TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Alternatyvos saulės kremams - nėra?

2010 06 22 0:00
M.Bylaitė teigia, kad apsauginiais kremais turi teptis net įrudę kaip šokoladas žmonės.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kas geriau: šokoladinis odos įdegis nuo saulės ar auksinis jos atspalvis, kurį suteikia kai kurie vaisiai ir daržovės? Kas blogiau: apsauginiai kremai nuo saulės, blokuojantys ir vitamino D gamybą, ar odos vėžio tikimybė?

Užsienio žiniasklaida praneša apie dešimtis klinikinių tyrimų, kurie įrodė daržovėse ir vaisiuose esančių karotinoidų naudą. Teigiama, kad šios medžiagos stiprina odą iš vidaus, saugo ją nuo saulės poveikio, užkerta kelią raukšlėms susidaryti. Odos spalvą gerina melionai, abrikosai, paprikos, morkos ir špinatai. Įtraukus šiuos produktus į racioną, gerų rezultatų galima pasiekti jau po mėnesio. Natūralių cheminių junginių - karotinoidų grupei priklauso apie 600 organinių pigmentų, jų esama daugelyje augalų. Bristolio (Didžioji Britanija) universiteto bendradarbis Ianas Stephenas ištyrė vieno jų - oranžiniuose vaisiuose bei daržovėse esančio beta karotino efektyvumą ir tai, kaip jis keičia odos spalvą. Mokslininkas prašė savanorių palyginti nuotraukas žmonių prieš ir po penkių dienų dietos, kurią sudarė daug vaisių ir daržovių. Apklausus eksperimento dalyvius paaiškėjo, kad jiems labiau patiko auksinė odos spalva, atsiradusi dėl dietos. Mokslininkas aiškina esant dviejų rūšių pigmentų, atsakingų už rusvą odos spalvą: melanino ir karotinoidų. Pirmasis susijęs su ultravioletinių (UV) spindulių įtaka, antrasis - su tam tikrais vaisiais ir daržovėmis. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie odos vėžio riziką, manoma, kad savaime atsirandantis auksinis odos atspalvis gali būti gera alternatyva šokoladiniam įdegiui. Šio ir kitų tyrimų duomenys galėtų tapti stimulu įtraukti į savo racioną daug vaisių ir daržovių, būtent to dabar ir siekia viso pasaulio dietologai.

Apsaugai daržovių nepakanka

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovės Matildos Bylaitės, karotinoidų turinčių vaisių ir daržovių poveikio nereikėtų pervertinti. "Taip, jie turi spalvinantį efektą. Vartojant morkas ir kitas daržoves oda gali parusti, tačiau nudažomas tik paviršinis odos sluoksnis. Morkos turi vitaminų A, E ir kai kurių kitų, bet jų apsauginė funkcija yra minimali. Tyrimų rezultatai šiuo klausimu labai įvairūs, kai kada - prieštaringi. Vieni vaisiai ir daržovės saugo mažiau, kiti - daugiau, bet tikrai ne šimtu procentų. Todėl nuo kenksmingų saulės spindulių reikia gintis ir kitais būdais: verčiau likti šešėlyje, rinktis tinkamą aprangą, nešioti kepures, skrybėles, tamsintus akinius", - teigė M.Bylaitė.

Drabužių gynybinės savybės priklauso nuo medžiagos spalvos ir struktūros. "Pavyzdžiui, mėlyna spalva ir džinsai saugo geriausiai. Įrodyta, kad pro tamsios spalvos drabužius saulės spindulių prasiskverbia mažiau, nors gali atrodyti, kad juos dėvint karštis labiau juntamas. Tuo metu šviesi apranga, kad ir suteikianti lengvumo bei vėsumo jausmą, praleidžia daugiau UV spindulių", - komentavo M.Bylaitė.

Dera saugotis net šokoladiniams

Ilgiau nei pusvalandį būnant saulėje privalu naudoti ir apsauginius kremus. Šių priemonių pasirinkimas dabar labai didelis, tik vienos atspindi UV spindulius, o kitos juos sugeria. Apsauginių kremų nauda tarsi akivaizdi, tačiau girdėti ir tam tikrų abejonių. Įdomu, kaip gydytoja vertina pranešimus, kad šiose priemonėse yra kenksmingų, galbūt net sukeliančių vėžį medžiagų. "Žmonėms, kurie turi jautrią odą ar yra alergiški, saugančių nuo saulės priemonių poveikis gali būti toks pats, kaip ir kitos kosmetikos", - sakė M.Bylaitė.

Pasidomėjome ir teiginiais, kad apsauginės priemonės gina tik nuo kitų odos vėžio rūšių, bet ne nuo pavojingiausios - melanomos. "Melanoma nėra tik odos vėžys. Ji gali atsirasti ir vidaus organuose, smegenyse, kur saulės spindulių nepatenka. Pavyzdžiui, šia liga suserga ir arabų šalių moterys, nors jos apsidengusios nuo galvos iki kojų. Tad melanoma gali būti vadinama neuroendokrininiu vėžiu - be saulės, esama ir kitų veiksnių, lemiančių jos atsiradimą. Ligos rizikai ne tiek svarbi bendra UV spindulių dozė, kiek dažni ir stiprūs nudegimai, ypač esant jauno amžiaus. Svarbiausia apsauginių kremų savybė - neleisti nudegti paviršiniam odos sluoksniui, nusvilti iki raudonumo ar pūslių. Tai labai svarbu - juk melanoma yra viena baisiausių vėžio formų, bene greičiausiai nuvaranti žmogų į kapus. Apsauginius kremus turi teptis visi - net ir tie, kurie gerai įdegę, tarsi šokoladiniai. Mat įrudusi oda gali suteikti daugiausia 6-8 SPF apsaugą", - aiškina dermatologė.

Reikia daugiau tyrimų

Tačiau apsauginiai kremai nepraleidžia saulės spindulių, su kuriais sąveikaudamas žmogaus organizmas gamina gyvybiškai būtiną vitaminą D. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad apie šį vitaminą dera kalbėti kaip apie hormoną, nes ląstelės turi šio vitamino receptorius ir jam prisijungus įvyksta jų pokyčiai. Tad vitaminas D dalyvauja reguliuojant įvairius procesus, jis turi įtakos per tūkstantį genų. Todėl pakankamas jo kiekis labai svarbus. Tačiau vis daugiau laiko praleidžiant patalpose, vitamino D stygius tampa didele problema.

"Tai labai aktuali tema, šioje srityje atliekama nemažai tyrimų. Pasirodo, net sergantieji melanoma vitamino D turi mažiau nei reikėtų. Reikia atlikti daugiau tyrimų, nes kol kas klaustukų daugiau nei atsakymų. Vis dėlto nusveria nuomonė, kad absoliučiai vengti saulės gal ir nepatartina, bet privalu saugotis, nenudeginti odos", - teigė M.Bylaitė.

Jos teigimu, vitamino D kiekį lemia daugelis veiksnių, be to, kiekvieno žmogaus organizmas jo gamina skirtingai. "Tai gali net nepriklausyti nuo to, kaip ilgai būnama saulėje. Svarbu atsižvelgti į amžių: senstant odos gebėjimas pasigaminti vitamino D silpnėja. Reikia įvertinti ir tai, ar jo stoką lemia osteoporozė bei kitos priežastys", - sakė dermatologė. Ji tikino, jog vien dėl to, kad tepamasi apsauginiu kremu, vitaminas D neišnyks. "Retas žmogus apsauginius kremus tepasi taip, kaip reikia, tad vitamino D gamyba nenutrūksta. Šiek tiek jo gauname ir su maistu, daug kas vartoja papildus, būna saulėje", - svarstė M.Bylaitė.

Teigiama, kad vitaminą D greičiau pasigamina šviesiaodžių organizmas, o reikiamą jo kiekį norintys gauti tamsiaodžiai saulėje turi būti ilgiau. Tačiau M.Bylaitė tvirtina, kad aiškių sąsajų čia nėra. "Vitamino D gaminimas priklauso ne nuo odos tipo, o nuo jos pajėgumo jį gaminti", - sako ji.

Vėžio rizika - baisiau

"Lietuvos gyventojams vitamino D labai trūksta. Tai prisideda prie to, kad esame savižudžių tauta, būname agresyvūs keliuose, gripas nusineša nemažai gyvybių, atsiranda tuberkuliozės protrūkių, tiek daug osteoporozės atvejų. Mums ištyrus grupę jaunų žmonių - kareivių ir studentų - pasirodė, kad beveik nė vienas iš jų neturėjo reikiamo vitamino D kiekio. Tik tas vyrukas, kuris gėrė žuvų taukų", - sakė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas Kazanavičius. Vis dėlto jis - už apsauginius kremus, nors šie ir turi savybę blokuoti vitamino D gamybą. "Būdami saulėje didiname odos vėžio riziką. Juolab kad saulė mūsų krašte pavojingesnė: Lietuva yra arčiau žemės polių, kur ozono sluoksnis plonesnis. Todėl saulėje verčiau būti minimaliai, o vitamino D gauti iš papildų ir maisto", - pabrėžė jis. Profesorius siūlė vitamino D papildomai dėti į maistą, pavyzdžiui, pieną. Tai daryti skatinama ir daugelio Europos šalių maisto pramonė.

Kaip rinktis ir naudoti saulės kosmetiką

Stipresnės apsaugos reikia I-II odos tipo žmonėms, kurių oda šviesi, strazdanota, linkusi nudegti raudonai, o jie patys - šviesiaplaukiai ar šatenai. Labiau saugotis reikia turintiesiems jautrią, alergišką odą, taip pat vaikams. Apsaugos lygį nurodo SPF. Kuo jis mažesnis, tuo silpnesnė apsauga. Pasak M.Bylaitės, Lietuvoje pakanka 15-25 SPF saulės kosmetikos. Vykstant į tropikų, pusiaujo šalis, reikėtų gerą apsaugą garantuojančių 35-50 ir didesnio SPF kremų. 30-35 SPF kosmetika patartina vykstant į Egiptą, Tunisą, Turkiją, Graikiją ir kitas mūsų šalies gyventojų pamėgtas šalis. Kadangi krūtinės, kaklo, veido, plaštakų zonos bene labiausiai pažeidžiamos saulės bei senėjimo procesų, rekomenduojama jas tepti 50 ir didesnio SPF priemonėmis. Išsitrinti reikia likus pusvalandžiui iki išėjimo į saulės atokaitą. Norint užsitikrinti visavertę apsaugą, maždaug kas dvi valandas tai reikia padaryti iš naujo, ypač - jei sportuojama ar maudomasi. Labai svarbu gerai ištepti nugarą ir pečius, nes šios kūno dalys dažniau trinamos. Visam kūnui ištepti reikia 30 mililitrų apsauginės priemonės. Net perspėjama - panaudojus mažesnį kiekį, apsauga sumažės trečdaliu. Kosmetiką dera rinktis atsižvelgiant į odos savybes. Jei ji sausa - labiau tinka kremai ar aliejai, jei riebi - losjonai. Naudojant per riebius kremus krūtinę, veidą, pečius gali išberti. Itin patogu naudoti purškiamas, greitai įsigeriančias priemones. Probleminei odai sukurti apsauginiai pieštukai, kuriais tepami apgamai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"