TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Alkoholis lemia daugybę problemų

2015 09 26 6:00
ImageOptimizer.net nuotrauka

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuro 65-oji sesija. Nors darbotvarkėje klausimo apie alkoholio žalą sveikatai nebuvo numatyta, prieš ją vykusioje spaudos konferencijoje Europos regiono biuro direktorė Zsuzsanna Jakab įvardijo didžiausią Lietuvos sveikatos problemą: alkoholio vartojimą.

Pagal suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų žmogui, – 15,4 litro gryno alkoholio - Lietuva yra trečioje vietoje. Po Baltarusijos ir Moldovos, aplenkusi Rusiją. Tyrimai liudija, jog alkoholiu piktnaudžiauja beveik pusė (43 proc.) darbingiausio amžiaus (35-44 metų) vyrų ir 14,3 proc. (25-34 metų) moterų. Ką veikia ši mūsų visuomenės dalis? Serga, smurtauja ir žudosi. Šis liūnas įtraukia visus, kad ir kokio būtų išsilavinimo ir socialinės padėties. Pagal savižudybių skaičių kai kurie mūsų šalies regionai dvigubai lenkia Europos vidurkį. Dauguma savižudžių - vyrai.

Alkoholis, savižudybės ir psichikos ligos. Apie tai kalbamės su VšĮ“ Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktore, gydytoja psichiatre Nijole Goštautaite-Midttun.

Nijolė Goštautaitė-Midttun/Asmeninio albumo nuotrauka

Reikia ryžtingų sprendimų

- Tai – ne vien Lietuvos problema. Praėjusiais metais paskelbtoje PSO ataskaitoje alkoholio vartojimo mažinimas ir psichikos sutrikimų gydymas vertinamos kaip priemonės, galinčios reikšmingai sumažinti šią visuomenės sveikatos problemą visame pasaulyje. Tiesioginio ryšio tarp savižudybių ir alkoholio vartojimo nėra, tačiau sumažėjus alkoholio vartojimui smarkiai sumažėja smurto bei kitų svarbių savižudybių rizikos veiksnių ir padidėja žmonių gebėjimas įveikti gyvenimo sunkumus bei nelaimes.

– Šalyje kol kas daugiausia tik žodžiais kovojama dėl siekio mažinti alkoholio vartojimą ir savižudybių skaičių. Kas labiausiai trukdo nuo žodžių pereiti prie konkrečių veiksmų? Kokių priemonių reikėtų imtis, kad situacija mūsų valstybėje keistųsi?

– Valstybė ir politikai vis dar tik imituoja kovą su alkoholio vartojimu. Siūlomi mažareikšmiai, prieštaringi įstatymų pakeitimai, neįgyvendinus vienų priemonių, pateikiamos kitos, atšaukiami jau priimti veiksmingi sprendimai. Dėl alkoholio pramonės spaudimo politikams 2011 metais atšauktas visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, likus kelioms savaitėms iki jo įsigaliojimo, šiuo metu bandoma atšaukti nuo ateinančių metų turintį įsigalioti prekybos alkoholiu degalinėse draudimą. Žiniasklaidoje plačiai aprašyta jaunų žmonių pilietinė akcija, atskleidusi, kaip lengva degalinėse įsigyti alkoholio nepilnamečiams. Jaunimas pademonstravo didesnį pilietiškumą, drąsą ir problemos supratimą nei politikai. Tiesa, pripažinti klaidas ir pasitaisyti niekada nevėlu. Gal išgirdę PSO Europos biuro direktorę atvirai įvardijant skaudžiausią Lietuvos rykštę politikai supras tai, kas jau akivaizdu pasauliui: Lietuvoje stinga politinės valios. Padėtį pagerinti galima pritaikius mokslo įrodytas veiksmingas priemones: akivaizdžiai padidinti alkoholio kainą, mažinti prieinamumą ir visiškai uždrausti alkoholio reklamą.

Politikų sąžinė kaustoma interesų

– Ar politikai teiraujasi specialistų nuomonės, juo labiau – ar įsiklauso į jų rekomendacijas?

– Politikai klausia, kartais net reikalauja paaiškinimų, statistikos, apibendrinimų. O kai gauna, dažnai ignoruoja. Būna ir dar įdomiau. Politinės partijos rinkimų laikotarpiu prašo mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) pagalbos, įtraukia veiksmingas alkoholio kontrolės rekomendacijas į savo politines programas. O atėję į valdžią pažadus pamiršta. Politinės valios stoką lengva paaiškinti: sprendimų priėmimą stabdo baimė, kad be suinteresuotų pramonės grupių paramos nebus išrinkti. Ši baimė stipresnė negu gėdos prieš rinkėjus jausmas. Stebuklų nebūna: geresnės visuomenės sveikatos neįmanoma pasiekti nesumažinus alkoholio ir tabako vartojimo, nedidinant galimybių vaikams ir suaugusiems sportuoti, be visuotinio skiepijimo, aplinkos taršos ir triukšmo mažinimo, be kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų.

– Alkoholis, smurtas prieš moteris ir vaikus, savižudybės... Girdėti nuomonių, jog visuomenė degraduoja. Kaip vertinate visuomenės psichikos sveikatą?

– Psichikos sveikatos neturėtume atskirti nuo sveikatos apskritai. Žmogui susirgus, jį reikia laiku ir veiksmingai gydyti, o iki tol imtis sveikatos stiprinimo bei ligų prevencijos priemonių. Gyvename gerėjančios sveikatos visuomenėje: po truputį ilgėja vidutinė ir sveiko gyvenimo trukmė, mažėja nužudymų ir savižudybių, rūkančių vaikų ir suaugusiųjų, žmonės turi daugiau galimybių mokytis, dirbti, keliauti. Ne viskas vyksta taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau nuomonei, kad visuomenė degraduoja, nepritarčiau.

Labiausiai jaudina tai, kad Lietuvoje piktnaudžiauja alkoholiu apie pusę darbingo amžiaus vyrų ir apie 15 proc. moterų. Iš dalies tai paaiškina ir didesnį vyrų savižudybių skaičių. Jaudina milžiniški skirtumai tarp vyrų ir moterų sveikatos, nemažėjanti sveikatos nelygybė, kuri neproporcingai užgula nepasiturinčiųjų pečius. Tačiau tai vyksta ne dėl „nekokybiškos“ visuomenės, o dėl abejingų ir godžių verslininkų, kurie siekia pelno, nepaisydami moralės normų. Solidūs bankai, šiais metais organizavę masinius bėgimus (atrodytų, sveikintinus visuomenės sveikatinimo renginius), leidžia sau bendradarbiauti su alkoholio pramone, taip padėdami šiai apeiti Lietuvoje veikiančius sunkiai iškovotus alkoholio kontrolės įstatymus. Tai rodo bankų, o ne visuomenės degradaciją.

Psichikos ligos ir savižudybės

– Kokios dažniausios savižudybių priežastys? Kokią dalį tarp jų užima depresija ir alkoholinės psichozės?

– Nėra konkrečios priežasties ar mechanizmo, lemiančio savižudybę. Tai visuomenės sveikatos problema. Dauguma nusižudžiusiųjų turi tam tikrų psichikos sutrikimų. Nusižudo 5 –15 proc. žmonių, sergančių sunkia depresija, apie 10 proc. – šizofrenija, dvipoliu sutrikimu. Laiku paskyrus gydymą, kai kurių savižudybių galima išvengti. Ypač didelės rizikos laikotarpis yra iškart po gydymo ligoninėje. Todėl labai svarbu, kad išėjęs iš jos psichikos liga sergantis žmogus greitai sulauktų ambulatorinės pagalbos, būtinų socialinių ir psichologinių paslaugų. Reikia keisti ir visuomenės nuostatas, mažinti psichikos ligų ir jų gydymo stigmą. Būtent šiam tikslui skirtas renginių ciklas „Atviros psichiatrijos mėnuo“, prasidėjęs Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos minėjimu rugsėjo 10-ąją. Jis baigsis minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną spalio 10 dieną. Šį mėnesį visuomenė supažindinama su šiuolaikinių psichiatrijos paslaugų įvairove, atveriamos psichikos sveikatos priežiūros įstaigų durys. Tikimasi, kad visa tai paskatins žmones nesigėdyti psichinių negalavimų ir laiku kreiptis pagalbos.

Gydyti laiku ir veiksmingai

Priemonės yra žinomos. Vaistai spintelėje ligos negydo: valstybė turėtų skubiai įgyvendinti veiksmingas ir PSO kaskart primenamas rekomendacijas. Veiksmingiausios savižudybių prevencijos priemonės - psichikos ligų gydymas laiku ir veiksmingai bei alkoholio vartojimo mažinimas. Paskata savižudybei gali tapti ne tik psichikos liga, bet ir sunkios lėtinės fizinės ligos, ypač jeigu tenka kęsti skausmą. Psichologinių paslaugų prieinamumas savaime savižudybių nesumažins, tačiau per ilgesnį laiką padės sukurti sveikesnės ir atsparesnės visuomenės prielaidas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"