai miega prijungti prie specialių aparatų, matuojančių širdies ritmą. Pulsui pernelyg sulėtėjus, įsijungia pavojaus signalas: pabudęs sportininkas ima judėti, kad padidintų širdies ritmą.

Evoliucinė kova

1998-aisiais jau lenktynių pradžioje komandos "Festina" darbuotojas Willy Voetas buvo areštuotas - pas jį rasta r-EPO. Draudžiamų preparatų tuomet rasta ir TVM komandos kambariuose. Pasklidus naujienai, lenktynių dalyviai paskelbė streiką. Policijai ir muitininkams teko nusileisti. Netrukus Lozanoje buvo įkurta Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA).

Sulaikytas W.Voetas vėliau sutiko bendradarbiauti su kontrolieriais. Jis papasakojo, kaip staiga sumažindavo HCT lygį kraujyje ir apgaudavo tikrintojus: pakakdavo sulašinti druskos tirpalo į kraują ir HCT procentas kaipmat krisdavo žemiau 50. Procedūra užtrukdavo vos kelias minutes. Laiko pakakdavo, kol dviratininkas iš savo kambario viešbutyje nusileisdavo pas kontrolierius.

2004-aisiais nugriaudėjo skandalas, kai iš komandos "Kelme" pašalintas ispanas Jesus Manzano dienraščiui AS paskelbė, kad ekipos vadovai jam siūlė dopingą ir mokė, kaip išvengti kontrolierių testo. "Akis už akį, dantis už dantį", - tuomet atsakė J.Manzano, paklaustas, kodėl išdavė "Kelme".

Dopingo šešėlis palietė ir legendinį 1999-2005 metų "Tour de France" nugalėtoją amerikietį Lance'ą Armstrongą. Prancūzų dienraštis "L'Equipe" 2005-aisiais pranešė, kad 1999 metais L.Armstrongas taip pat vartojo r-EPO. Bet nustatyti jo kaltę trūko įrodymų.

Garsus JAV mokslininkas, dviračių sporto specialistas ir žinomo leidinio "Scientific American" ekspertas Michaelas Schermeris įsitikinęs: "Kovodami su dopingo vartotojais kontrolieriai nuo šių atsilieka penkmečiu. Sukčiai visada bus kūrybingesni už paisančiuosius taisyklių."

Pasak M.Schermerio, pagrindinė problema, kad mokslinių studijų apie dopingą ir jį tiriančių specialistų yra mažai, o sportininkai profesionalai nesutinka bendradarbiauti. Tad su mėgėjais atliekami tyrimai nėra tokie efektyvūs, kad spėtų koja kojon su sukčiais.

Viskas galima, kas neuždrausta

Ilgametis Lietuvos moterų dviračių plento rinktinės treneris Valerijus Konovalovas stoja sportininkų pusėn, tačiau nesiryžta tvirtinti, kad jie apsieina be dopingo. Daugiau nei 30 metų darbo patirtį turintis 57-erių specialistas pripažįsta, kad jų sporte ne viskas skaidru.

- Ar įmanoma dviratininkams per tris savaites įveikti daugiau nei tris tūkstančius kilometrų, nevartojant draudžiamų preparatų? - LŽ pasiteiravo VALERIJAUS KONOVALOVO.

- Viskas priklauso nuo sportininko stažo ir gabumų. Jei krūvis ir treniruočių tempai kyla, tokį atstumą galima nuvažiuoti. Daugelis vartoja vadinamąsias lašelines, tokias pačias, kaip ligoninėje po operacijos, kad sustiprintų išsekusį organizmą. Jei priemonė nėra uždrausta, vadinasi, ją galima naudoti.

Bet dabar dauguma stiprinamųjų preparatų uždrausti. Jei išrandama naujų, šie netrukus vėl tampa draudžiami. Keista situacija - kas galima kūdikiui ar mažam vaikui, negalima sportininkui. Dviratininkai net antibiotikų negali vartoti - esą šie geba pašalinti dopingo pėdsakus iš organizmo. Be įvairių medikamentų sunku atgauti jėgas, tris savaites minant pedalus tokiu krūviu. Vyksta sveiku protu nesuvokiami dalykai. Tarptautinė federacija taip sugriežtino taisykles, kad profesionalūs dviratininkai visada turi informuoti WADA apie savo buvimo vietą. Jei nustatytu adresu tavęs neras - įspėjimas. Pasikartojus tokiam atvejui - diskvalifikacija. Nenormalu, kad dviračių sportas visada tapatinamas su dopingu.

- Tačiau JAV mokslininkas M.Schermeris teigia, kad dopingo vartotojai kontrolierius lenkia bene penkmečiu. Gal dėl to viskas taip ir sugriežtinta?

- Tokie dalykai vyksta ten, kur sukasi dideli pinigai. Galbūt jau dabar vartojami preparatai, apie kuriuos sužinosime tik po 5 metų. Tačiau galime įsivaizduoti, kokia jų kaina, nes išradėjas šiaip sau nerizikuos savo laisve. Jei taip ir yra, tokie preparatai prieinami tik milijoninius kontraktus turintiems dviratininkams. Likusieji sportuoja pagal išgales. Gyvenime taip jau yra - kur dideli pinigai, ten ir tie, kurie rizikuodami pasistengs jų gauti, apeidami įstatymą.

- r-EPO atėjimas į dviračių sportą buvo tolygu revoliucijai?

- Šį preparatą išrado Rusijos mokslininkai. Jį vartojo kosmonautai, kad iš kosmoso jiems nusileidus į vandenyną, džiungles ar dykumą, dirbtinai būtų sukeltas hemoglobino kiekis ir jie lengviau adaptuotųsi be medikų pagalbos. Tačiau vos r-EPO paplito dviračių sporte, jis tuoj pat buvo uždraustas. Iki šiol spėliojama, kas ir kiek jo vartojo. Bandoma tirti užšaldytą L.Armstrongo 1999 metų mėginį. Tačiau vargu ar po tiek metų galima ką nors įrodyti.

PASTARIEJI "TOUR DE FRANCE" SKANDALAI

* 1998 m. Prancūzijos muitininkai areštavo komandos "Festina" darbuotoją Willy Voetą dėl r-EPO, augimo hormonų, testosterono ir amfetamino laikymo. Po dvejų metų "Festina" vadovas Richardas Virenque prisipažino skatinęs dopingo vartojimą.

* 2004 m. komandos "Cofidis" lenktynininkas Davidas Millaras sulaikytas su r-EPO. Jo komandos draugas Philippe'as Gaurmontas prisipažino, kad "Cofidis" skatino jį vartoti dopingą.

* 2006 m. lenktynių nugalėtojas Floydas Landis diskvalifikuotas dvejiems metams dėl padidėjusio testosterono santykio epitostesterono atžvilgiu. Norma yra 4:1, F.Landis organizme aptiktas pažeidimas - 11:1.

* 2006 m. Ispanijos policija surengė operaciją kodiniu pavadinimu "Puerto" prieš dopingo išradėją Eufemiano Fuentesą. Iš lenktynių pašalinti su juo bendradarbiavę dviratininkai Janas Ullrichas ir Ivanas Basso.

* 2007 m. "Tour de France" lenktynės buvo vienos skandalingiausių. Diskvalifikuoti Patrikas Sinkewitzas, Michaelis Rasmussenas, Aleksandras Vinokurovas, Cristianas Moreni, Ibanas Mayo. Įtarimai bendradarbiavus su E.Fuentesu pareikšti ir lenktynių nugalėtojui Alberto Contadorui.

* 2011 m. pradžioje įkliuvo 2009 ir 2010-ųjų varžybų laimėtojas A.Contadoras. Jis vartojo klenbuterolį, šis preparatas pagilina kvėpavimą. Jį dažniausiai vartoja sergantieji astma. WADA siūlė diskvalifikuoti A.Contadorą vieniems metams, tačiau Ispanijos dviračių sporto federacija atletą išteisino, pareikšdama, kad klenbuterolio organizme atsirado pavartojus užterštos jautienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"