TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Vilniaus sportas pasmerktas lėtai mirčiai

2014 02 11 6:00
Lengvosios atletikos gerbėjai jau pamiršo, kada sostinėje vyko prestižinis tarptautinis lengvosios atletikos turnyras. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šiemet sostinės savivaldybė pasiryžusi dar labiau apriboti Lietuvai svarbių sporto šakų savarankiškumą. Jokiame kitame šalies didmiestyje su sportu nesielgiama taip nepagarbiai kaip Vilniuje.

Tiesa, miesto valdžiai parūpo ne krepšinis ir ne futbolas. Šie žaidimai turi neliečiamybės statusą. Kalba eina apie ne komandinio žaidimo sporto šakas.

Vilniaus miesto taryba 2014-ųjų išvakarėse priėmė sprendimą nuo šių metų rugsėjo pirmosios reorganizuoti šešias biudžetines sporto įstaigas ir sujungti jas į vieną darinį - Vilniaus sporto centrą. Senas tradicijas turinti unikali Šachmatų ir šaškių sporto mokykla irgi kišama po svetimu stogu - pagal projektą ji turėtų papildyti trečios neliečiamybės statusu savivaldybės pamalonintos įstaigos - "Tauro" mokyklos globojamų šakų sąrašą.

Iki šiol nėra patvirtinta naujai kuriamo centro struktūra ir strategija – į juodąjį sąrašą įtrauktos sporto mokyklos jau du mėnesius skendi nežinioje, nerimaudamos dėl savo likimo.

Rūpi tik savi interesai

Kai kelių mokyklų biudžetai jungiami į vieną, akivaizdu, kad bus mažiau tvarkos ir objektyvumo, mažiau teisingumo ir mažiau sporto. Juk iš buto išvarytas į bendrabutį nebegali užtikrinti savo šeimai saugumo ir ankstesnės gyvenimo kokybės. Žengdama tokį drastišką žingsnį Vilniaus savivaldybė net nepasivargino išklausyti reorganizuojamų sporto mokyklų argumentų. Miesto valdžia, kuri turėtų būti sostinės visuomenės patikėtinė, elgiasi kaip diktatorė, akcentuodama tik savus interesus ir nerūpindama socialiniu miesto gyventojų saugumu.

Sostinės centre daugybę metų veikiančios Šachmatų mokyklos darbuotojai neabejoja, kokiu tikslu miesto valdžia nutarė ją išdraskyti. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prieš trejus metus ankstesnės vadovybės neįgyvendintą idėją skuba realizuoti Artūro Zuoko komanda. Į naujai kuriamą Vilniaus sporto centrą užsimota suvaryti Dvikovės sporto šakų, Gimnastikos, Lengvosios atletikos, „Sietyno“ ir Vandens sporto mokyklas bei Vilniaus olimpinį sporto centrą. Šachmatų ir šaškių sporto mokyklą suplanuota prijungti prie „Tauro“ mokyklos. Šiai, kaip ir Vilniaus krepšinio bei Futbolo mokykloms, leista tęsti savarankišką veiklą.

Kuo lengvaatlečiai, šachmatininkai ar vandens sporto atstovai prastesni už krepšininkus, futbolininkus, rankininkus? Tiesa, nekilnojamojo turto vertę puikiai išmanantiems merijos valdininkams Šachmatų mokykla yra tikras lobis. Patalpos - pačiame Vilniaus centre. 1970-aisiais šią mokyklą įkūręs legendinis Vladas Mikėnas per daug metų ją pavertė sostinės šachmatų ir šaškių kultūros židiniu. Šachmatų mokyklos darbuotojai neabejoja, kokiu tikslu miesto valdžia nutarė ją išdraskyti.

Naikinamas Vilniaus olimpinis sporto centras taip pat įsikūręs strategiškai puikioje vietoje - netoli Lukiškių aikštės. Lengvaatlečiai jau seniai neteko savo patalpų prestižiniame Žvėryno rajone. "Vandeniai" irgi negali pasididžiuoti nekilnojamuoju turtu. Ir vis tiek Savivaldybė abiems kerta per galvas.

Savivaldybės bandymų poligone atsidūrusi Vilniaus sporto visuomenė neabejoja, jog tokia nemotyvuota reorganizacija žlugdo Vilniaus sportą.

Keistas taupymas

Numatyta, jog naujasis sporto centras iš pradžių glausis Kauno gatvėje (Gimnastikos sporto mokyklos patalpose). Į apleistas patalpas jau buvo priversta persikraustyti Žirmūnų mikrorajone, Neries pakrantėje, sėkmingai gyvavusi dešimt sporto šakų jungianti “Sietyno” mokykla. Į Kauno gatvę jau persikėlė ir patalpų netoli Lukiškių aikštės netekusi Dvikovės sporto šakų mokykla.

Savivaldybės vadovybė neslepia, kad naujai kuriamą sporto centrą vėliau ketinama perkelti į šalia Lengvosios atletikos maniežo (Kedrų g. Nr. 6) esančias patalpas. Merija tikisi jas perimti iš Turto fondo.

Kam prireikė tokio sudėtingo dvigubo kraustymosi? Juk tai irgi kainuoja nemažus pinigus. Tokie neekonomiški sprendimai verčia suabejoti savivaldybės valdininkų kompetencija.

Ačiū V.Aleknai

Akivaizdu, kad mokyklų reorganizavimo iniciatoriams labiausiai rūpi ne sportas. Antraip jų metami argumentai turėtų būti itin rimti. O dabar žaidžiama labai menka korta: pasak politikų, po reorganizacijos kasmet būtų sutaupyta pusantro milijono litų. Ar galima taupyti sporto sąskaita? Ar dėl pusantro milijono reikia griauti sėkmingai dirbančių mokyklų struktūrą? Ir kas įrodys, kad toks projektas nėra tendencingas Vilniaus sporto griovimas?

Ne visiems sportas prasideda ir baigiasi krepšiniu ar futbolu. Ačiū olimpiniam čempionui Virgilijui Aleknai, kad iki šiol dalyvaudamas svarbiausiuose pasaulio turnyruose, neleidžia užmiršti, jog dar egzistuoja ir lengvoji atletika. Deja, šio sporto gerbėjai jau daugybę metų neturi galimybės Vilniuje stebėti tarptautinių varžybų, nes čia nėra kur jų rengti. Tokia Vilniaus savivaldybės strategija.

Apie posėdžių, kuriuose svarstomi sostinės visuomenei labai svarbūs klausimai, kultūrą bei mero A.Zuoko etikos ir teisės normų nepaisymą vertėtų kalbėti atskirai. O kad skaitytojai susidarytų vaizdą, kaip Vilniaus merijoje priimami svarbūs sprendimai, pateikiame 2013-ųjų gruodžio 11 dienos Savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame sprendžiamas sporto mokyklų reorganizavimo klausimas, vaizdo įrašą.

Klestinčios mokyklos vegetuoja?

Tikėdamosi išgirsti svarių argumentų, kokia nauda Vilniaus sportui bus iš numatomos mokyklų reorganizacijos, LŽ kalbėjosi su buvusiu Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi, dabar - Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Ritu Vaiginu.

- Kieno buvo idėja grįžti prie sporto mokyklų reorganizacijos klausimo?

- Ji iškelta praeitoje kadencijoje, tada vicemeras buvo Gintautas Babravičius. Kai prieš kelerius metus atėjau dirbti į savivaldybę, sporto mokyklų reorganizavimo galimybių studija jau buvo parengta.

- Ar ir Jūs įsitikinęs, kad tokia reorganizacija būtina?

- Jau anksčiau buvau susipažinęs su sporto mokyklų reorganizavimo galimybių studija. Gana skeptiškai vertinau pateiktus siūlymus. Tačiau per pustrečių metų pastebėjau, kad dauguma mokyklų vegetuoja.

- Norite pasakyti, kad Vilniaus lengvosios atletikos, Dvikovės sporto šakų, Šachmatų ir šaškių, Vandens sporto šakų mokyklos vegetuoja?

- Reorganizavimas nė kiek nepakenks sporto šakų vystymuisi. Mokyklų, kurios jungiamos į Sporto centrą, sąlygos nė vienu procentu nesuprastės. Viskas daroma, kad sumažėtų valdymo aparatas. Nė vienas treneris nebus atleistas, nė vienam jų nesumažės darbo valandų.

- Jau prieš kelerius metus mokyklų valdymo aparatas gerokai aptirpo. Jei, pavyzdžiui, iš lengvaatlečių norite atimti dar kelis etatus (iš 14,5 etato dabar ten liko 5,5), ar būtina dėl to juos siųsti į kolūkį?

- Kodėl įsikandote tik lengvaatlečius?

- Todėl, kad šio sporto atstovai po nepriklausomybės atkūrimo iš olimpinių žaidynių parvežė daugiausia medalių. Po bendru stogu stumiate ir kitas olimpinius medalius pelnančias sporto šakas – dvikovės sportą, vandens sportą, šiuolaikinę penkiakovę.

- Jūs neįsigilinote ir kalbate iš dangaus.

- Kalbėjausi su mokyklų darbuotojais. Jie teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės visai nedomina jų nuomonė šiuo klausimu.

- Kodėl kalbate Vilniaus olimpinio sporto centro vadovo - žmogaus, kuris turi išeiti užtarnauto poilsio – lūpomis? Juk aš žinau, kas labiausiai bijo.

- Nesu niekieno įgaliota. Prieš trejus metus rašėme šia tema. Tuomet vicemeras G.Babravičius rimtų argumentų nepateikė. Dabar norime, kad Jūs, Lietuvos sportui vadovavęs žmogus, paaiškintumėte reorganizavimo būtinumą.

- Analizavome situaciją, teikėme siūlymus. Diskutuota ir su Federacijų sąjunga, ir su Olimpiniu komitetu, ir su Lietuvos olimpiniu sporto centru, ir su Vilniaus miesto sporto taryba. Su visais buvo derinta.

- Tik ne su sporto mokyklomis.

R.Vaiginas: "Tik po reorganizavimo įsitikinsime, ar mes buvome teisūs." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

- Niekas nesikeis – juk sportininkai treniruojasi ne kabinetuose.

Naujo modelio iki šiol nėra

- Nutarimą dėl sutikimo reorganizuoti mokyklas priėmėte, o reorganizacijos modelio – kaip viskas vyks, kam ko tikėtis - iki šiol nepateikėte mokykloms.

- Už sutaupytus pinigus bus gerinamos treniruočių sąlygos, tobulinami treneriai, įsigyta naujo inventoriaus.

- Vilniuje, kaip niekur kitur, trūksta sporto bazių. Gal derėtų pirmiausia jas pastatyti, rekonstruoti, renovuoti, o jau tada žadėti geresnę treniruočių kokybę?

- Kai nėra pinigų, per metus ar dvejus nepastatysime bazių. O dėl reorganizacijos – ar penki šeši sporto mokyklos kabinetuose sėdintys valdininkai atidirba nuo 8 iki 17 valandos? Mokyklose užtektų 2-3 žmonių, kad organizuotų išvykas į varžybas ir visa kita.

- Po kelis žmones galima atleisti ir be reorganizacijos.

- Sporto mokyklos išmėtytos po visą miestą. Sporto centras ir kuriamas tam, kad viskas būtų vienoje vietoje. O treniruotės vyks atskirose sporto bazėse. Kam reikės, jos bus išnuomotos.

- Vadinasi, už tuos neva sutaupytus pusantro milijono nuomosite bazes tiems, kurie po reorganizavimo bus praradę treniruotėms skirtas patalpas? Tikriausiai žinote, kad Kauno savivaldybė kategoriškai atsisakė idėjos centralizuoti mokyklas, nes viską gerai apsvarsčiusi ir paskaičiavusi suprato, jog tai būtų sporto žlugdymas. Šiauliai daugiau nei prieš dešimtmetį buvo įvykdę tokią centralizaciją, tačiau šiai nepasitvirtinus grįžo prie ankstesnio - savarankiškų sporto mokyklų modelio. Įdomu, ar konsultavotės su minėtų miestų kolegomis?

- Ne jie mums pavyzdys, o mes jiems. Beje, dėl lengvosios atletikos - aš buvau už tai, kad ši mokykla liktų savarankiška. Tačiau be manęs yra daugiau politikų, kurie priima sprendimus.

- Kodėl numatyta palikti veikiančias „Tauro“, Krepšinio ir Futbolo sporto mokyklas?

- Visos turi savo bazes, tai – savarankiškos mokyklos. „Sietyno“ su jomis nepalyginsi.

Nesolidūs argumentai

- „Tauro“ mokykloje, be savivaldybės proteguojamų žaidybinių sporto šakų - tinklinio, rankinio, žolės riedulio, golbolo bei regbio, dar yra stalo tenisas ir tenisas.

- Viskas ten liks kaip buvę, tik Šachmatų mokykla prie jų bus prijungta.

- Bet juk šachmatai visai nedera prie fizines galias ugdančių šakų.

- Jie liks savo patalpose, tik jų pavaldumas keisis.

- Tuomet kokia prasmė Šachmatų ir šaškių sporto mokyklą prikabinti prie "Tauro"?

- Galiu pasakyti, jog ten kai kurie darbuotojai įsijungę kompiuterius žaidžia kortomis. Mums tokių žmonių nereikia.

- Tokie žaidimai irgi lavina protą. Jei pasakyčiau, kad didžiulėje sostinės savivaldybėje irgi netrūksta nuobodžiaujančių valdininkų, manau, labai įžeisčiau visus darbuotojus. Toks argumentas per menkas išdraskyti mokyklai.

- Kodėl nurodinėjate, ką turime daryti?

- Tik bandau išsiaiškinti tikrąsias tokios iniciatyvos priežastis. Jeigu nė vienoje minėtoje mokykloje nesuprastėjo rezultatai, kam prireikė iš esmės viską keisti?

- Mes mažiname išlaidas, bet nemažiname sporto šakų. Jūs norite, kad išlaikytume valdininkus, kurie nieko neveikia?

- Kad tų valdininkų vos po kelis kiekvienoje mokykloje...

- Neliks 48 etatų. Tai daug ar mažai? Savivaldybė irgi turi taupyti. Būtų mano valia, galbūt kitaip būčiau kai ką daręs, tačiau sporto tikrai nenaikiname. Tik po reorganizavimo įsitikinsime, ar mes buvome teisūs.

- O jei neteisūs? Tada vėl viskas iš naujo? Taip jau pasielgta su sporto bazėmis sostinės centre - neliko uždaro ir atviro baseinų, ledo arenos, daug metų merdi „Žalgirio“ stadionas. Kalbate apie naują sporto kokybę, nors Vilniuje seniai neberengiamos jokios tarptautinės lengvosios atletikos ir plaukimo varžybos.

- Kai vykdoma reorganizacija, visada atsiranda nepatenkintų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"