TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Alpinistė išmano geros savijautos paslaptis

2009 08 11 0:00
A.Skėraitytė įsitikinusi, kad gerai sveikatai labai svarbus teigiamas požiūris į gyvenimą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Svarbiausia - judėti, tada ir gyvenimas prašviesės", - sako garsi alpinistė, gamtos mokslų daktarė Aldona Skėraitytė, galinti būti geros sveikatos ir mokėjimo ją palaikyti pavyzdys.

A.Skėraitytė į kalnus pirmąkart išėjo 1976 metais. Dabar jos užrašų knygelėje - net 69 įveiktų viršūnių pavadinimai. Aukščiausios - Pamyro kalnuose esančios Korženevskajos (7100 m), Lenino (7134 m) ir Chan Tengri (6995 m) viršukalnė Tian Šanyje. Dabar didžiausia svajonė - Everestas. Ji tyliai dirba su savimi, ieško tinkamos progos ir laiko, kada galėtų ją įgyvendinti, - esą šioje srityje labai svarbu nieko nedaryti jėga. Alpinistė nuolat stengiasi palaikyti gerą formą, stiprinti sveikatą, tad pastangos geros savijautos labui yra tapusios kasdienybe.

Išsigydo pati

Medikai, neseniai atlikę išsamius moters sveikatos tyrimus, nustebo, kad jos organizmas - tarsi jauno žmogaus. "Manau, tai lemia ir genai - mano giminė ilgaamžė, pakankamai sveika. Aš, pavyzdžiui, irgi nebuvusi ligoninėse, nesergu peršalimais, į gydytojus beveik nėra reikalo kreiptis", - sakė pašnekovė. Jei pajunta, kad kažkas negerai, suskausta galvą ar skrandį, taiko Su-Džok - taškinio masažo metodą, taip išsigydo be vaistų. Gydosi ir šiluma - po kūną vedžiojamais smilkalais, įdėtais į specialius dėklus, be to, dažnai masažuoja stuburą. Perprasti netradiciniai gydymo metodai padeda ir keliaujant į kalnus. "Svarbiausia - domiuosi savimi, sveika gyvensena, mityba, naujov�mis, bet aklai jų nemėgdžioju", - sako A.Skėraitytė.

Aktyviai sportuoja

Kilusi iš kaimo, ji nuo vaikystės daug dirbo, o dabar aktyviai sportuoja. Tai - viena sveikatos recepto dalių. "Svarbiausia yra judėti, tada ir gyvenimas prašviesės", - įsitikinusi moteris. A.Skėraitytė nuolat bėgioja, važinėja dviračiu, užsiima joga, eina į šiaurietiškojo vaikščiojimo su lazdomis žygius, dažną vakarą po darbo žingsniuoja, nešdama kuprinėje svorį - vandenį. Taip sudėtingoms kelionėms į kalnus ruošiasi ir užsienio alpinistai.

"Turiu žemą kraujo spaudimą ir dirbtinai jo nekeliu, nes toks, koks yra, man labai gerai, - pasakoja alpinistė. - Aukštai kalnuose tai netgi didelis privalumas, ten aš labai puikiai jaučiuosi. Prieš keletą metų nustūmusi kalnus į šoną ir nustojusi aktyviai sportuoti pastebėjau, kad spaudimas pakilo. Vėl ėmus sportuoti, jis sumažėjo."

A.Skėraitytė grūdinasi nuo mažens. Žiemą basomis bėgioja po sniegą, trinasi juo. Tai padeda neperšalti kalnuose, kaip ir kita priemonė - kontrastinis dušas. Jį taikyti taip pat reikia mokėti. Čia dera vengti stresų, kenkiančių organizmui, grūdintis palaipsniui, elgtis taip, kad būtų malonu. Staigi ledinio vandens porcija gali ne padėti, o pakenkti, tad procedūrą reikia pradėti apsipilant drungnu vandeniu, palaipsniui vandens kontrastą didinant iki šalto ir karšto.

Renkasi tinkamus produktus

Moteriai labai svarbi ir sveika mityba. Ji laikosi tradicijos sėstis valgyti gerai nusiteikus, nes tada maisto poveikis yra kaip placebo.

A.Skėraitytė vertina tik natūralius produktus, renkasi daugiausia žalią, mažai apdorotą arba troškintą garuose maistą. "Valgau tai, ko reikalauja organizmas. Juk jei kažko labai norisi, matyt, organizmui trūksta tam tikrų medžiagų. Bet niekada nepersivalgau. Valgau ir tai, ko organizmas neprašo, bet žinau, kad yra labai naudinga. Pavyzdžiui, špinatuose gausu geležies, reikalingos eritrocitų gamybai, o šie svarbūs deguoniui pernešti. Einantiems į kalnus net sukurti preparatai, didinantys eritrocitų kiekį", - pasakojo A.Skėraitytė.

Savo pagrindiniu maistu moteris vadina kruopas ir jų košes, paskanintas medumi bei uogomis. Jų - braškių, serbentų, mėlynių, spanguolių, raudonųjų putinų - skanauja labai daug. Pašnekovei artimas požiūris, teigiantis, kad reikia valgyti tą maistą, kuris pagaminamas iš maždaug 50 km spinduliu nuo gyvenamosios vietovės užaugusio derliaus, - esą tai ta pati artima žmogui erdvė, todėl ir tinka labiausiai.

Lietuviškų žolelių mėgėja

A.Skėraitytė ypač mėgsta lietuviškų augalų arbatas. Geria žolininkės Jadvygos Balvočiūtės paruoštus mišinius, pati su draugėmis žoliauja. Į miškus dažniausiai išsirengia prieš ir po Joninių, renka trauklapius, čiobrelius, liepų žiedus, sode pasiskina medetkų, mėtų, raudonėlių. "Lietuviškose žolelėse gausu būtinų vitaminų, mikroelementų. Bet jokių arbatų nedera gerti per daug. Pavyzdžiui, mokslo įrodyta, kad dideliais kiekiais geriant žaliąją arbatą išplaunamos naudingos medžiagos, ji gali net sukelti organizmo alergiją. Todėl arbatas reikia kaitalioti", - sako A.Skėraitytė.

Dirbdama Indijoje - prieš keletą metų moteris dalyvavo labdaringoje misijoje, gelbėjusioje gyvūnus - ji susidomėjo homeopatija, kai gydoma labai mažais veikliųjų medžiagų kiekiais. Šį principą ponia Aldona pritaikė ir vaistingosioms arbatoms. "Įmetu keletą lapų, užpilu ir geriu mažais gurkšneliais kas 5-10 minučių.

Taip arbata veikia per liežuvio receptorius, ne per skrandį", - paaiškina.

Prie pasigamintų arbatų užpilų visada atsiranda medaus, pirkto iš miškų apsuptyje gyvenančio bitininko. Šį saldumyną moteris taip mėgsta, kad pažįstami net perspėja dėl cukrinio diabeto pavojaus. Tačiau nuolat atliekami tyrimai rodo, kad cukraus kiekis kraujyje neviršija normos. Tiesa, kartą moteris buvo prie pragaištingos ribos, kai galėjo užklupti cukraligė. Tai nutiko grįžus iš Indijos. Bet susidorojo su neganda be jokių vaistų, vien tik koreguodama mitybą, valgydama salierus, kopūstus, gerdama jų sultis.

Apie vegetarizmą

Anksčiau A.Skėraitytė buvo visiška vegetarė - tam turėjo savų priežasčių. Bet ilgainiui suprato, kad taip nebegali, buvo kilę sveikatos problemų, juto ir tam tikrą aplinkinių spaudimą, nes specialiai jai tekdavo gaminti maistą. Pašnekovė nepritaria tėvams, mažus vaikus verčiantiems vegetarais, taip primetantiems savo valią. Jos nuomone, tik už save atsakingas žmogus gali rinktis, būti vegetaru ar ne. Tiesa, ir dabar moteris mėsos valgo labai nedaug, negeria pieno, bet labai mėgsta varškę. "Atsisakęs baltyminio maisto bei pakliuvęs į ekstremalias sąlygas turėsi problemų dėl skrandžio, virškinimo", - sako alpinistė. Moteris nespjauna ir į lašinius, jų visada įsideda į sunkų žygį. "Kalnuose taip norisi kažko nepaprasto. Nežinau, ko yra tuose lašiniuose, bet sučiulpusi jų gabaliuką tikrai atsigauni. Esu atsidūrusi ekstremaliose situacijose, ties bado ir mirties riba. Taip atsitiko šiaurės Sibire, kai pasiklydę klajojome 3 mėnesius, turėdami tik šiek tiek aliejaus, česnako, lašinių ir medžiotojų namelyje radome paliktų taukų. Juos maišydavome su samanomis, bruknių lapais. Visai išseko jėgos, bet suvalgius mažą skiltelę lašinių iš karto atsirasdavo energijos", - pasakojo alpinistė. Beje, dabar kartais ji badauja savo noru, tačiau, anot A.Skėraitytės, daro tai saugiai, žinodama sistemą, kaip pradėti ir baigti šią būklę.

Gyvenimo patirtis

"Mūsų šeimoje net buvo nepriimta kalbėti apie ligas, nes tai skatina tam tikrą psichologinį nusiteikimą", - sako ji. Anot pašnekovės, svarbu ne tik nekalbėti, bet ir vengti neigiamos informacijos, neįsikalti į galvą, kad yra blogai. "Kitiems dar prasčiau. Dievulis davė tiek, kiek tau reikia, vadinasi, tiek ir užtenka. Jei nori daugiau, galvok, ką daryti, o ne zyzk, kad kiti turi, o tu ne. Aplinkinių problemomis taip pat nėra reikalo sirgti. Sveikata daug priklauso nuo mąstymo, nemažai ligų atsiranda dėl pykčio ir streso. Mokslas įrodė, kiek jo patiria gyvūnai, vedami į skerdyklą, ir kokios kenksmingos medžiagos tuo metu išsiskiria jų organizme. Manau, ieškoti teisybės beprasmiška, nes jos nėra. Tad verčiau rinktis, kas tau priimtina, kas - ne. Nesilaikau įsikibusi vienos vietos, darbus keičiu kas septynerius metus", - gyvenimo ir išgyvenimo patirtimi dalijosi pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"