TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Alkis ir troškulys gali reikšti tą patį

2008 08 05 0:00
E.Gavelienė pataria kasdien būtiną išgerti vandens kiekį apsiskaičiuoti atsižvelgiant į kalorijų poreikį.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kasdien išgerti po keletą litrų vandens - tarytum aiški sveikos gyvensenos taisyklė. Tačiau kokia individuali kiekvieno mūsų norma? Kada gerti - prieš, po ar valgio metu? Ką daryti tiems, kurie nejaučia troškulio ar net šleikštisi vandeniu? Apie tai kalbėjomės su dietologe Edita Gaveliene.

Anot mitybos specialistės, žmonės dažnai klysta į rekomenduojamą skysčių normą įskaičiuodami viską: taip pat ir skysčius, gaunamus valgant sriubas, skanaujant vaisius, geriant kavą ir panašiai. Kai kas mano, kad skysčių poreikį patenkins valgydami daugiau vaisių, pavyzdžiui, arbūzų. "Taip, jie turi daug vandens, bet ir išstumia jo nemažai. Per dieną mums reikia maždaug 300-400 gramų vaisių, o šis kiekis vandens poreikio niekuomet nepatenkins", - sako dietologė. Tad į dienos skysčių normą mitybos specialistai įskaičiuoja tik nekaloringus skysčius, kuriuos virškinti nereikia papildomų pastangų. Tokie yra vanduo ar nesaldintos arbatos. Juolab kasdienis skysčių poreikis nėra tenkinamas gėrimais, skatinančiais jų netekimą, pavyzdžiui, kava. "Konsultuodama kiekvienąkart primenu, kad kasdien reikėtų išgerti apie litrą gryno vandens", - pabrėžė E.Gavelienė. Trūkstant jo nevyksta visavertė medžiagų apykaita, kuri ir pati pagamina organizmui maždaug 400 mililitrų vandens, tai yra tik gyvybiškai būtinas kiekis. Savo sveikatos labui papildomai reikia suvartoti dar 1,5-3 litrus vandens.

Atsižvelgiama į kalorijas

- Ar visiems - moterims ir vyrams, apkūniems ir liesiems - jo reikia gerti vienodai?

- Skaičiuojant organizmo poreikį vandeniui paprasčiausia atsižvelgti į kalorijas, kurios taip pat būtinos, kad vyktų normali medžiagų apykaita. Skaičiuojama labai paprastai: jei žmogui reikia maždaug 1500 kalorijų per dieną, nubraukus du nulius sužinoma, kiek reikia vandens. Šiuo atveju - 1,5 litro.

Jei žmogus nenutukęs ar per liesas, tinka šie apytiksliai kalorijų poreikio matai: moteriai vidutiniškai jų reikia 1500-1800, vyrui - 2200-2500 kasdien. Atitinkamai moteriai daugiausia reikės išgerti 1,8 litro, vyrui - 2,5 litro vandens per dieną.

Ypač žmonės, turintys polinkį pilnėti - o tokių yra daugiau kaip 90 proc., - turėtų pakankamai gerti vandens. Taip užtikrinamas medžiagų apykaitos visavertiškumas.

Vanduo - ir geriant kavą

- Jei geriama skysčius iš organizmo šalinančios kavos, vandens kiekį reikia dar padidinti?

- Tai nebūtina. Tiesiog rekomenduojama mėgaujantis kava išgerti puodelį vandens.

- Kai kurie žmonės sako, kad troškulio nejaučia. Gal reikia atsižvelgti į vidinius pojūčius?

- Dabar labai mėgstama, gal net madinga sakyti, kad maitinamasi įsiklausant į savo organizmą. Esą, ko jis paprašo, tą duodu. Jei troškulio nejaučiu, tuomet vandens man galbūt ir nereikia. Tačiau taip mąstyti klaidinga. Jei norima visaverčiai maitintis, į būtinų maisto produktų sąrašą turi įeiti ir tam tikras kiekis vandens. Yra atlikti labai įdomūs tyrimai, kurie parodė, kad troškulio jausmas kartais supainiojamas su alkio jausmu. Noras užkąsti gali pranešti apie poreikį numalšinti troškulį. Taigi alkis ir troškulys gali reikšti tą patį.

Galima pagardinti

- Tačiau yra žmonių, kurie gerdami vandenį jaučia šleikštulį.

- Jei bandysi gerti per prievartą - kankinsi save, galų gale net nustosi gerti. Tokie žmonės galėtų vandenį šiek tiek pagardinti sultimis ar paieškoti skanesnės arbatos. Pamąstyti ir apie kitus būdus, kaip padaryti, kad vanduo būtų skanus.

- Taigi net jei žmogus ir nenori gerti, jis turi prisiverti tai daryti?

- Taip, nes vanduo yra būtina mūsų organizmo medžiaga, kurios privalome gauti. Kita vertus, daugybę dalykų lemia įpročiai. Kai kurios mamos ar darželių auklėtojos nesąmoningai sumažina vaikams duodamo skysčio kiekį, nes baiminasi, kad jie neprišlapintų į lovą ar dėl kitų priežasčių. Vėliau formuojasi tarsi įprotis ar net baimė gerti, kad neatsirastų kokių nors pasekmių.

- Ar žmonės, kurių greita medžiagų apykaita, taip pat turėtų išgerti tuos kelis litrus vandens kasdien? Juk vos tik išgėrus, skysčiai "tarsi per vamzdį" pasišalina, tad, regis, tos naudos iš karto nelieka, tik lakstymas prie vienos įstaigos durų.

- Sekdami ligonius - kiek išgėrė, kiek pasišlapino, matome, kad taip nėra. Vanduo neprabėga "kiaurai", jo pasisavinama tiek, kiek reikia.

Nesvarbu, kada gerti

- Kada reikėtų gerti vandenį - prieš, po valgio ar vietoj jo?

- Tai nėra svarbu. Tokie svarstymai susiję su ankstesne nuomone, kad geriant skysčius valgant virškinimo procesai gali būti nevisaverčiai. Esą tai vyksta todėl, kad "prasiskiedžia" virškinimo fermentai. Tai netiesa. Virškinimo fermentų visuomet pasigamina tiek, kiek reikia maistui suvirškinti, ir taip vadinamojo prasiskiedimo procesai tam neturi įtakos. Kita vertus, yra žmonių, kuriems valgant nesigamina pakankamai seilių. Ypač tai pasakytina apie senyvo amžiaus žmones, kurių seilių išsiskyrimas yra sulėtėjęs. O juk su seilėmis burnoje prasideda tam tikri maisto skaidymo procesai - susiformuoja kąsnis, maistas geriau virškinamas. Jei žmogus valgydamas neužsigers, o seilių pakankamai nesigamina, jis save kankins, medžiagų apykaitos procesai bus nevisaverčiai.

Rezultatas ne iš karto

- Kas gresia nevartojant vandens tiek, kiek reikia?

- Rezultato nepajusime šiandien ar rytoj, gal tik po keliasdešimties metų. Vargu ar kas nors savo pakilusį kraujospūdį tada sies su tuo, kad kadaise neišgėrė pakankamai vandens. O tai susiję. Juk cholesterolis yra viena kraujospūdį didinančių priežasčių, o cholesterolio apykaitai vanduo yra būtinas. Vadinamųjų civilizacijos ligų vienas veiksnių - nesveika gyvensena. Sveikos mitybos sąlyga - pakankamas skysčių kiekis. Jei to nesilaikoma, ateityje bus problemų.

- Vartojami net tokie terminai kaip hipodipsija (sumažėjęs noras gerti) ir adipsija (visiškas nenoras gerti). Teko skaityti, kad tai dažniausiai pasireiškia dėl troškulio centro, esančio smegenų gumbure, funkcijos sutrikimo. To priežastis gali būti smegenų navikai, smegenų vystymosi anomalijos, hidrocefalija, meningoencefalitas ir kita. Taip pat galimos psichogeninės sumažėjusio troškulio priežastys.

- Smegenyse esantis troškulio centras išties reguliuoja mūsų norą gerti. Tai labai sudėtingi procesai. Troškulio centras valdo hormonų apykaitą organizme. Būtent dėl šių hormonų veiklos atsiranda signalai, kad reikia ar nereikia gerti. Bet, kaip minėjau, kartais noras gerti gali būti suvokiamas ir kaip alkis. Jeigu staiga dingo noras gerti, reikia kreiptis į specialistą. Tačiau nenoras gerti nėra vienintelis anksčiau minėtų sutrikimų simptomas. Smegenų navikai ar hidrocefalijos turi dar daug kitų požymių ir žmogus visada turėtų pasitarti su gydytoju. Į kiekvieną staiga atsiradusį pojūtį - ar tai būtų vidurių užkietėjimas, ar nenoras valgyti mėsos, o gal gerti, reikia reaguoti, aiškintis priežastis. Gal pokyčiai yra susiję su depresija. Žinoma ne viena psichikos liga, kai nesinori gerti, valgyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"