TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Virusas, kuris įsuka ir nepaleidžia

2015 01 21 6:00
Antanas Juknevičius (dešinėje) tikina, kad su šturmanu Edvardu Duoba per dvi savaites taip ir nesusipyko. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Abu Dakaro ralio maratoną įveikę Lietuvos lenktynininkai po ilgos kelionės iš Pietų Amerikos sugrįžo namo.

Dvi savaites trukusiose lenktynėse, per kurias teko nuvažiuoti 9,1 tūkst. km, Benediktas Vanagas su šturmanu Andrejumi Rudnickiu ("Toyota Hilux") užėmė 24 vietą, o Antanas Juknevičius su Edvardu Duoba ("Mebar") finišavo 60-i. Varžybas automobilių įskaitoje pradėjo 137 ekipažai, o finišą pasiekė tik 67.

"Esu ligonis"

"Nuotykius mes labai mėgstame, bet smagiausia miegoti savo lovoje. Dvi savaites gyvenau Dakaro ralio ritmu, net nežinojau, kuri savaitės diena yra. Ten prarandi laiko nuovoką", - Vilniaus oro uoste prisipažino A. Juknevičius.

40 metų lenktynininką galima priskirti avantiūristų grupei, kurie Dakaro ralyje važiuoja ne itin patikimu automobiliu, dažnai gendančiu greičio ruože. A. Juknevičiaus komandos biudžetas siekė 130 tūkst. eurų. Tai esą minimali suma, kurios reikia norint leistis į sunkiausias lenktynes pasaulyje.

"Esu ligonis ir toliau darysiu tą patį. Tai lyg virusinė liga", - juokėsi sportininkas.

A. Juknevičių galima laikyti Dakaro veteranu. Kaip lenktynininkas ir šturmanas jis finišavo jau penkiuose tokiuose raliuose.

"Lenktynes paprastai baigia mažiau nei pusė startavusiųjų, ir būti tarp jų smagu. Tačiau dabar jau noriu pademonstruoti gerą rezultatą. Gauti medalį vien už tai, kad pasiekiau finišą, nebesinori. Taip pat nebesinori greičio ruože šešias valandas remontuoti automobilio ir skaičiuoti pro šalį pralekiančius varžovus. Esu užsispyręs ir sukandęs dantis vis pasiekiu finišą. Bet noriu negaišti laiko remontui ir važiuoti greičiau", - tvirtino A. Juknevičius.

Norint įsigyti konkurencingą automobilį A. Juknevičiaus komandai reikia pritraukti investuotojų ir biudžetą padidinti bent 4-5 kartus. Šiame ralyje lietuvis važiavo savo mechanikų "Toyotos" visureigių pagrindu surinktu "Mebar" prototipu.

"Patys surinkome automobilį garaže. Variklį už 3 tūkst. litų pirkome Kauno automobilių laužyne. Jį sustygavo vienas žmogus, kitas įdiegė elektros sistemą. Ir su tokia mašina įveikėme visą ralį", - šypsojosi A. Juknevičius.

Lenktynininkas atskleidė, kad jų "Mebar" visureigiu susidomėjo turkmėnai. Jie jau penkis kartus dalyvavo Dakaro ralyje, bet niekaip nepasiekė finišo.

A. Juknevičius su šturmanu E. Duoba per visą ralį spinduliavo gerą nuotaiką ir tikina, kad nė karto nebuvo susipykę. "Konfliktų išvengėme. Abu esame tvirto būdo. Skaudu, kai dėl mašinos gedimo prarandi brangų laiką, tačiau niekada neieškojome kaltų, palaikėme vienas kitą. Mūsų geri santykia nesuvaidinti", - tikino A. Juknevičius.

Ralis keičiasi

Dakaro senbuvis apgailestavo, kad prestižinės lenktynės praranda savo senąją dvasią - varžybose vis mažiau greičio ruožų driekiasi smėlynais ir kopomis, daugėja tradicinėms ralio varžyboms būdingų etapų.

"Be abejo, tai vis dar yra sunkiausios pasaulio varžybos. Tačiau jos skiriasi nuo tų, kurios buvo Afrikoje. Prieš tris dešimtmečius Dakaro ralio įkūrėjas Thierry Sabine visa tai įsivaizdavo kitaip. Tris kartus dalyvavau Dakaro ralyje Afrikoje. Ten išvažiuoji į dykumas ir dvi paras nesutiksi jokio beduino. Turi pasikliauti tik savimi ir šturmanu. Pietų Amerikoje viskas kitaip. Trasa čia driekiasi netoli visuomeninių kelių. Tik sustosi trasoje - tuoj iš už kokio kaktuso išlįs vietiniai su alumi ir pasiūlys padėti suremontuoti mašiną. Todėl aš palaikau T. Sabine ralio idėją. Bet važiuosiu į Dakarą, kad ir kur jis vyktų", - aiškino A. Juknevičius.

Lietuvis ne tik pats dalyvauja ralyje kaip lenktynininkas. Jis yra ir kazachų komandos "Astana" direktorius. Šiemet du "Astanos" vairuotojai pateko į elitą - Aidynas Rachimbajevas užėmė 9 vietą, o Bauržanas Isabajevas - 17-ąją.

"Nuoširdžiai tikiu, kad po kelerių metų ir lietuviai bus tarp geriausiųjų, gal net užims prizinę vietą. Tačiau viskas atsimuša į finansus. Neturime tokių rėmėjų, kaip lenkai ar rusai. Susirenkame "kapeikas", apsiginkluojame kovingumu ir važiuojame", - sakė A. Juknevičius.

Sunkiausia - ateityje

B. Vanago komandai pavyko surinkti beveik septynis kartus didesnį biudžetą (880 tūkst. eurų) nei A. Juknevičiui. Tai leido įsigyti galingą ir patikimą "Toyota Hilux" visureigį. Su juo B. Vanagas finišavo 24-as ir pasiekė geriausią lietuvių rezultatą Dakaro raliuose, nors paskutinius penkis etapus įveikė ir skilusiu riešo kaulu. Pernai B. Vanagas buvo 35-as, užpernai - 65-as.

Benediktas Vanagas. /Alinos Ožič nuotrauka

"24-oji pozicija yra ta vieta, kurios esame verti. Turėjome didesnių ambicijų, tačiau pasitaikė klaidų, kurios mums kainavo 3-4 valandas ir kelias aukštesnes pozicijas. Vis dėlto tai grūdina. Kuo arčiau lyderių, tuo aršesnė konkurencija. Dabar jau puikiai žinome, kokie namų darbai mūsų laukia prieš kitų metų lenktynes", - teigė B. Vanagas.

Lygindamas šį ir ankstesnius savo Dakaro ralius, lenktynininkas sakė: "Visos mūsų komandos požiūris tapo profesionalus. Anksčiau mums tai buvo nuotykis, o dabar tapo darbu."

11-ajame ralio etape B. Vanagas nustebino visus, užimdamas 4 vietą. Vėliau sulaukė didelio lenktynių organizatorių ir ralio lyderių dėmesio.

"Apie "Toyota Hilux" automobilį galiu kalbėti tik gražiais žodžiais. Jo nė iš tolo negalima lyginti su "OSC'ar", kuriuo įveikiau ankstesnius du ralius", - tvirtino lietuvis.

Vis dėlto patikimas automobilis yra brangus malonumas. Jis B. Vanagui kainavo 400 tūkst. eurų. Dalį pinigų teko skolintis.

"Tai verslo dalis. Dakaras man yra kelerių metų projektas, todėl šia mašina važiuosiu ir toliau. Norėdamas siekti aukštumų, privalai turėti patikimą techniką. Jei į motociklininkų varžybas atvyksi dviračiu, liksi nesuprastas", - aiškino B. Vanagas.

Lenktynininkas tvirtino, kad pasiryžęs dalyvauti dar bent dviejuose Dakaro ralio maratonuose.

"Sunkiausia dar prieš akis. Tai, kas buvo iki šiol, palyginti su tuo, kas mūsų laukia ateityje, tėra vaikų žaidimai", - sakė B. Vanagas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"