Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Virgilijus Alekna: Lietuvos disko metimo mokykla yra viena geriausių pasaulyje

 
2017 08 07 16:03
Virgilijus Alekna: "Neprisimenu tokio atvejo, kad tarp prizininkų nebūtų bent vieno vyresnio disko metiko."Ritos Stankevičiūtės ("Lietuvos žinios") nuotrauka
Virgilijus Alekna: "Neprisimenu tokio atvejo, kad tarp prizininkų nebūtų bent vieno vyresnio disko metiko."Ritos Stankevičiūtės ("Lietuvos žinios") nuotrauka

Niekas net neįsivaizdavo, kad nuo 2005-ųjų pasaulio lengvosios atletikos čempionato Helsinkyje, kai aukso medalį pelnė disko metikas Virgilijus Alekna, Lietuvos lengvaatlečių rinktinę užklups daugiau nei dešimtmetį truksianti medalių sausra. Pagaliau ji baigėsi! Rugpjūčio penktosios vakarą Londone disko metikas Andrius Gudžius jau antruoju bandymu diską nuskraidino taip toli, kad nė vienas varžovas nesugebėjo jo aplenkti.

Jau antrą pasaulio čempionato Londone dieną Lietuvos sporto gerbėjai galėjo didžiuotis turintys galiūną disko metimo sektoriuje. 26-erių A. Gudžius finale antruoju ir sėkmingiausiu mėginimu diską numetė 69 m 21 cm, pagerino asmeninį rekordą ir antrąją vietą užėmusį švedą Danielį Stahlą aplenkė 2 centimetrais.

Pirmuoju bandymu Vaclovo Kidyko auklėtinis įrankį numetė 67 m 52 cm, trečiuoju – 63 m 43 cm, penktuoju – 63 m 98 cm, šeštuoju – 67 m 89 cm, o ketvirtasis bandymas nebuvo įskaitytas. Bronzos medalis atiteko amerikiečiui Masonui Finley (68,03 m).

Stipriai suskaudo koją

Portalo lengvoji.lt paklaustas, ar po antrojo savo metimo jau tikėjo tapęs čempionu, A. Gudžius teigė, kad jaudulį jautė iki pat paskutinės akimirkos.

„Galvojau, kad to metimo turėtų užtekti medaliui, bet iki pat paskutinio metimo nebuvau užtikrintas, – sakė naujasis pasaulio čempionas. – Pergalę gali lemti ir antri geriausi bandymai, ir taip būna. Koks skirtumas, ar vienas centimetras, ar du metrai, ar dešimt. Neplanavau spalvos, bet medalio tikėjausi. Be galo džiaugiuosi, kad bendras darbas – mano, trenerio, kineziterapeuto, federacijos ir visos lengvosios atletikos bendruomenės, prisidėjusių prie mūsų darbo, stovyklų, – atsipirko.“

A. Gudžiaus teigimu, varžybos buvo sudėtingos – šalta, kūnas vargo. „Antru metimu viską padariau labai gerai, galima sakyti, kaip iš vadovėlio, – pasakojo disko metikas. – O trečiu bandymu mėginau dar pagerinti rezultatą, tačiau labai stipriai suskaudo kelį. Matėte, kaip du kitus bandymus sekėsi, koja neatsigavo iki paskutinio metimo. Tada pasijutau geriau ir emocijos padėjo tą skausmą numalšinti. Žvėriškai sudėtinga buvo padaryti savo geriausius techninius ir fiziškus dalykus.“

Po didžiausios savo karjeros pergalės A. Gudžius spinduliavo ramybe. Jis tikino nesistengiantis būti ramus, bet kažkodėl visą laiką per varžybas toks būna.

„Viduje be galo džiaugiuosi, rytoj gal skraidysiu, rėkausiu, žviegsiu viešbutyje atsistojęs, bet šiandien nėra tokio „oho“. Mėgstu pasidžiaugti savyje, pasidžiaugti su draugais, o tada džiaugtis su visais“, – kalbėjo sportininkas.

Pirmadienio vėlų vakarą jis turėjo grįžti iš pasaulio čempionato. Tačiau atostogoms laiko neturės.

„Negaliu sau leisti ilgai ilsėtis, rugsėjo pirmąją laukia Deimantinės lygos finalas, bus neką lengvesnės varžybos, nes susirinks tie patys konkurentai, – kalbėjo pasaulio čempionas. – Juokauju, kad šiemet turėjau jau tris pasaulio čempionatus, o šis – ketvirtas. Viskas dėl to, kad buvo trys Deimantinės lygos etapai ir visuose dalyvavo tie patys žmonės, kurie dabar pasidalijo medalius.“

Pasak A. Gudžiaus, tai, kad su tais pačiais varžovais teko ne kartą kovoti Deimantinėje lygoje, pridėjo pasitikėjimo savo jėgomis: „Žinoma, jaučiausi daug ramiau, nes žinojau, kokie konkurentai, kas jie per žmonės.“

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

V. Alekna: „Jaunimas rimtai nusiteikęs“

Sulaukęs „Lietuvos žinių“ skambučio dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas V. Alekna jau žinojo, apie ką teks pasikalbėti. „Apie bendrą šventę“, – sakė buvęs disko metikas.

– Žiūrėdamas, kaip A. Gudžius varžėsi disko metimo varžybų Londone finale, ar po antro sėkmingo lietuvio bandymo nesukirbėjo mintis, kad tai galbūt buvo auksinis metimas?

– Varžybose jausmų būna įvairių. Bet sporte daug gali lemti ir kiti metimai. Buvo matyti, kad švedas yra gana stiprus, tai rodė jo pirmas bandymas, kur užmynė liniją, bet diskas skriejo ties 69 metrais. Taigi, du centimetrai ramybės nedavė niekam. Bet tai buvo labai rimta Andriaus paraiška. Švedas bandė susikaupti, bet nepavyko. Tačiau yra buvę atvejų, kai daug lemdavo paskutiniai metimai.

– Ramus A. Gudžiaus elgesys priminė jus, kai po triumfo veido išraiška išlikdavo beveik nepakitusi.

– A. Gudžius turėjo išlaikyti ramybę, susikaupimą. Varžybos baigiasi sulig varžovo ir savo metimu. Reikia dėti pastangas garbingai dalyvauti iki pabaigos. Matyt, Andrius ir paskutiniu bandymu norėjo diską nusviesti toli toli. Kiek teko po varžybų su juo pasikalbėti, Andrius prasitarė norintis diską mesti 70 metrų. Norai geri. Paskutiniu bandymu jam to nepavyko padaryti, bet visas darbas buvo atliktas gerai. Jau galima tik samprotauti, kas būtų buvę, jeigu...

– Stebėdamas A. Gudžiaus triumfą galbūt ir pats prisiminėte 2005-ųjų planetos pirmenybes Helsinkyje, kai savo paskutiniu bandymu aplenkėte estą Gerdą Kanterį ir antrą kartą tapote stipriausiuoju planetoje?

– Puikiai prisimenu tą laiką. Tai viena įspūdingiausių ir įsimintiniausių mano pergalių. Daug kas ją pamena – ir mano gerbėjai, ir sporto aistruoliai, nors praėjo jau dvylika metų. Bet Londone atkreipiau dėmesį, kad ant prizininkų pakylos šį kartą lipo vien jaunimas. Prizininkais netapo nė vienas šios sporto šakos asas: nei lenkas Piotras Malachowskis (liko penktas – red.), nei vokietis Robertas Hartingas (buvo šeštas – red.), G. Kanteris nepateko į pajėgiausiųjų aštuntuką (užėmė 12 vietą – red.). Neprisimenu tokio atvejo, kad tarp prizininkų nebūtų bent vieno vyresnio disko metiko. Tai rodo, kad jaunimas buvo rimtai nusiteikęs. Ir tai jaunieji atletai įrodė jau pirmaisiais savo bandymais. Galbūt jaunimas ir turėjo tikslą pirmaisiais metimais diską nuskraidinti toli, nes tai kitiems sportininkams uždeda naštą. Sunku varžytis, kai matai, jog vienas numeta 69 m, kitas irgi panašiai, trečias 68 metrus. Psichologiškai tai buvo labai stiprus jaunimo ėjimas.

Man lygiai taip pat pavyko laimėti pasaulio čempionatą 2003 metais prieš Vengrijos sportininką Robertą Fazekašą, kai pirmais bandymais diską nusviedžiau arti 70 m žymos. Nors jis tuo metu buvo tų varžybų favoritas, jam priartėti nepavyko. Tai parodė, kad pirmais bandymais pasiektas rezultatas daug reiškia.

– Smagu, kad Lietuva pasaulio čempionate turi medalį po ilgos pertraukos, bet, ko gero, dar smagiau, kad tai yra apdovanojimas, pelnytas disko metimo rungtyje?

– Žinoma. Šis auksinis A. Gudžiaus medalis tik dar kartą įrodo, kad Lietuvos disko metimo mokykla yra viena geriausių pasaulyje. Jei suskaičiuotume visus lietuvių disko metikų iškovotus medalius, pamatytume, kad ilgą laiką mes konkuruodavome su Vokietijos sportininkais. Jei pradėtume skaičiuoti nuo Seulo olimpinių žaidynių, ten auksą iškovojo vokietis Jurgenas Schultas, o Romas Ubartas liko antras. Barselonos olimpinėse žaidynėse jie apsikeitė vietomis. Atlantoje olimpiniu čempionu tapo vokietis, Atėnuose ir Sidnėjuje man teko garbė laimėti olimpinį auksą. Pekino žaidynėse triumfavo G. Kanteris, o paskui vėl auksą pelnė vokietis. Dabar Tokijo olimpinėse žaidynėse turėsime sugrąžinti pusiausvyrą. Bent jau to reikia tikėtis.

Minčių pasitraukti nebuvo

Pasaulio čempionate Londone Lietuvos maratonininkai atlaikė išbandymus. Su beveik šimtu varžovų kovoję Remigijus Kančys ir Ignas Brasevičius įrašė pavardes į šalies istoriją – tapo pirmaisiais lietuviais, kirtusiais pasaulio pirmenybių trasą. R. Kančys distanciją įveikė per 2 val. 16 min. 34 sek. ir užėmė 24 vietą, o I. Brasevičius tarp 98 sportininkų finišavo 51-as – 2 val. 22 min. 20 sekundžių.

Užimtos vietos lietuvius tenkino – praėjusiais metais R. Kančys Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse finišavo aštuntame dešimtuke, tuo metu tokio rango varžybų debiutantas I. Brasevičius į Londoną atvyko turėdamas priešpaskutinį asmeninį rekordą.

„Manau, Remigijaus vieta yra tokia, kokia turi būti, o aš iš viso laimingas – atvykau turėdamas priešpaskutinį rezultatą. Aplenkiau beveik 50 žmonių – super“, – džiūgavo I. Brasevičius.

Jis neslėpė, jog bėgant buvo kilusių minčių ir pasitraukti iš trasos, bet tos mintys, jo teigimu, visada būna. „Kai bėgi už Lietuvą, veji tas mintis“, – aiškino maratonininkas.

R. Kančys sakė neturėjęs jokio plano: tiesiog stebėjo savijautą, varžovus ir bėgo savo ritmu.

Po sekinančių varžybų bėgikai atsigavo greitai – stebėjo Vaidos Žūsinaitės pasirodymą moterų maratono varžybose. Distanciją įveikė ir Vaida – lietuvė tarp 91 dalyvės finišavo 45-a (2 val. 41 min. 44 sek.).

„Net Rio trasa buvo lengvesnė, buvo ir įkalnių, ir nuokalnių – nelengva“, – sakė maratonininkė.

Pasaulio čempionato debiutantei Livetai Jasiūnaitei nepavyko prasibrauti į pirmenybių finalą. Londone lietuvė geriausiu trečiu bandymu ietį numetė 55,80 m bei A atrankos grupėje užėmė 14 vietą.

„Pagal rezultatą matyti, kad nelabai kas pavyko. Prieš trečią bandymą mintyse svarsčiau, kad nenoriu laukti dvejų metų, ir norėjau šiandien padaryti“, – liūdnai kalbėjo L. Jasiūnaitė.

Prieš mažiau nei metus mama tapusi trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė pasaulio čempionate užėmė 15 vietą – nuo finalo ją skyrė vos dešimt centimetrų. Geriausiu pirmu bandymu lietuvė nušoko 13,97 m, antrasis šuolis buvo nesėkmingas, o trečiuoju bandymu – 13,43 metro.

Artimiausi sportininkės planai – vestuvės su britų sprinto žvaigžde Richardu Kilty. D. Dzindzaletaitei sužadėtinis talkino ir Londono olimpiniame stadione.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"