TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

V.Rimšaitės grožis, greitis ir adrenalinas

2013 12 18 5:40
BMX dviratininkės amunicija - brangus malonumas. Sauliaus Ramoškos nuotrauka

Nedidelius dviračius žema sėdyne valdantys sportininkai įspūdingu greičiu skrieja kalvotomis ir sudėtingomis trasomis. Tai - BMX sportas, arba dviračių motokrosas (angliškai - Bicycle Motocross; X raidė trumpinyje simbolizuoja sankryžą).

Didžiausia Lietuvos BMX sporto žvaigždė - šiaulietė Vilma Rimšaitė. Londono olimpiados dalyvė (13 vieta) praėjusią vasarą pasiekė įspūdingą pergalę - Europos čempionate pelnė sidabro medalį. Dviratininkės iškovojimą įvertino ir šalies sporto žurnalistai, savo rengtuose geriausios sportininkės rinkimuose jie V.Rimšaitei skyrė trečiąją vietą.

"Europos vicečempionės titulas - didžiausia mano pergalė karjeroje. Ji ypatinga ir tuo, kad šiame sporte būdama viena vyriausių įrodžiau, jog klysta manantieji, kad mano geriausios dienos jau praeityje. Dar pavyksta pasiekti gerų rezultatų", - "Lietuvos žinioms" pasakojo trisdešimtmetė Vilma Rimšaitė.

Svajonės neišsižada

- Ar 30 metų BMX sporte yra solidus amžius?

- Mūsų sporte pikas pasiekiamas 20-23 metų. Pernai Londono olimpinėse žaidynėse triumfavusiai australei Caroline Buchanan buvo 21-eri. Šiuo metu esu antra vyriausia dviratininkė BMX sporte.

- Bet apie Rio de Žaneiro olimpiadą mąstote?

- Negaliu tvirtai pažadėti, kad tikrai važiuosiu, bet tokios svajonės neatsisakau. Tiesa, realybė ne tokia šviesi - Lietuvoje nėra nei sąlygų treniruotis, nei tinkamų treniruočių partnerių. Nuolat tenka keliauti į užsienį.

- Jei trumpai reikėtų apibūdinti BMX sportą, kas tai?

- Greitis, ekstremalumas ir nuolat akimirksniu besikeičianti situacija. Šiame sporte taip pat privalai būti labai gerai pasirengęs psichologiškai. Ekstremalios situacijos manęs nebaido, tai - be galo įdomu. Londono žaidynėse BMX varžybas tribūnose stebėjo Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ir futbolo legenda Davidas Beckhamas. Tai daug pasako.

- Tai liudija, jog pasirinkote brangų ir pavojingą sportą.

- Mūsų sporto šakai pritaikytas dviratis kainuoja 2-3 tūkst. eurų. Šalmas - 500 eurų. Per sezoną reikia 2-3 aprangos komplektų, tad susidaro dar bent 1 tūkst. eurų. Be to, visą amuniciją turi vežiotis visur - į stovyklas ir varžybas.

Pavojų irgi nestinga - traumų patiriame dažnai. Prieš olimpiadą man lūžo delnikaulis, bet Londone vis tiek startavau. Anksčiau trasose mėgau rizikuoti, dabar esu atsargesnė. Kai esi vyresnio amžiaus, atsiranda savisaugos instinktas: visuomet apsvarstai, ar verta rizikuoti ir kokios gali būti to pasekmės. Dėl to jaunesnė karta ir yra stipresnė. Jaunesni sportininkai drąsesni, jiems niekas nerūpi - tiesiog mina visu greičiu, šoka per kalnus, verčiasi ir t.t.

Europos vicečempionę į sportą pastūmėjo jos tėtis. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Šeimos sportas

- Jei vilioja dviračiai, kodėl pasirinkote BMX, o ne, pavyzdžiui, treko ar plento dviračių sportą?

- Viskas buvo tarsi užprogramuota vaikystėje. Mano tėtis Albertas Rimša yra BMX sporto pradininkas Lietuvoje, o aš su broliu tapome pirmaisiais BMX dviratininkais šalyje. Brolis karjerą baigė anksti. Mano rezultatai buvo geresni, tad taip ir pradėjau karjerą.

- Ar per varžybas turite aptarnaujantį personalą?

- Mano komanda yra tėtis. Jis - treneris, vadovas, mechanikas... Viskas, kas tik gali būti. (Šypsosi.)

- Žiemą vieni sportininkai pluša, kiti ilsisi. Ką veikiate jūs?

- Tokiu metu mums - pats darbymetis. Dabar plušame, atlikdami jėgos pratimus ir gerindami ištvermę - ruošiame kūną ateinančiam sezonui. Pirmosios 2014-ųjų varžybos vyks kovo 15 dieną Prancūzijoje. Liepos pabaigoje laukia pasaulio čempionatas.

Kitokia specifika

- Atrodo, kad po Londono olimpiados jums tenka daugiau visuomenės dėmesio.

- Ne po, o prieš olimpiadą. BMX varžybas iš Londono turėjo transliuoti per televiziją, tačiau beveik niekas nenutuokė apie šį sportą. Žmonės norėjo gauti informacijos, todėl teko nemažai filmuotis, dalyti interviu. Vėliau viskas aprimo. Todėl man buvo labai didelė staigmena, kai žurnalistų rinkimuose užėmiau trečiąją vietą. Tikrai netikėta. Atrodė, kad žmonės į mūsų sportą nežiūri rimtai, tad labai smagu, kad mus įvertino, kad esu prisiminta ir pagerbta.

- Ar Lietuvoje yra daugiau perspektyvių BMX dviratininkų?

- Tarp merginų - ne. Vaikinų gretose yra labai talentingas vaikinas, 16 metų Gabrielius Pabijanskas. Jei jis dirbs su gerais treneriais ir į šį sportininką bus daug investuota, laukia graži ateitis. BMX sunku tapti sportininku profesionalu. Turi dirbti pagal specialias programas ir dar sugebėti gauti pinigų.

- Pinigų?

- Mūsų sporte taip jau yra: kol nepasieksi rezultatų, tavęs nerems nei federacija, nei olimpinis komitetas, nepritrauksi ir rėmėjų. Viskas labai sudėtinga. Kitose šakose kitaip, ten pasiekęs gerą formą turi galimybę važiuoti į čempionatus. Pas mus pirmiausia privalai pasiekti aukštų rezultatų, kad atkreiptum į save dėmesį. Tuomet gausi finansavimą varžyboms ir kelionėms. Iki tol tenka investuoti savas lėšas.

- Kiek reikia treniruotis, kad taptum geru BMX dviratininku?

- Svarbu ne numinti kilometrai, o kokybė - kiek sunkaus darbo ir jėgų įdėjai, kiek tobulėjai techniškai. Ir poilsis labai svarbus.

V.Rimšaitė šturmuoja olimpinę Londono trasą. /AFP/Scanpix nuotrauka

Bendrapavardės auka

- Šiuo metu Lietuvoje esate žinomiausia Rimšaitė.

- Asmeniškai pažįstu Donatą Rimšaitę. Žinote, esu netgi savotiškai dėkinga jai už tai, ką padarė. Manau, jei ne jos sprendimas išvykti į Rusiją, sportininkų situacija Lietuvoje tebebūtų sunki. Pavadinčiau tai auka, padėjusia kitiems atletams. Po D.Rimšaitės išvykimo valstybė atsigręžė į sportininkus, grąžino ankstesnę paramą ir stipendijas. Dabar sportuoti kur kas lengviau nei prieš kelerius metus.

- Išmaišėte ne tik Europą, bet ir Aziją. Pavyzdžiui, kai pasaulio taurės etapai vyksta Pietų Korėjoje.

- Pietų Korėja - dar netoli... Pastarasis pasaulio čempionatas vyko Naujojoje Zelandijoje. Tai - tolimiausia mano išvyka (apie 17 tūkst. km - red.). Teigiama, kad norint tinkamai aklimatizuotis į šią laiko zoną reikia vykti arba prieš 10-12 dienų iki varžybų, arba prieš 2-3 dienas. Tačiau keliauti taip ilgai ir startuoti jau po poros dienų nenorėjome. Važiavome likus 8-9 dienoms iki varžybų (V.Rimšaitė pasaulio pirmenybėse buvo 20-a - red.).

- Kiek kilometrų per sezoną nukeliaujate?

- Neskaičiuoju, bet tikrai daug. Sudėjus vien lėktuvu įveiktus atstumus, tikrai būtų šimtai tūkstančių kilometrų.

- 2010 metais dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo kelias dienas buvo paralyžiuota Europos skrydžių erdvė. Pamenu, tuo metu įstrigote Seule.

- Ten kaip tik dalyvavome komercinėse varžybose. Joms pasibaigus, tris dienas negalėjome išvykti. Bet už viską sumokėjo mus vežusi kompanija, todėl tą laiką galėjau skirti pasivaikščiojimams po Pietų Korėjos sostinę, pramogoms.

- Dažnai tenka bendrauti su žiniasklaida. Kokie klausimai jums nepatogiausi ar keisčiausi?

- Nemėgstu klausimo apie karjeros pabaigą. Tiesiog negalvoju apie tai. Neretai po pergalės klausia: ar sunku buvo? Žinoma! Arba, ką nors laimėjus, - kaip jautiesi?..

- Ir kaip jaučiatės?

- Puikiai!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"