TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Alergija - mokestis už prabangą

2014 01 25 6:00
Kas ketvirtas vaikas Europoje yra alergiškas. LŽ archyvo nuotrauka

Dar XX amžiaus pradžioje alerginės ligos buvo retos. Tačiau jų sparčiai gausėjo ir per šimtmetį jos įgavo epidemijos mastą. Pastaraisiais dešimtmečiais skaičiuojama, jog beveik pusė milijardo europiečių kenčia nuo alerginės slogos ar konjunktyvito, apie trečdalis milijardo serga astma ir 15 proc. yra varginami alerginių odos ligų. Laikoma, jog Europoje kas ketvirtas vaikas - alergiškas.

Laiku pasiekti specialistus

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Alergologijos centras kasmet priima 11–12 tūkst. pacientų. 60 proc. jų - vaikai. Kokiai daliai pacientų patvirtinama alergijos diagnozė? Maždaug pusei, nes, kaip sako šio centro vadovas, vienas senosios kartos Lietuvos gydytojų, docentas Eduardas Razgauskas, yra nemažai ligų, kurių kilmė gali būti ir alerginė, ir ne alerginė: sloga, astma, įvairūs odos bėrimai. Norint šias ligas diferencijuoti, reikia išmanyti ne tik alergologiją, bet ir kitas ligas. „Alergologas visų pirma turi būti tikras gydytojas. Visą gyvenimą laikausi holistinio principo – požiūrio į žmogų kaip į visumą. Dabar medicinoje labai daug siauros specializacijos, todėl sergantis žmogus neretai siuntinėjamas nuo vieno specialisto pas kitą, o rezultato kaip nėra, taip nėra. Savęs klausiu ir diegiu tą atsakomybės bei pareigos jausmą visiems medikams: „Kas, jeigu ne aš?“ Ligonis į mane kreipėsi, vadinasi, jis manimi pasitiki ir teisėtai tikisi atsakymo. Privalau jaustis už jį atsakingas, vadinasi, turiu jį nuodugniai ištirti, dėl kylančių neaiškumų konsultuotis su kolegomis ir išleisti jį nustatęs tikslią ligos diagnozę bei pateikęs aiškias gydymo rekomendacijas", - sako gydytojas alergologas. Tai principai, pagal kuriuos dirbama didžiausiame Lietuvoje Alergologijos centre, kurio daugelis specialistų – doc. E.Razgausko mokiniai, konsultuojantys ir gydantys mažus ir didelius pacientus iš visos Lietuvos.

Gyd. Nemira Vaičiulionienė jau porą dešimtmečių gydo ne tik Vilniaus bet ir visos Lietuvos alergiškus vaikus./Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Alergijos „maršas“

Išaugusį alergiškų vaikų skaičių lemia genetinis polinkis (jeigu alergiškas vienas iš tėvų, tikimybė, kad ir vaikas bus alergiškas, siekia 40–50 proc., jeigu abu – net 80 proc.), blogėjanti ekologinė situacija, gausėjantis maisto ir aplinkos alergenų kiekis. Įrodyta, kad laiku nustačius alergenus ir pašalinus juos iš aplinkos bei mitybos sergamumas alerginėmis ligomis sumažėja net 2-3 kartus. Todėl labai svarbu kuo anksčiau išsiaiškinti, kas jautrina vaiko organizmą, ir tas priežastis pašalinti.

Specialistai kalba apie vadinamąjį alergijos maršą – tam tikru amžiaus laikotarpiu vaikų organizmas darosi ypač jautrus tam tikriems alergenams. Kūdikiai dažniausiai alergiški maistui ir serga atopiniu dermatitu, gana dažnai jiems pasireiškia ir alerginės kilmės virškinimo sutrikimų: jie dažnai atpila, vemia, viduriuoja, būna neramūs, priauga mažai svorio. Kvėpavimo takų alergozės jiems pasireiškia retai. Vaikui augant, nuo 1-3 metų alergija maistui mažėja, tačiau jų organizmą ima veikti aplinkos alergenai (namų dulkių erkes, naminių gyvūnų epidermis, žiedadulkės, pelėsinių grybų sporos ir kt.). Tuomet jie suserga alerginėmis kvėpavimo takų ligomis. „Auginti alergišką vaiką nelengva, ypač kai jis serga sunkiu atopiniu dermatitu ir dėl stipraus niežėjimo negali miegoti ne tik vaikelis, bet ir visa šeima. Tai trunka mėnesius, metus. Šių vaikų būklei palengvinti būtina griežta dietos ir aplinkos kontrolė, šeimoms tenka daug ko atsisakyti", – pasakoja Vaikų alergologijos skyriaus vedėja gydytoja Aušra Astrauskaitė.

Tokia mūsų gyvenimo tikrovė: kai vaikas serga, gerose šeimose tėvai miega paeiliui, pasikeisdami budi prie sergančio mažylio, o kitose – priešingai - vyrai „neapsikentę“ išeina „ieškoti ramybės“, sergantis vaikas lieka tik su mama.

Informacija apie „alergijos maršą“ viešojoje erdvėje gąsdina alergiškų vaikų tėvus. Jie baiminasi, kad jeigu kūdikystėje vaiką nuo maisto išbėrė, tai vėliau jis susirgs alergine sloga, o bėgant metams - ir astma. Gydytojai ramina, jog nerimas pagrįstas tik tuomet, kai yra genetinis pagrindas: alergine astma serga seneliai, tėvai. Tačiau ir tokiu atveju šiuolaikinė medicina gali pagelbėti, ir paciento gyvenimo kokybė taip smarkiai nenukenčia. Iš visų, kuriems vaikystėje diagnozuota alerginė astma, tik mažiau kaip pusei – apie 40 proc. - ji pasireiškia ir suaugus.

Ramiai laukti ir tikėtis, jog kūdikis, kuriam alergija maistui pasireiškė atopiniu dermatitu, „išaugs“, neverta. Kiekvieną problemą reikia spręsti kaip įmanoma greičiau. Gydytoja A.Astrauskaitė pasakoja apie vos metų sulaukusį ligoniuką iš vieno centrinės Lietuvos rajono. Vaikas alergiškas įvairiems maisto baltymams, tačiau ilgai netirtas. Pas gydytojus alergologus pirmą kartą jis pakliuvo, kai jam sukako metukai. Padėtis kritiška: vaikas išbertas, sutinęs, per mažo svorio, nes jo tiesiog nėra kuo maitinti. Specialūs mišiniai alergiškiems kūdikiams brangūs, tėvams sunkiai įperkami, Ligonių kasos juos kompensuoja ligoniukams iki metų. Šis vaikelis specialistus pasiekė per vėlai, padėti jam – labai sudėtinga. O juk aukščiausios kvalifikacijos specialistų pagalba prieinama paprastai – gavus šeimos gydytojo arba gydytojo pediatro siuntimą.

Gyd. A.Astrauskaitė: "Ramiai laukti ir tikėtis, kad kūdikis, kuriam alergija maistui pasireiškė atopiniu dermatitu, „išaugs“, neverta. Kiekvieną problemą reikia spręsti kaip įmanoma greičiau."

Tiriama, gydoma, mokoma

Kaip išsiaiškinamos alergijos priežastys? Patyręs specialistas gali įtarti priežastį (ypač jeigu vaikas serga atopiniu dermatitu) jau peržvelgęs bent poros savaičių maitinančios motinos ir kūdikio mitybos dienoraštį, kurį rekomenduojama atsivežti į konsultaciją. Didelė diagnostinės informacijos dalis surenkama iš pokalbio. Gydytojai ragina jaunus žmones labaiu domėtis savo giminės narių sveikata. Įrodyta genetinio polinkio svarba sirgti ne tik alerginėmis, bet ir kitomis sunkiomis ligomis. Deja, neretas atvejis, kai jauni tėveliai negali atsakyti į gydytojų klausimus nei apie savo tėvų, nei apie senelių sveikatą.

Pasitaiko pacientų, kurie atvyksta jau turėdami įvairių tyrimų, atliktų privačiuose centruose, atsakymus. Alergologijos centro atliekamais tyrimais verta pasikliauti ne tik todėl, kad pacientams jie nekainuoja, bet ir dėl to, kad atliekami moderniomis sertifikuotomis sistemomis, todėl nekyla abejonių dėl jų tikslumo bei patikimumo. „Alergologas po pokalbio su pacientu arba jo tėvais, apžiūros, atsižvelgdamas į ligonio amžių, ligos pobūdį, alergines reakcijas, paskiria tyrimus. Sulaukusiems 2 metų vaikams, kurie jau serga bronchine astma arba ji įtariama, atliekama impulsinė oscilometrija, o vyresniems kaip 6 metų – spirometrija. Maisto alergijos nustatymo auksinis standartas - provokaciniai oraliniai mėginiai. Tarkime, vaikas buvo labai alergiškas karvės pieno baltymams ir porą metų šių produktų nevalgė. Norint išsiaiškinti, ar jau galima pradėti valgyti, atliekamas provokacinis mėginys pagal schemą - pradedama nuo mikroskopinių produkto dozių ir stebima reakcija", - pasakoja gydytoja A.Astrauskaitė.

Pacientams, sergantiems alerginėmis ligomis arba jas įtariant, atliekami odos dūrio testai, jeigu reikia – ir tyrimai iš venos kraujo. Daugumai pacientų pakanka ambulatorinių konsultacijų, sunkesniais atvejais mamos su mažyliais, o vyresnieji - vieni, guldomi į stacionarą. Vaikų skyrius atitinka europinius standartus ne tik pagal modernias diagnostikos ir gydymo technologijas, bet ir pagal dėmesį ligoniui. Jaukios palatos, alergiškiems vaikams pritaikyti baldai, jautri dėmesingų medikų priežiūra, individualiai parinktas maistas. Laikas, praleistas ligoninėje, ypač svarbus mamoms su mažyliais ne vien dėl to, kad ligoniukas visąlaik stebimas gydytojų. Mamos išmoksta alergiško kūdikio priežiūros subtilumų: kaip valyti, tepti, gydyti sergančią kūdikio odelę, kaip apsaugoti besikasantį vaiką nuo susižalojimo. Iš ligoninės jos išvyksta daugiau sužinojusios apie kūdikio ligą ir įgavusios pasitikėjimo.

„Alergija – liga, kuri labai veikia ir vyresnių vaikų gyvenimo kokybę, - sako gydytoja A.Astrauskaitė. – Jie turi didelių psichologinių problemų, neišsimiega, dėl to nukenčia ne tik jų mokymasis, bet neretai – ir santykiai su draugais. Stengiamės kiekvieną paguosti, rasti geriausią gydymo būdą ir padrąsinti išmokti gyventi su šia liga.“

Anafilaksinis šokas

Nors vyrauja įsitikinimas, kad alerginės ligos nėra labai pavojingos, bent jau “ne mirtinos”, tačiau negalima pamiršti, kad jos labai klastingos. Kai kas gali būti alergiškas, tarkime, katės plaukams arba kokio nors augalo žiedadulkėms, tačiau to net neįtaria – čiaudulį “nurašo” peršalimui ar kitokio pobūdžio sudirginimui. Tačiau negalima prarasti budrumo dėl sunkiausios alergijos formos – anafilaksinio šoko, kuris pasireiškia daugiau negu dviejų organizmo sistemų pažeidimu ir laiku nesuteikus pagalbos gali baigtis mirtimi. Tai gali ištikti, tarkime, įgėlus bitei ar kitam vabzdžiui. Laiku, o tai reiškia - per keletą minučių, nesuteikus pagalbos, gresia pavojus gyvybei. Jo išvengti padeda paprasta, tačiau patikima priemonė – adrenalino injekcija. Daugelyje užsienio šalių ši injekcija yra pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlėse. Mūsų gydytojai alergologai ilgus metus stengiasi, kad ši nepigi priemonė sergantiems vaikams būtų kompensuojama. Kol kas tai vis atidedama ateičiai...

Ar alergija išgydoma?

Doc. E.Razgauskas sako: “Tam mes ir esame, kad diagnozuotume ir gydytume. Specifinė alergenų imunoterapija – vienintelė medicininė intervencija, galinti pakeisti visuotinai kylančią alerginių ligų dažnėjimo trajektoriją. Kas tai? Vienoje iš tradicinių Vilniaus mugių pakalbinau keletą bitininkų, kurie pardavinėjo savo bitynuose surinktą medų. Klausiau jų, ar skaudėjo, ar tino bičių sugeltos vietos tuomet, kai tik pradėjo bitininkauti? Be abejo! O dabar? Dabar – ne. Vadinasi, organizmas priprato, prisitaikė. Tuo pačiu principu pagrįsta ir specifinė alergenų imunoterapija - medicininė procedūra, kurios metu alergiškam pacientui reguliariai skiriamas vis didesnis alergeno kiekis, kad jo imuninė sistema išmoktų jį toleruoti. Vyksta intensyvūs moksliniai tyrimai, kuriamos naujos technologijos, modernūs preparatai. Tai teikia vilčių, kad ateityje pavyks geriau susitvarkyti ir su vis daugiau žmonių kankinančiomis alerginėmis ligomis.“

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Alergologijos centras

Antakalnio g.124, Vilnius

Konsultuoja vaikus ir suaugusius, turinčius siuntimus gydytojo alergologo konsultacijai

Registruotis tel. 274 3811

Vaikų alergologijos skyrius

www.vaikualergologija.lt

Tel. 2743869

2743840

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"