TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Treneriai prabilo apie skaudulius

2015 10 13 6:00
Imtynių federacija skolinosi pinigų kitų metų sąskaita, kad jos sportininkai galėtų dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose. LŽ archyvo nuotraukos

„Su skolų kupra į Rio olimpiadą.“ Tokiu skambiu pavadinimu pirmadienį Vilniuje spaudos konferenciją surengė Lietuvos trenerių profesinė sąjunga (LTPS), kurios atstovai žurnalistams papasakojo apie nelengvą trenerių ir sportininkų situaciją.

Pasak jų, iš valstybės šiemet negavus visų žadėtų pinigų, kai kurie sportininkai ir treneriai priversti imti paskolas, kad galėtų vykti į olimpines atrankos varžybas.

Laukia žadėtų pinigų

„Kalbėdami apie problemas neturime blogų minčių, paprasčiausiai norime, kad sporto atstovai būtų išgirsti“, – tikino LTPS pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis. Tačiau, pasak jo, ne visi treneriai ir sportininkai išdrįso atvykti į spaudos konferenciją pakalbėti apie problemas, nors buvo davę žodinį sutikimą.

„Drąsūs yra tik sportininkai, kurie savo lėšomis dalyvauja varžybose, kurie nebijo rizikuoti ir imti paskolas, kad galėtų pasirengti čempionatams, ir verslininkai, kurie kartais paremia sportą ir taip prisideda prie šalies sporto populiarinimo“, – kalbėjo L. Dieninis.

Jis tikino, kad baigiantis metams pasigendama to, kas buvo žadėta. Iš valstybės sportininkai ir treneriai olimpinio pasirengimo ciklui dar negavo 388 tūkst. eurų.

Tai, anot LTPS pirmininko Kastyčio Pavilonio, didelė suma, nes 2015-ieji yra pagrindiniai atrankos metai, kai reikalingos lėšos ne tik patekti į olimpines žaidynes, bet ir joms rengtis.

„Lėšų trūkumas atsiliepia ne tik treneriams, bet ir sportininkams – gali nukentėti rezultatai. Pavyzdžiui, Bokso ir Imtynių federacijos jau skolinosi pinigų kitų metų sąskaita, kad sportininkai galėtų dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose, – kalbėjo K. Pavilonis. – Olimpiada vyks Brazilijoje, tad visos atrankos varžybos taip pat rengiamos Amerikos žemyne. Norint ten nuvykti, reikia daug išlaidų.“

„Padėtis ne visada yra normali. Imamos paskolos, sportininkai ilgą laiką būna nežinioje – ar pavyks jiems išvažiuoti į vienas ar kitas varžybas. Tokia nežinomybė nepadeda siekti rezultatų, neprideda ir sveikatos“, – pritarė olimpinis vicečempionas penkiakovininkas Edvinas Krungolcas.

Kastytis Pavilonis: „Anksčiau olimpinei pamainai rengti būdavo skiriama 800 tūkst., o dabar – tik 106 tūkst. eurų."

Sumažėjo aštuoniskart

LTPS vadovas suskaičiavo, kad, neskaitant mūsų krepšininkų, turime jau 35 olimpiečius. Kalbama, kad į Rio turėtų vykti maždaug 70 sportininkų delegacija.

„Po Rio de Žaneiro olimpiados dalis mūsų olimpiečių pasitrauks. Bet niekas nepadeda olimpinei pamainai. Anksčiau jai rengti būdavo skiriama 800 tūkst., o dabar – tik 106 tūkst. eurų. Aštuoniskart mažiau, nors sąnaudos per tuos metus išaugo, – šokiruojančius skaičius pateikė K. Pavilonis. – Negana to, pareikšta, kad kitąmet, olimpiniais metais, lėšų sportui nepadaugės. Įsivaizduojate, ką tai reiškia?“

Lietuvos buriavimo rinktinės treneris Linas Eidukevičius pabrėžė, jog reikia stengtis, kad finansavimą gautų būsimas rezervas: tiek sportininkai, tiek treneriai.

„Nors E. Krungolcas sako, kad mūsų sportininkų olimpiadose vis daugės, aš sakau, kad mažės, nes skaičiai – aštuonis kartus sumažintas finansavimas olimpinei pamainai – yra drastiški“, – sakė L. Eidukevičius.

Kur dėtis sulaukus 23-ejų

Tuo metu garsių dviratininkų Ramūno Navardausko ir Gedimino Bagdono treneris Vaclovas Šiugždinis atkleidė dar vieną problemą: ką daryti sportininkams, kurie jau nebesulaukia savivaldybių paramos?

„Savivalda pasikeitė, ji turi savarankiškumo teises ir priima tarybos sprendimus. Vieniems miestams reikalingi sportininkai iki 19 metų, kitiems – iki 23-ejų. O ką daryti vyresniems sportininkams? – klausė V. Šiugždinis. – Taip išeina, kad esančiuose sporto centruose negalėsime treniruoti sportininkų, kurie jau nebepatenka į šį amžiaus limitą. Juk ne kiekvienas sportininkas atsiskleidžia iki 19 ar iki 23 metų. Ir ne kiekvienas galės patekti į Lietuvos olimpinį sporto centrą.

Kadaise ir mūsų geriausi dviratininkai nebuvo sporto centrų sąrašuose, jiems teko ieškoti rėmėjų. Buvo atvejų, kai teko skolintis pinigų ir sportininkus vežti į varžybas Kolumbijoje. Bet tąkart pavyko rėmėjų pagalba padėti šiems dviratininkams sklandžiai pereiti į profesionalų sportą. Pasisekė. Bet ką daryti, kad valstybė turėtų sistemą ir nereikėtų laukti panašios sėkmės? Savivaldybės investuoja į sportininkus iki 19 ar 23 metų, bet toliau jie valstybei tampa nebereikalingi.“

Jo manymu, pasikeitus įstatymams ir savivaldos požiūriui į sportą, apie sistemą, padedančią vyresniems nei 23 metų atletams neprarasti motyvacijos toliau sportuoti ir siekti aukštumų, galėtų svarstyti pakankamai tam pajėgų turintis Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Viešai prabilę apie skaudulius LTPS vadovai teigė taip norintys atkreipti valstybės ir sporto vadovų dėmesį į šias problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"