TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Žirgų lenktynėse griaunami stereotipai

2016 09 29 13:12
V. Judicko nuotraukos

Žirgų lenktynės Lietuvoje vis populiarėja, o šį sportą pamatę žiūrovai lieka sužavėti – taip teigia lenktynių Lietuvoje organizatorė Evelina Kolbasnik. Pirmą sezoną lenktynes rengusi moteris pripažįsta, kad reikėjo įveikti daugybę stereotipų, bet viską atpirko lankytojų emocijos.

„Visi tarsi susitarę teigia nesigailintys atvykę į žirgų lenktynes, dažnas sako nesitikėjęs, kad bus taip įdomu“, – pripažino E. Kolbasnik, įsipareigojusi Raseinių hipodrome organizuoti lenktynes penkerius metus.

Jos teigimu, prieš lenktynes žiūrovus gąsdina aprangos kodas, o dažnas galvoja, kad šis sportas skirtas tik milijonieriams.

Tačiau per aštuonis šio sezono renginius stereotipai buvo laužomi, o kilo ne tik žirgų lenktynių organizacijos, bet ir lietuvių žirgininkų lygis. Juos pasitempti vertė į kiekvieną renginį atvykę Lenkijos žirgų augintojai.

Artėjant sezono pabaigai, E. Kolbasnik pasidalijo mintimis apie didžiausius šio sezono iššūkius ir džiaugsmingiausius epizodus.

– Per metus žirgų lenktynės tapo ir populiaresnės, ir aukštesnio lygio – kaip pavyko tai pasiekti?

– Žirgų lenktynių industrija pasaulyje gyvuoja šimtmečius ir turi savas taisykles, kurių griauti nevalia. Dėl to ir daug naujovių neprikursi. Taigi rengiant lenktynes svarbiausia didelis noras, gilus domėjimasis ir begalinis tikėjimas.

Evelina Kolbasnik.

– Kokie buvo didžiausi darbo iššūkiai, kaip juos pavyko įveikti?

– Lietuvoje turime mažai grynakraujų jojamųjų veislės žirgų – lenktyninių žirgų. Ši problema buvo ir yra, tad reikalingi skubūs sprendimai populiacijos didinimui. Šiemet pavyko suorganizuoti kokybiškus renginius pritraukiant dalyvius iš kitų šalių, bet tai yra laikini sprendimai. Viliamės, kad populiarindami sportą pritrauksime naujų žirgų augintojų ir savininkų.

Kitas iššūkis – tai aplinkos požiūris į veiklą. Nuolat tekdavo girdėti klausimus: žirgų lenktynės? Raseinių hipodrome? Tačiau kai lankytojai ar partneriai atvyksta, tada patys atsako į savo klausimus – nesutikau nė vieno, kuris būtų nusivylęs nauja patirtimi. Tai puiki erdvė ir fiziniam vartotojui, ir verslui. Į šį projektą rimčiau pradeda žiūrėti ir reklamos partneriai.

– Žirgų lenktynes šiemet hipodrome stebėjo beveik 10 tūkst. žiūrovų, daugeliui tai buvo pirmas kartas tokiame renginyje. Su kokiomis emocijomis jie išėjo?

– Mūsų renginiai pozityvūs, tad ir žmonės čia pasisemia gerų emocijų. Renginiuose nuolat matome šeimų, iniciatyvą atvykti rodo vaikai, kurie yra žirgų mylėtojai. Juos žavi tiek daug žirgų vienoje vietoje, jų gracija ir, žinoma, pasirodymai bėgimo take.

Draugų kompanijoms neatsiejama žirgų lenktynių dalis yra loterija. Žmonės spėja nugalėtojus, o tada juos labai greitai pagauna azartas. Smagu stebėti, kaip žiūrovai serga už savo favoritus. Visi tarsi susitarę teigia nesigailintys atvykę į žirgų lenktynes, dažnas sako nesitikėjęs, kad bus taip įdomu.

– Šiemet pirmą kartą hipodrome galima dalyvauti loterijoje spėjant, kuris žirgas nugalės kiekviename bėgime – ar tai tapo svarbia žirgų lenktynių dalimi?

– Lažybos yra neatsiejama žirgų lenktynių dalis pasaulyje, tad ir jų poreikis yra didžiulis. Šiemet mums pavyko suorganizuoti loteriją, kurioje žiūrovas spėja sporto rungtynių baigtį. Tai jam padeda labiau įsijausti, aistringiau palaikyti, rimčiau pažvelgti į sportą ir analizuojant žirgą išsirinkti favoritą.

– Žirgų lenktynės – viena prabangiausių sporto šakų pasaulyje, ar tai negąsdina lietuvių?

– Prieš kiekvieną renginį sulaukiu skambučių su klausimu „kaip apsirengti“ ir tai daro tik drąsesni lankytojai, kurie neturi skrybėlės, bet ir nenori jos įsigyti, nes bijo apsikvailinti, jeigu ją dėvės tik vieni. Kiti tiesiog neatvyksta dėl įsivaizduojamo prabangaus aprangos kodo. Visada skatinu nekompleksuoti ir sakau, kad jei atvyksite pasipuošę, tik rodysite gerą pavyzdį kitiems ir tikrai sublizgėsite aplinkoje. Tai iš dalies gąsdina dalį lankytojų.

Be to, daugelis galvoja, kad žirgų savininkai yra milijonieriai. Žiniasklaidoje minimos milijoninės sumos kalba apie sėkmingiausius pasaulius atvejus, o mes Lietuvoje tik pradedame apšilti kojas, tad žirgą galima įsigyti nuo 3000 eurų, o jo išlaikymas ir treniravimas kainuos per mėnesį apie 300 eurų.

– Atnaujinus Raseinių hipodromą, galima rengti tarptautines lenktynes, lenkai apsilankė jau per pirmas lenktynes ir nuolat čia viešėjo per kiekvieną renginį. Kaip tai pakeitė Lietuvos žirgų lenktynes?

– Lenkijoje žirgų lenktynės egzistuoja daugiau kaip 200 metų. Natūralu, kad mes turime iš jų ko pasimokyti. Jie noriai lankosi mūsų renginiuose, po kiekvieno jų pasidalina įspūdžiais ir patarimais. Lietuvių žirgų augintojai, treneriai ir žokėjai pradžioje buvo kiek įsitempę, bet sezonui įsibėgėjus pamatė, kad sveika konkurencija duoda labai gerų rezultatų. Visi pasitempė – rado unikalių sprendimų, kaip pakelti savo žirgo lygį, tad šiandien visi rodo puikius rezultatus.

– Lietuvoje nėra gausybės žokėjų, kurie turi būti smulkūs, lengvi ir nedidukai – kad kuo mažiau apsunkintų žirgą. Tenka samdytis užsieniečius, ar jų pergalės nemažina lietuvių entuziazmo?

– Užsieniečius savininkai dažniausiai samdo ne tik dėl to, kad Lietuvoje nėra smulkių žmonių – mes apskritai neturime daug žokėjų. Kaip ir kiekvieno amato, taip ir žokėjus turi mokytis, augti, praktikuoti, o šis procesas ypatingai imlus laikui. Lenktynėse dalyvauja ir žokėjai iš Lietuvos, bet daugelis jų yra dar mokiniai. Kai laimi užsieniečio valdomas žirgas, jų pergalė visada yra analizuojama ir iš to tik dar kartą pasimokoma.

– Šiemet surengėte jau aštuonerias lenktynes, kitą savaitgalį laukia paskutinis sezono renginys, kuo jis ypatingas?

– Visi mūsų renginiai ypatingi – niekada negali žinoti bėgimų baigties, žirgo elgsenos, reakcijos į įvairiausius aplinkos faktorius. Tad kaskart žiūrovai kažkuo būna stebinami. Visi stengsis sezoną baigti geriausiais rezultatais, tad spalio 9 d. laukiame didžiausio atsidavimo ir iš dalyvių, ir iš žiūrovų.

Visą sezoną lenktyniavo ir lietuviškieji žemaitukų veislės žirgai, jie kaupė taškus pagal užimtas prizines vietas ir po šių lenktynių išrinksime greičiausią Lietuvoje žemaitukų veislės žirgą, jį, žinoma, apdovanosime. Grynakraujai jojamieji žirgai varžysis net dviejuose I grupės bėgimuose, kur rungiasi geriausius šiemet rezultatus rodę žirgai.

– Esate įsipareigojusi žirgų lenktynes Lietuvoje organizuoti penkerius metus, kokią matote šio sporto ateitį šalyje, kur populiariausias sporto šakas iš viršūnės išstumti sunku?

– Žirgų lenktynės nei sporto, nei pramogų prasme nekonkuruoja – tai unikali veikla plačiąja prasme ir mes tiesiog sieksime aukščiausio lygio, sieksime didinti grynakraujų jojamųjų žirgų populiaciją, tikimės didėjančio naujų žirgų savininkų ir entuziastų skaičiaus. Norime sukurti profesionalią aplinką žokėjams tobulėti. Nuoširdžiai tikiu, kad lankytojų skaičius kaskart tik didės ir šypsenos iš jų veidų nedings.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"