TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

40 tūkst. gyventojų – vos vienas psichologas

2015 10 14 16:15
Dainius Pūras Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Žinomi psichologai ir psichiatrai toliau bando įtikinti valdžią, jog psichikos sveikatos srityje reikia didelio proveržio, norint atsisakyti iš sovietmečio paveldėtos sistemos ir vietoje medikamentinio ar stacionaraus gydymo teikti daugiau psichoterapijos paslaugų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutinka, kad psichoterapinė pagalba nėra pakankamai išvystyta, tačiau teigia, jog per 25-erius nepriklausomybės metus padaryta pakankamai daug. Psichikos sveikatos klausimai trečiadienį buvo aptarti Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK).

Psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras komiteto posėdyje teigė, kad dabartinė psichikos sveikatos sistema iš esmės yra neveikianti, o realiai psichoterapeutų pagalba gali naudotis tik už šias paslaugas išgalintys susimokėti žmonės. Kaip pavyzdį D.Pūras pateikė skaičius – šiuo metu 40-čiai tūkst. Lietuvos gyventojų tenka vienas psichologas, o kaip siekiamybė užsibrėžta, kad toks specialistas tektų aptarnauti 20 tūkst. gyventojų.

„Situacija yra labai prasta, dėl to, kad atsisakoma ambicijų, atsisakoma proveržio ir šiuo metu dangstoma visokiais būdais norint parodyti, kokią gerą mes turime vaikų ir ne vaikų psichikos sistemą. Tai yra kiaura sistema, ji skirta tam, kad vaistus išrašinėtų. Kaip gali būti teikiamas psichologinis gydymas, kai psichologas buvo 40-čiai tūkst., o dabar bus 20-čiai tūkst. gyventojų, taip visiškai neįmanoma suteikti paslaugų“, – sakė psichiatras.

Jis sakė iš valdininkų vis sulaukiantis pašaipų dėl siekio, jog Lietuvoje psichikos sveikatos sistema būtų išvystyta kaip Vakarų šalyse, tačiau tuo pačiu retoriškai klausė – kodėl tuomet gali pasaulinį lygį atitikti, pvz., kardiologija?

„Grįžtant prie tokio ciniško požiūrio, mums sako: „Kodėl jūs norite, kad būtų kaip Suomijoj, Švedijoj, Vokietijoj? O kodėl kardiologijoj gali būt kaip Suomijoj, Švedijoj, Vokietijoj?“ – kalbėjo žinomas psichiatras.

„Tie, kurie turi pinigų, eina pas (privačius) psichoterapeutus, ir Lietuvoje vieni geriausių psichoterapeutų. Bet ar jie kalti, kad ima iš žmonių pinigus, ar kalta sistema, kuri priverčia žmones gauti vieninteliu būdu paslaugą – apsimokant šimtu procentų kainą, nes ligonių kasos net negalvoja normalų įkainį įteisinti, kad normaliai psichoterapijos kursas būtų apmokamas“, – apie esamą situaciją sakė D.Pūras.

Ministerija: situacija nėra tokia bloga

Komitetas bendru sutarimu pavedė SAM šį mėnesį pateikti komitetui pasiūlymus dėl psichikos sveikatos paslaugų apmokėjimo, daugiau lėšų skiriant psichoterapijos paslaugoms ir t.t. Komiteto vadovės „darbietės“ Dangutės Mikutienės žodžiais, „toks jausmas, kad psichikos sveikata kaip nuvarytas kuinas Lietuvoje“.

„Ta konfliktinė situacija SAM, kai pasitraukė vedantys specialistai, jie tiesiog pavargo įrodinėti tiesą. Jei iš praėjusio struktūrinio laikotarpio buvo įkurti centrai regionuose, kad šios paslaugos būtų prieinamesnės gyventojams, ir ypatingai vaikams, dabar paaiškėjo, kad ten sėdi po vieną du specialistus. Viskas akcentuojama į medikamentinį gydymą, stacionarą, bet iki to yra kelias – ką daryti žmogui susidūrus su problemomis, kad jis nesusirgtų, nes depresijų yra labai aukštas rodiklis Lietuvoje, o kiek dar nėra išviešinama. Mes ministerijos prašome, kad būtų pakoreguota ir sužiūrėta – psichologų, psichoterapeutų paslaugų apmokėjimas“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė D.Mikutienė.

Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė sakė, jog situacija nėra tokia bloga, kokią ją mato posėdyje pasisakę psichikos sveikatos specialistai. Pasak viceministrės, turint mintyje, jog įvairių psichologinių problemų turi apie 5 proc. gyventojų, tai šiuo metu 40-čiai, o nuo 2016 metų – 20-čiai tūkst. visų gyventojų tenkantis psichologas nėra jau toks ir žemas rodiklis.

„Visada norisi labiau ir mes visada šnekame, kad psichologinė, psichoterapinė pagalba tikrai nėra pakankamai išvystyta, tai yra tarybinio palikimo apie psichiatrinį gydymą reliktas, ir per tuos visus dvidešimt kelerius metus mes labai toli nuėjome, turime labai ženklų pasikeitimą, bet tikrai nėra kaip vakarų šalyse, kur psichologinė pagalba tikrai išvystyta labai plačiai. Mes visi sutinkame, kad į tai reikia eiti, deja, nepavyksta padaryti taip greitai, kaip norėtųsi“, – po posėdžio viceministrė sakė žurnalistams.

Pasak jos, psichologų regionuose trūksta ir dėl itin didelių atlyginimų skirtumų Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse. „Skandinavijos šalyse psichiatrai, psichologai apmokami daug geriau ir didelė dalis specialistų išvažiuoja. Tiek padidinti atlyginimus, kad jie liktų, reiškia padidinti dešimtimis kartų, šiandien tai nėra realu“, – kalbėjo viceministrė.

Trūksta politinės valios

D.Pūras tuo tarpu sakė, jog pagrindinis stabdis yra politinės valios trūkumas.

„Norint sukurti alternatyvą, riekia parodyti laisvą valią – politikai pasako klasikiniam biomedicininiam modeliui, kad užteks pirkti brangius aparatus be saiko, užteks kurti daugybę to pačio organo skyrių kur nors Santariškėse, dabar prioritetas bus vaikų psichinė sveikata, šito mes nei iš vieno ministro neišgirstam. Pinigai liejasi laisvai į vieną vienintelę sritį – medikamentinį gydymą, bet jei vaikai ir suaugusieji gydomi psichotropiniais vaistais, kada jų nereikia, kada reiktų psichologinio gydymo, bet mūsų oponentai įtikina ministerijoj, kad psichologinis gydymas yra nesąmonė ir tokiems dalykams Lietuvos sveikatos sistema niekad neskirs rimtų pinigų. (Nėra) politinės valios padaryti proveržį šioje srityje, priartėti bent prie (Europos) standartų“, – kalbėjo psichiatras.

Kaip pavyzdį D.Pūras perpasakojo interviu su Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriumi dr. Valentinu Mačiuliu, kuriame jis sakė gavęs SAM užtikrinimą, kad „bus finansuojami brangūs tyrimo ir gydymo metodai, tokie kaip elektroimpulsinė terapija bei transkranijinė magnetinė stimuliacija“.

Protestuodami prieš SAM politiką pastaruoju metu ją vienas po kito bendradarbiavimo su ministerija nutarė atsisakyti psichikos sveikatos specialistai Paulius Skruibis, D.Pūras, Karilė Levickaitė. Po konflikto su žinomais psichologais ir psichiatrais sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pratęsė psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo planą rengiančios darbo grupės veiklą ir paskyrė jai vadovauti kitą viceministrę – Jadvygą Zinkevičiūtę pakeitė L.Vaidelienė.

„Analfabetai ir rėksniai“

Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis šią savaitę pasklebtame interviu leidinyje „Lietuvos sveikata“ komentuodamas SAM konfliktą su psichikos sveikatos specialistais pareiškė, kad „be tų psichiatrijos analfabetų, kompetentingi žmonės viską sutvarkys kur kas geriau“.

„Rėksniai, kurie „daro pagadą“ visai sistemai, pripratę prie lengvai gaunamų pinigų ir juos stengiasi gauti bet kokia kaina. Norint spręsti psichikos sveikatos problemas, reikia įdėti darbo, suprasti, ką darai bei numatyti, kas bus po to. Tūlas psichologas, net nematęs psichikos ligonių, neperskaitęs bent kelių mokslinių straipsnių bei vadovėlių, aiškina, kaip gydyti psichikos ligas. Kvailystės! (...) Savižudybių problemos Lietuvoje jokia telefonine pagalba prie konsultanto ragelio pasodinus savanorius neišspręsi“, – interviu sakė V.Mačiulis.

Vilniaus ligoninės vadovas taip pat teigė jaučiąs valdininkų daromų sprendimų naudą, kurią anksčiau yra žadėjusi ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Jaučiasi. Gavome patikinimą, kad bus finansuojami brangūs tyrimo ir gydymo metodai, tokie kaip elektroimpulsinė terapija bei transkranijinė magnetinė stimuliacija. Tai – brangios paslaugos. Planuojama vienam pacientui apmokėti dešimt tokių procedūrų. Antra gera žinia, kad bus apmokamos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Šioje srityje dirbame jau ne vienerius metus. Juk nė vienas pacientas iš ligoninės negali būti tiesiog paleistas į gatvę. Reikia tam tikro socialinio paketo, kad kuo ilgiau jis būtų išlaikomas remisijoje“, – „Lietuvos sveikatai“ teigė V.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"