TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Alergiją sukelia ir drabužių etiketė

2010 06 08 0:00
"Alergiją dažnai išprovokuoja sintetinių audinių skaidulos", - sako L.Malinauskienė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės alergologė Laura Malinauskienė pabrėžia, kad net geros kokybės drabužyje chemikalų gali būti ne mažiau nei kosmetiniame kreme.

Vis dėlto drabužių audinių sukeltos odos problemos nėra dažnos. Manoma, kad tam jautrūs žmonės sudaro 1-5 proc. pacientų, tiriamų dėl kontaktinės alergijos. Tačiau nustatyti konkrečius alergizuojančius chemikalus sunku: jų neprivalu skelbti drabužio etiketėje. \

Europos Sąjungos (ES) valstybėse ribojamas kai kurių chemikalų, pavyzdžiui, formaldehidą atpalaiduojančių medžiagų, naudojimas, taip pat sudarytas sąrašas audinių dažų, kurie dažniausiai sukelia alergiją - juos naudoti draudžiama.

Alergijų radimvietės.

Drabužių sukeltas dermatitas pasireiškia tose kūno vietose, kurios glaudžiausiai liečiasi su drabužiu. Dažniausiai ten, kur susidaro trintis ar oda prakaituoja - sprando, pagrindinių kūno raukšlių, vidinių šlaunų paviršių srityse. Drabužių dažai gali sukelti dermatitą net ir ant plaštakų, veido. Alergija pasireiškia odos paraudimu, patinimu, išbėrimu mazgeliais, pūslelėmis, šlapiavimu bei pleiskanojimu, taip pat - niežėjimu, deginimu. Diagnozei nustatyti atliekami odos lopo testai su standartiniais cheminiais alergenais, ištiriama įtariamo drabužio skiautelė, jo audinio ekstraktas.

Ekologiški - ne visai nekalti

Vis populiarėjantys ekologiški drabužiai, kurie, kaip teigiama, gaminami iš natūralių ir chemiškai neapdorotų augalinių kultūrų, dažomi tik nekenksmingomis priemonėmis yra gerokai brangesni, tad juos perka nedaugelis. Tačiau ekologiškumas dar nereiškia, kad tie drabužiai bus visiškai nealergizuojantys. "Kartais pats audinys ir jo apdirbimui naudotos priemonės parenkamos labai kruopščiai, tačiau drabužio priedai, pavyzdžiui, sagutės, kuriose yra nikelio, gali sukelti problemų šiam metalui alergiškam pacientui", - pažymėjo L.Malinauskienė.

Aišku, perkant žinomų gamintojų apdarus, įvežtus į ES oficialiai, daug mažesnė tikimybė susidurti su organizmą įjautrinančiomis cheminėmis medžiagomis. Tačiau dažnai dėvime Kinijoje ar kitose Pietryčių Azijos valstybėse siūtus drabužius, o jų audinių sudėties kartais nežino net patys pardavėjai.

Gausu priedų

Dabar daug žmonių renkasi sportinio stiliaus drabužius, o šie, kad nesiglamžytų ir nesitrauktų po skalbimo, siuvami iš chemiškai apdorotų audinių.

Dažnai skirtingų audinių skaidulos maišomos tarpusavyje ar su kitomis medžiagomis, netgi metalais, pavyzdžiui, sidabru. Gaminant audinį gali būti pridedama kosmetinių medžiagų, tarkime, kvėpiklių, dezodoruojančių papildų, apsauginių cheminių filtrų nuo ultravioletinių spindulių ar net odą drėkinančių priedų. Tačiau, anot L.Malinauskienės, jų koncentracija sumažėja bėgant laikui ar po kelių skalbimų.

Sintetika alergizuoja labiau

Kartais pacientai bei gydytojai kalba apie "alergiją vilnai". "Bet tai labai abejotina, alergiją dažniau išprovokuoja sintetinių audinių skaidulos. Dauguma sintetinių audinių nesugeria prakaito, todėl iš jų pasiūti drabužiai gali sukelti niežulį, odos išbėrimą", - pasakojo L.Malinauskienė. Beje, kartais odos alerginė reakcija gali atsirasti lietimosi su etikete vietoje, mat dažniausiai jos gaminamos iš sintetinių audinių. Tokia alergija net turi neoficialų pavadinimą - "etiketės dermatitas".

Kenkia dervos

Alergologė atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką. Medvilnei, medvilnei su poliesteriu ar nesiglamžančiam linui apdoroti bei nailoniniams audiniams apdirbti dažnai naudojamos specialios dervos, padedančios sumažinti antistatinį krūvį. Tada audiniai nesiglamžo, skalbiami nesusitraukia, būna purūs. Tačiau dauguma šiomis dervomis apdorotų audinių drabužių išskiria formaldehidą, ypač kai skalbiama rūgščių turinčiais skalbikliais ar balinti naudojant chlorą. Formaldehidas - vienas dažniausių kontaktinių alergenų. Jam alergiškiems žmonėms neretai kartu pasireiškia ir veido dermatitas, kurį sukelia kūno priežiūros priemonės, kosmetika.

Dažų išdaigos

Nepageidaujamų reakcijų gali sukelti ir audinių dažai. Pavyzdžiui, oranžinės spalvos "Disperse Orange 3" dažas (jo gali būti plaukų dažuose, arba, pavyzdžiui, pastelinių spalvų audiniuose), reaguodamas su oda skyla į parafenilendiaminą ir nitroaniliną, o tai gali išprovokuoti išbėrimą. Dažniausiai alergiją sukelia sintetiniams audiniams naudojami dažai. Kai kurie jų yra karcinogenai, ir, kaip parodė tyrimai, dėl jų žiurkėms atsiranda sarkoma ir šlapimo pūslės karcinoma. Priemonėmis, kurios yra 12 dažniausiai alergiją sukeliančių dažų sąraše, į ES įvežamus audinius dažyti draudžiama.

Dėvėti drabužiai - nepavojingi

Drabužiai gali būti apdoroti ir antibakterinėmis bei antigrybelinėmis priemonėmis. Europoje ir JAV dažniausiai naudojama medžiaga triklozanas dermatito nesukelia. Prasidėjus sunkmečiui, daugelis Lietuvos gyventojų mielai apdarus perka dėvėtų drabužių parduotuvėse, o šių parduotuvių prekės apdorojamos minėtais chemikalais. Tačiau L.Malinauskienė teigė nemačiusi nė vieno žmogaus, kurį dėl šių medžiagų būtų ištikusi alerginė reakcija.

Su vaistais - atidžiau

"Skalbiamieji milteliai taip pat nėra alergenai, išskyrus itin retą alergiją balikliams, dažniausiai - optiniams. Dermatitas gali atsirasti, jei naudojamas didelis skalbiamosios priemonės kiekis, skalbiama šaltame vandenyje, rankomis, nepakankamai gerai išskalaujama", - pabrėžia gydytoja. Anot jos, audinių minkštikliai taip pat nealergizuoja, priešingai, o dauguma dermatologų žmonėms, turintiems jautrią odą, net siūlo naudoti nedidelį kiekį nekvapiųjų minkštiklių.

"Dėl drabužių sukeltų odos problemų ir išbėrimų daug dažniau nei įsivaizduojama "kalti" tepamieji vaistai, kurie įsigeria į audinį, o ne skalbiamieji milteliai. Jei tie vaistai sukėlė odos problemų, vėl apsivilkus neskalbtą drabužį, kils tų pačių bėdų. Yra duomenų, kad pasikartojantis kontaktinis dermatitas nuo ketoprofeno atsiranda net nenaudojus to tepalo", - teigė L.Malinauskienė.


Keletas patarimų

* Jei tam tikrų audinių drabužiai sukelia odos alergiją, rekomenduojama dėvėti tokius, kurie pasiūti iš neapdorotų audinių. Vengti nesiglamžančių apdarų, kurių etiketėse angliškai nurodoma" "dry-drip," "crease resistant," "durable-press," "permanent-press," "easy care," "easy to iron," "no iron," "wash and go" ar "wash and wear".

* Derėtų vengti mišrių audinių, pavyzdžiui, medvilnės ir kitos kilmės skaidulų, kad ir elastano. Mat dauguma mišinių apdorojami papildomais chemikalais. Žinotina, kad vilna, linas, nailonas ar šilkas jais apdorojami retai.

* Naujus drabužius reikia išskalbti mažiausiai du kartus. Tai daroma tam, kad sumažėtų formaldehido kiekis juose.

* Alergiškiems tekstilės dažams žmonėms patartina vengti ryškiai dažytų sintetinių audinių. Rekomenduojama devėti natūraliais augalinės, pavyzdžiui, chna, indigo, dažinės raudės (lot. Rubia tinctorum) ar gyvulinės kilmės - karmino - dažais dažytus drabužius.

* Esant alergijai dispersiniams dažams, renkantis drabužius patariama atlikti testą: audinį patrinti acetone suvilgytu ausų krapštuku. Jei vata nusidažė, vadinasi, drabužis dažytas dispersiniais dažais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"