TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

V.Gudelis nepabūgo likimo provokacijų

2014 03 19 6:00
2012-ieji: knygos “Jie platino ir gilino Lietuvos krepšinio upę“ pristatyme - (iš kairės) V.Nasvytis, V.Gudelis ir S.Sondeckis. Eugenijaus Onaičio nuotrauka iš V.Gudelio asmeninio archyvo

Vilius Variakojis, broliai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Saulius Sondeckis, Kipras Petrauskas, Vytautas Žalakevičius, Stasys Lozoraitis, Stanislovas Stonkus… Šias asmenybes pažinojęs dailininkas, sporto žurnalistas ir kolekcininkas Vytautas Gudelis, kalbėdamas su LŽ, nejučia nuklysta į prisiminimus.

„Mano gyvenimo kelias tikrai nebuvo nuobodus“, – tvirtino jis.

Balandžio 15-ąją V.Gudeliui sukaks 84-eri. Jis yra daugelio knygų bei albumų apie sportą sudarytojas ir dailininkas. Sukūrė ne vieną plakatą sporto tematika, parengė per šimtą krepšinio ir futbolo varžybų programų. Tačiau didžiausias V.Gudelio pomėgis – sporto atributikos ir knygų apie sportą kolekcionavimas. Šią aistrą perėmė iš šviesaus atminimo savo sesers Onutės, dar anos nepriklausomybės metais baigusios Vytauto Didžiojo universitetą

Sunaikinti muziejai, dingę eksponatai

Per daugybę metų V.Gudelis sukaupė galybę sporto eksponatų, bet Vilniuje nėra kur jų rodyti visuomenei.

1949-ieji: Vilniaus dailės instituto komanda - (iš kairės): A.Nasvytis, J.Šeibokas, J.Burneika, V.Nasvytis ir V.Gudelis. / V.Gudelio asmeninio archyvo nuotrauka

1995 metų balandžio 18 dieną buvo atidarytas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) muziejus. Idėja kilo LKL generaliniam sekretoriui Algimantui Ližaičiui, o ją įkūnijo tuomet lygoje konsultantu leidybos klausimais dirbęs V.Gudelis. „Tai buvo pirmas krepšinio muziejus Lietuvoje. Deja, dėl kilusių nesutarimų tarp LKL vadovų ir netekus patalpų, jis neilgai gyvavo“, - apgailestaudamas prisiminė V.Gudelis.

Dar liūdnesnis - sostinės Vilniaus sportininkų namuose šešiolika metų veikusio Vilniaus sporto istorijos muziejaus likimas. Šio veikla prasidėjo 1992 metų vasario 7 dieną V.Gudelio surengta paroda „Nuo Paryžiaus iki Barselonos“. Iki 2005 metų pabaigos organizuota per keturiasdešimt V.Gudelio parengtų parodų, skirtų olimpinėms žaidynėms, Lietuvos krepšinio ir futbolo jubiliejams. O kai prieš aštuonerius metus sostinės savivaldybė likvidavo Sportininkų namus, didžiausia dalis vertingų eksponatų dingo kaip į vandenį. V.Gudelis turi eksponatų sąrašą su juos perėmusio savivaldybės darbuotojo parašu ir vis dar tikisi, kad tuomet apsivogusių Savivaldybės sporto skyriaus darbuotojų sąžinė prabils.

Berniukų gimnazija

Kai Vytautas mokėsi Panevėžio 1-ojoje berniukų gimnazijoje, jų fizinio lavinimo mokytojas buvo 1947 metais iš tremties Sibire grįžęs geras stalo tenisininkas ir krepšininkas V.Variakojis.

Po 1937 ir 1939 metų Lietuvos krepšininkų triumfo Europos čempionatuose dėl krepšinio buvo pamišę visos Lietuvos moksleiviai.

2007-ieji: S.Stonkaus (dešinėje) knygos “Lietuvos krepšinis” pristatymas Vilniaus dailės akademijoje. Viduryje – “Šviesos “ leidyklos projekto vadovė Rima Budreckienė. / Eugenijaus Onaičio nuotrauka iš V.Gudelio asmeninio archyvo

„Bet žaisdavome gimnazijos kieme ir futbolą, – pasakojo V.Gudelis. – Kartu su mumis – ir nedidelio ūgio V.Variakojis. Stipresni ir augalotesni klasiokai susimokė – sykį petimi jam trinktelėjo taip, kad šis nulėkė kaip kamštis. Bet atsikėlė ir lyg niekur nieko žaidė toliau. Mokytojas tai įvertino kaip žaidybinę situaciją. Nusivylę nustojome jį provokuoti.“

V.Gudelis didžiuojasi žaidęs trečiojoje berniukų gimnazijos komandoje. Pirmąją sudarė geriausieji - Raimundas Sargūnas, Algirdas Matačiūnas, Juozas Žičkus, Algimantas Butkūnas ir Vladas Juchnevičius. Panevėžio gimnazistų pagrindinės komandos žvaigždės 1951 metais Odesoje laimėjo Sovietų Sąjungos „Spartako“ draugijos čempionų vardą. O juk ten žaidė iš gerokai vyresnių krepšininkų suburtos komandos.

„V.Variakojis man buvo mokytojo idealas – mokėjo bendrauti su vaikais, nebijojo auklėti patriotine dvasia, - prisiminė V.Gudelis. - Jis slapta mums skolindavo „Fiziško auklėjimo“ žurnalus. Iš jų persirašiau visus straipsnius apie krepšinį. Išsaugojau tą sąsiuvinį, nors seniai įsigijau tuos žurnalus.

Iki šiol prisimenu V.Variakojo nurodymus krepšinio aikštelėje – saugok galinę liniją, neduok skerso perdavimo. Todėl dabar piktinuosi, kai tokius atlieka mūsų meistrai.“

Dailės institutas

V.Variakojo įskiepyti krepšinio pagrindai V.Gudeliui labai pravertė studijuojant Vilniaus dailės institute (dabar - Vilniaus dailės akademija). Į Grafikos fakultetą jis įstojo 1948-aisiais. Juokėsi: „Dėl to kalčiausias - mano pusbrolis dailininkas Vytautas Banys, daugelio knygų iliustratorius, vitražistas, iškentęs penkerių metų tremtį.” Tais metais į Dailės institutą įstojo Juozas Burneika, Arūnas Žebriūnas, Justinas Šeibokas, jau trečiakursiai buvo A. ir V.Nasvyčiai. Prie šios kompanijos pritapo ir V.Gudelis.

„Buvome nuotaikos komanda: galėdavome pralaimėti silpniausiems, bet sugebėdavome įveikti stipresnius. Kodėl žaidėme krepšinį? Be šokių, nebuvo kitų pramogų", - aiškino pašnekovas.

V.Gudelis išsaugojo visus to meto krepšinio sekcijos archyvus, todėl Dailės instituto sporto kolektyvo (DISK) 60-mečio proga parengė gausiai iliustruotą leidinį „Tokia buvo pradžia“.

Operos ir baleto teatras

1960-ieji: Romos olimpiadoje V.Gudelis (dešinėje) susitiko su žaidynių vicečempionais - dvivietę irkluojančiais Antanu Bagdonavičiumi (antras iš kairės) ir Zigmu Jukna (antras iš dešinės) po jų sidabrinių yrių (kairėje - vicečempionų treneris Ričardas Vaitkevičius). / V.Gudelio asmeninio archyvo nuotrauka

Mokydamasis institute V.Gudelis trejus metus (1948-1952) dirbo statistu Operos ir baleto teatre.

„Juo tapau atsitiktinai.Ėjau į teatrą atsiimti iš klasės draugo Vytauto Skuodžio iš Panevėžio man atvežtų obuolių. Jis vadovavo teatro statistams. Sako: gelbėk, į Aleksandro Dargomyžskio operos spektaklį „Undinė“ neatvyko vienas statistas. Prieš antrą veiksmą tave nugrimuos - reikės tik įnešti į sceną padėklą su vyno taurėmis. Taip debiutavau. Patiko“, - pasakojo V.Gudelis.

Su garsiuoju dainininku K.Petrausku jis artimiau susipažino, kai 1949 metais teatras repetavo Reingoldo Gliero baletą „Raudonoji aguona“. Garsusis solistas į Operos ir baleto teatrą ateidavo kada panorėjęs. Ne sykį stebėjo minėto baleto repeticijas. „Pertraukų metu garsusis tenoras fojė netikėtai sėsdavo prie pianino ir grodavo populiarius šlagerius, taip išprovokuodamas mus šokti su balerinomis, - prisiminė V.Gudelis. - Jis buvo nuostabus aktorius - dainuodavo nežiūrėdamas į dirigentą, neforsuodamas balso. Žiūrovų salėje tuomet būdavo mirtina tyla.“

Dirbdamas Operos ir baleto teatre jaunasis statistas pamėgo klasikinę muziką, išmoko ją vertinti.

Lietuvos kino studija

Su Panevėžio I berniukų gimnazijos mokytoju V.Variakoju (kairėje). / V.Gudelio asmeninio archyvo nuotrauka

1955 metais per V.Gudelio gimtadienį jubiliatą Dailės institute susirado žmogus iš Kino studijos ir netikėtai pasiūlė darbą. Grafinio apipavidalinimo ceche jis trejus metus ruošė titrus ne vienam dokumentiniam ir meniniam filmui.

„1955 metais buvo kuriamas Lietuvos kino studijos meninis filmas „Kalvio Ignoto teisybė“. Maskva reikalavo jam sukurti du plakatus. Todėl mane, Vilniaus dailės institute baigusį plakato specialybę, komandiravo į „Lenfilmo“ studiją susipažinti su nufilmuota medžiaga. “, – pasakojo V.Gudelis.

Leningrade (dabar – Sankt Peterburge) jis turėjo galimybę dalyvauti režisieriaus Josifo Cheifico detektyvo „Rumiancevo byla“ premjeroje. Pagrindinį vaidmenį atliko jaunas Aleksejus Batalovas. Kai šis aktorius 1988-aisiais buvo atvykęs į Vilnių, V.Gudelis susitiko su juo ir maloniai nustebino svečią, prisipažindamas matęs minėto filmo premjerą „Lenfilme“.

Kino studijoje V.Gudeliui teko bendrauti ir su legendiniu kino režisieriumi ir scenaristu V.Žalakevičiumi. Šis tuomet kūrė diplominį filmą „Paskenduolis“. Režisierius puikiai žaidė stalo tenisą, atstovavo Kino studijai Vilniaus „Žalgirio“ pirmenybėse. V.Gudelis tada vadovavo Kino studijos sporto kolektyvui.

Roma ir S.Lozoraitis

Lietuvos sporto puoselėtojo akys visada spindi, kai prisimena 1960-ųjų Romos olimpiadą. Tada V.Gudelis dirbo „Sporto“ laikraštyje. Tai ir lėmė galimybę jam nuvykti į amžinajame mieste surengtas žaidynes.

Kartu su trimis Lietuvos sporto darbuotojais buvo apgyvendintas Romos pakraštyje esančiame vienuolyne Istituto padre Luigi Monti.

2009-ieji: Paryžiaus olimpinių žaidynių 85-mečiui skirtos parodos atidaryme - (iš kairės) parodos autorius V.Gudelis, ponia Alma Adamkienė ir Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. / Alfredo Pliadžio nuotrauka iš V.Gudelio asmeninio archyvo

„Vieną vakarą pas mus apsilankė jaunas vyras. Prisistatė – Romoje gyvenantis lietuvis. Prisipažino nelabai besidomįs sportu, tačiau stebėdamas Romos olimpinių žaidynių atidarymą pagalvojęs, kad ir Lietuva galėtų jose dalyvauti. Netrukus ėmė vardyti geriausius mūsų sportininkus. Išeidamas paliko savo telefono numerį – jei norėtume labiau susipažinti su Roma. Paskutinę viešnagės dieną paskambinome jam . Pasiūlė susitikti prie Šv. Petro bazilikos. Ten prie mūsų privažiavo limuzinas su priekyje plevėsuojančia Trispalve. Man pakirto kojas - sovietų saugumas mus gąsdino dėl galimų provokacijų. Prie vairo sėdėjo tas pats jaunas vyras. Kelias valandas jis vežiojo mus po Romą, paskui maloniai atsisveikinome.“

Tada V.Gudelis sužinojo, jog tai buvo Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio Italijoje Stasio Lozoraičio sūnus Stasys. Mat šis - vieno iš Romoje kartu su V.Gudeliu viešėjusio sporto darbuotojo Juozo Litvino klasės draugas Kauno gimnazijoje nepriklausomybės metais.

Grįžus į Vilnių po mėnesio „Sporto“ redakcijoje pasirodė saugumo darbuotojas, prisistatęs Žemaičio pavarde, ir iš karto užsipuolė dėl bendravimo su S.Lozoraičiu. „Gyniausi, kad man niekas nedėstė buržuazinės Lietuvos istorijos. Tai negelbėjo - net 17 metų nebeišleido į užsienį. O jei būtų sužinoję, kad tada iš Romos slapta atsivežiau S.Lozoraičio dovanotą Sovietų Sąjungoje draudžiamą knygą - Prancūzijoje rusų kalba išleistą labai plono popieriaus ir mažo formato Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živago”…”

Po 29 metų, 1989-ųjų rudenį, jau stipriai pučiant Sąjūdžio vėjams, V.Gudelis, tada - Užsienio turizmo valdybos reklamos darbuotojas, vėl lankėsi Romoje. Svečiavosi S.Lozoraičio namuose. „Dovanojau jam Vido Mačiulio ir mano parengtą unikalią knygą „Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis”, skirtą Lietuvos rinktinės pergalės Europos krepšinio čempionate penkiasdešimtmečiui. Šiame leidinyje yra ir prezidento Antano Smetonos pasakyta kalba per čempionato atidarymą”, - pabrėžė V.Gudelis.

“Kai S.Lozoraitis balotiravosi į Lietuvos Respublikos prezidentus, per pirmąjį susitikimą su tautiečiais „Žinijos“ salėje pasiunčiau jam raštelį su pageidavimu pasikalbėti. Bet taip ir neprasibroviau prie jo pro gausybę gerbėjų. Tik po kelių dienų telefonu palinkėjau jam sėkmės rinkimuose“, – sakė LŽ pašnekovas.

LTOK ir A.Poviliūnas

2004-ieji: Atėnų olimpinėms žaidynėms skirtos parodos atidaryme su LTOK prezidentu A.Poviliūnu (dešinėje). / Eugenijaus Onaičio nuotrauka iš V.Gudelio asmeninio archyvo

25 metų bendravimą su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentu A.Poviliūnu Lietuvos olimpinės akademijos garbės narys V.Gudelis vertina kaip didelę likimo dovaną. Dar Romos žaidynių metu sužavėtas olimpinio judėjimo V.Gudelis nuo LTOK atkūrimo (1988 m.) iki šių dienų populiarina jo idėjas rengdamas parodas.

„Visus tuos metus jaučiau A.Poviliūno paramą, ypač rengiant parodas, skirtas Paryžiaus, Melburno, Romos, Maskvos, Albervilio ir Barselonos olimpinių žaidynių jubiliejams, Vankuverio ir Londono žaidynėms“, - su dėkingumu kalbėjo V.Gudelis.

Susitikimai

Buvę Vilniaus dailės instituto krepšinio komandos nariai architektai A. ir V. Nasvyčiai, J.Šeibokas, skulptorius J.Burneika ir V.Gudelis bendrauja iki šiol. Pastarasis 2007 metais Dailės akademijoje organizavo S.Stonkaus knygos „Lietuvos krepšinis”, kurioje paminėta ir DISK komanda, pristatymą, o 2012-aisiais Lietuvos krepšinio devyniasdešimtmečio proga inicijavo minėtų krepšinio veteranų apdovanojimą LKF atminimo medaliais. Tuose susitikimuose dalyvavo ir pagrindinio varžovo anais laikais – Vilniaus konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) krepšinio komandos žaidėjas S.Sondeckis.

„Pasaulinio garso dirigentas, profesorius, pernai šventęs 85-mečio jubiliejų - kaip anais laikais: paprastas, draugiškas, nuoširdus. Visada malonu su juo bendraut", - tvirtino V.Gudelis.

Niekas nepasikeitė

„Vis dar jaučiuosi jaunas. Žinoma, tapau protingesnis. Juk tiek gyvenimiškos patirties įgyta, tiek knygų perskaityta“, - baigiantis pokalbiui šypsojosi V.Gudelis.

Su dukra Daiva, taip pat grafike, 2012 metais Lietuvos krepšinio jubiliejui parengė parodą, kuri apkeliavo ne vieną šalies sporto areną. Šie metai - vėl jubiliejiniai: prieš 75 metus Kaune vyko Europos krepšinio čempionatas, Lietuvai – auksinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"