TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

„Lietaus vaikai“ nori pralaužti savo pilių sienas

2014 04 01 6:00
sxc.hu nuotrauka

Jie vadinami gražiais vardais: „Vaikai smaragdo akimis“, „Lietaus vaikai“... Taip pavadintos knygos ir kino filmai tapo tiltais į autizmo pažinimą. „Lietaus vaikų“ vardą pasirinko ir Lietuvos autizmo asociacija. Teigiama, kad autizmo spektro sutrikimų sindromą turintys vaikai pasaulį mato tarsi pro aplytą stiklą. 

Jie panašūs į pilių su nepramušamomis sienomis gyventojus, kurių žvilgsnis nukreiptas į vidų, į save, į savo pasaulį ieškant jame saugumo. Gyvenimas už pilies sienų juos gąsdina, skaudina, ir jie gūžiasi, o kartais pyksta ir ginasi nuo bandančiųjų tas sienas įveikti... Jie – kitokie.

„Autizmas nėra liga, turinti tik vieną etiologiją. Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuris pasireiškia iki 3 metų amžiaus. Pirmą kartą jis aprašytas 1943 metais psichiatrijos profesoriaus Leo Kannerio, kuris dirbo su 11 vaikų, nesugebančių bendrauti su kitais žmonėmis ir labai jautriai reaguojančių į aplinkos pokyčius. Tai tam tikrų galvos smegenų pakitimų, kurių priežasčių gali būti labai įvairių, sukeltas nespecifinis sindromas. Čia svarbiausi yra genetiniai faktoriai. Autizmas dažniau pasireiškia vaikams, kuriems nustatoma fragilios X chromosomos sindromas, neonatalinė, epileptinė encefalopatija, cerebrinis paralyžius, raumenų distrofija, neurofibromatozė, Dauno liga, alkoholinis vaisiaus sindromas“, - teigia Lietuvos Respublikos vyriausioji psichiatrijos specialistė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Psichiatrijos klinikos vadovė prof. Virginija Adomaitienė.

Nuo Mažojo princo iki ... genijaus

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šį sindromą, apimantį daug sutrikimų (vaikystės, netipišką autizmą, Retto, Aspergerio sindromus ir kitus įvairiapusius raidos sutrikimus), turi nuo 1 iki 5 proc. populiacijos. Autizmo sutrikimų turinčių vaikų intelektiniai gebėjimai labai skirtingo lygio – nuo protinio atsilikimo iki normalaus ir net labai aukšto intelekto. Kai kurie jų negali suprasti gestų, šypsenos, žodžių, linkę atsiriboti nuo aplinkos, turi miego ir valgymo sutrikimų. Jiems neretai būdingi stereotipiniai, pasikartojantys kūno judesiai, tarkime, rankų sukimas, plasnojimas. Kiekvienas aplinkos pokytis juos gali labai sujaudinti. Jie nesugeba žaisti, tačiau gali mokėti ką nors ypatinga, nustebinti savo nepaprastais gebėjimais skaičiuoti, konstruoti, kurti. Trimetė mergytė nelabai mėgsta bendrauti, bet domisi astronomija, jau nuo dvejų metukų pažįsta visų šalių vėliavas... Teko girdėti istoriją apie autizmo sindromą turintį paauglį, kuris su žaislais nežaisdavo, bet juos nuolat sukdavo. Padedamas savo mokytojo, įvertinusio jo nepaprastus gabumus, jis sukonstravo medicininį prietaisą. Per visą pasaulį nuskambėjo ir 15-mečio amerikiečio Jacobo Barnetto, kuriam nuo dvejų metukų buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, istorija. Vaikinas – jauniausias pasaulyje astrofizikos tyrinėtojas, kurio matematiniai modeliai praplečia Alberto Einsteino teorijas. Manoma, kad jo darbai fizikos tyrinėjimų srityje gali pelnyti Nobelio premiją. Tarp Amerikos mokslininkų esama nuomonės, kad Aspergerio sindromo diagnozė prilygsta genialumo pripažinimui. Ir jau seniai nebe paslaptis, kad kai kurie žmonijos genialiausieji turėjo „keistenybių“, priklausančių autizmo sutrikimų spektro skalei. Jeigu būtų juos atstūmusi, žmonija būtų neturėjusi Charleso Darwino, Isaaco Newtono, A.Einsteino, nebūtų "Mažojo princo", su kuriuo mes užaugome ir auga mūsų vaikai...

Ar turime pasaulį, skirtą specialiųjų poreikių žmonėms?

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė pažįsta daugelį šeimų, kuriose auga autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, žino jų problemas: „Didžiausia problema, kad ne tik plačioji visuomenė, bet ir specialistai – pediatrai, šeimos gydytojai, pedagogai - per mažai žino apie autizmą. Dėl to labai vėluoja diagnostika, - aiškina ji. – Dauguma vaikų turi sensorinių problemų: vienų klausa tokia jautri, kad jie girdi net vandens teškenimą gretimame bute, kiti ypač jautrūs kvapams, prisilietimams... Vaiko liga paveikia visą šeimą. Artimiesiems taip pat reikia pagalbos. Ne tik psichologinės, bet ir metodinės, nes žmonės sutrinka, neišmanydami, kaip savo vaikui padėti. O juk pasaulyje yra daug moksliškai patvirtintų terapijų, kaip autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, ypač aukšto intelekto, puikiai ugdomi ir savo srityje gali pranokti vadinamuosius normalius žmones... Prieinamos specialistų (logopedų, ergoterapeutų ir kt.) pagalbos šiems vaikams – per mažai, tokie centrai kaip Kauno vaikų abilitacijos centras (KVAC) – ne visiems prieinami. Turime specialiųjų įstaigų sistemą: iš specialiojo darželio vaikas gali patekti tik į specialiąją mokyklą. O ar turime specialiąsias aukštąsias mokyklas, ar turime pasaulį, skirtą specialiųjų poreikių žmonėms? Kaip gali klostytis jų tolesnis gyvenimas – atskira ir visai nelinksma tema... Kalbant apie specialiuosius poreikius, paprastai turima mintyse asmenys su tam tikrais trūkumais. Bet juk tai gali būti ir turintys išskirtinių gabumų žmonės. Jeigu mes, kaip esama daugelyje užsienio šalių, juos ugdytume kartu su visais bendraamžiais, visuomenė tik laimėtų: nenustumtume į šalį išskirtinių mokslininkų, kūrėjų, o visi „normalieji“ išaugtų geresni, doresni, nemokėtų meluoti ir apsimetinėti. Nes juk autizmo sutrikimų turintys vaikai viską supranta tiesiogiai. Tai tik mes dažnai pamirštame, kad jie irgi yra tokie kaip visi: nori bendrauti, draugauti, tik juos reikia to pamokyti, nori būti priglausti, kai liūdna, nori peržengti storas savo pilies sienas, tik laukia, kad jiems padėtume...“

Pagalbos „kitokiems“ vaikams modelis

LSMU Psichiatrijos klinka pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai „Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo Kauno krašte“ klasterio sukūrimo modelį, apimantį ir pagalbą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. „Pagrindiniai šios sistemos tikslai – pagerinti autizmo sutrikimų atpažinimą ir ankstyvąją diagnostiką pirminiuose psichikos sveikatos priežiūros centruose, - sako prof. V. Adomaitienė. – Numatyta, jog juose turėtų dirbti autizmo komanda, kurioje būtų vaikų ir paauglių psichiatras, klinikinis psichologas, logopedas. Jų veiklą reikiamu atveju galėtų papildyti pediatrai, neurologai, ergoterapeutai, psichologai ir pedagogai, konsultuojantys, ugdantys ir lavinantys vaiką bei padedantys visai jį auginančiai šeimai.“ Specialistų nuomone, sudėtingesniais atvejais vaikas turi būti siunčiamas konsultuoti į tretinio lygio centrus (Vilniaus universiteto Vaiko raidos centrą arba LSMU Psichiatrijos kliniką). KVAC – specialiojo ugdymo įstaiga 3–12 metų vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, čia veikia dvi ikimokyklinio amžiaus grupės ir penkios specialiosios lavinamosios klasės. Daug dirbama ne tik su vaikais, bet teikiama ir pagalba šeimai – rengiami seminarai, paskaitos, konsultaciniame centre „Kitoks mano pasaulis“ teikiamos konsultacijos ir organizuojama pagalba Kauno miesto šeimoms, auginančioms psichikos sutrikimų turinčius vaikus, nelankančius kitų ugdymo įstaigų, bei pedagogams, dirbantiems ugdymo įstaigose, kuriose esama ir „kitokių“ vaikų. Viena vaikų abilitacijos centro misijų – rengti metodines vaikų lavinimo priemones ir šviesti visuomenę, kad mažėtų sutrikimų turinčių asmenų atskirtis.

Mylime tokį, koks yra

Tėvų nuomone, vertinga tai, jog vaikai šiame centre išmoksta geriau išreikšti savo poreikius, pradeda kalbėti, įpranta bendrauti su aplinkiniais ir pasirengia lengviau integruotis į aplinką.

Judita M.: „Manėme, jog mūsų Lukas auga aktyvus ir neklusnus vaikas. Teko pakeisti keletą darželių, nes auklėtojos su juo nesusitvarkydavo. Keista, kad pedagogai mums nepatarė ir nepadėjo, viską „nurašydavo“ blogam auklėjimui. Užtat kaimynai ir praeiviai nesibodėdavo aiškinti, kaip mušant geriausia išvaryti ožius. Liūdniausia, kad iki šiol daugelis nesupranta, jog mūsų vaikas gyvena tarsi kitame pasaulyje... Džiaugiamės, kad sutarimas ir tikėjimas padėjo mūsų šeimai susitelkti. Luką laikome dovana ir mylime tokį, koks yra. Džiaugiamės Kauno vaikų abilitacijos centru, kuriame dirba puikūs ugdymo specialistai. Ten šilta namų aplinka, vaikas noriai pasilieka, o mes galime visą dieną ramiai dirbti. Arnas tapo savarankiškesnis, noriai atlieka užduotis, išmoko dalytis. Gaila, kad šiame centre jis galės mokytis tik iki 5 klasės. Gaila, kad Lietuvoje labai trūksta ne tik kryptingo autistų vaikų ugdymo galimybių, bet net specialistų, kurie būtų pasirengę dirbti su tokiais vaikais. Teko girdėti, jog užsienyje skiriasi ir visuomenės požiūris į tokius vaikus, ir jų ugdymas.“

Andrius K.: „Marijos raida tik nuo pusės metų ėmė vėluoti, sutriko rega, vis labiau žvairavo akytės. Gydytojai tikino, jog viskas susitvarkys, tačiau tik blogėjo: ji nepradėjo kalbėti, nežiūrėjo į akis, nesidomėjo aplinka, bet buvo labai judri. Ji nemiega iki trečios valandos nakties, užsispyrusi, isteriška. Prisiklausėme visokių mitų: kad autizmu sergantys vaikai gyvenime nieko nepasieks, kad nėra galimybių juos ugdyti. KVAC mūsų šeimai - ypatingas: Marija šiame centre per 6 metus daug pasiekė: pradėjo kalbėti, mažiau bijo kitų vaikų, noriai lanko užsiėmimus, kasdien stebina naujais pasiekimais. Paskatinti centro pedagogų, visa šeima lankomės kavinėse, koncertuose, muziejuose.“

Leiskite jiems būti savimi

„Kiekvienas vaikas yra ypatingas, nors ir su kokiais sunkumais susidurtumėte, ar kad koks jis išskirtinis atrodytų. Jacobui leidau būti savimi ir pasirūpinau, kad jis galėtų studijuoti tai, kas jam patinka. Taigi ar tai būtų menas, ar muzika, reikia ne koncentruotis į tai, ko jis negali padaryti, o atvirkščiai - padėti tokiam vaikui atsiskleisti“, - teigė J.Barnetto, paauglio genijaus, pretenduojančio į Nobelio premiją, motina.

***

Balandžio 2 dieną pasaulyje jau septintą kartą minima Autizmo supratimo diena. Balandžio 2 dieną 15 val. Lietuvos autizmo asociacija “Lietaus vaikai” kviečia į S.Daukanto aikštėje vyksiantį renginį, kurį sutiko globoti Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Renginio metu bus dėliojama milžiniška dėlionė – tarptautinis autizmo simbolis, į dangų kils šimtai balionų su linkėjimais. Būsime laimingi, jeigu ateisite.

Daugiau informacijos lietausvaikai.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"