TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Antibiotikai ir kairėn, ir dešinėn

2015 02 21 6:00
Laboratorijoje mitybos terpėse išsėjama ligonių tiriamoji medžiaga. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Atsparumas antibiotikams gali atrodyti kiek mistinis dalykas, tačiau Lietuvos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo koordinatorė  neigia šį požiūrį. Medikė dirbdama tiesiogiai susiduria su netinkamo ar nepagrįsto antibiotikų vartojimo padariniais.

Į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėjos rankas nuolat patenka infekcijų sukėlėjų tyrimų rezultatai. Tenka sukti galvą, kaip padėti žmonėms, kurių ligas sukėlė multirezistencinės bakterijos – t. y. bakterijos, atsparios trims ir daugiau antibiotikų klasių.

"Štai į ligoninę atvyksta žmogus, kuriam diagnozuojamas inkstų uždegimas pielonefritas. Siekiant nustatyti šios infekcijos sukėlėją atliekami du mikrobiologiniai tyrimai: kraujo ir šlapimo pasėlio. Žinome, jog dažniausiai minėtą ligą sukelia bakterija Escherichia coli, nors tai gali padaryti ir kitos bakterijos. Nustatę tikrąjį ligos sukėlėją, kartu nustatome ir jo jautrumą antibiotikams. Atlikę šį jautrumo tyrimą ir galime pasakyti, ar ligą sukėlė mutavusi bei atsparumą tam tikriems antibiotikams įgijusi bakterija. Jautrumo tyrimas padeda gydytojui parinkti individualią antibakterinę terapiją. Juk iš pradžių, kol dar nėra mikrobiologinių tyrimų rezultatų, skiriami antibiotikai ar jų deriniai, veikiantys visus galimus infekcijos sukėlėjus. Tyrimui parodžius, kad ligą sukėlusi bakterija atspari tiems antibiotikams, gydymas keičiamas pagal mūsų laboratorijos specialistų surašytą antibiotikogramą", – aiškino J. Miciulevičienė.

dr. Jolanta Miciulevičienė

Problema aktualesnė ligoninėse

Pasak mikrobiologės, bakterija Escherichia coli, kuri yra dažniausia šlapimo ir pilvo organų infekcijų sukėlėja, Lietuvoje nepasižymi dideliu atsparumu antibiotikams, – jis siekia tik apie 10 procentų. Didelį nerimą kelia kita bakterija – Klebsiella pneumoniae – antroji pagal dažnį šlapimo takų infekcijų sukėlėja, neretai lemianti ir plaučių uždegimą. Jos atsparumas trečios kartos antibiotikams cefalosporinams siekia daugiau kaip 40 procentų. "Tai iš tiesų pavojinga situacija", – pažymėjo J. Miciulevičienė.

Beje, nors antibiotikų daugiau suvartojama namuose, atsparumo problema aštresnė ligoninėse, – mat čia gydymas antibiotikais vyksta nedidelėje erdvėje, o įgijusios atsparumą šiems vaistams, bakterijos lengviau perduodamos kitiems pacientams bei medikams.

Per daug ir per mažai

J. Miciulevičienės teigimu, mažinant antimikrobinį atsparumą, reikėtų dar daug nuveikti. "Pirma, gerinti infekcinių ligų mikrobiologinę diagnostiką, nes šie tyrimai padeda gydytojams apsispręsti, ar reikia skirti antibiotikų. Blogai yra ir per maža, ir per didelė diagnostika. Per maža diagnostika – tai, jog neatliekami reikalingi tyrimai. Deja, Lietuvoje nekompensuojami pirminėje sveikatos priežiūros grandyje atliekami mikrobiologiniai tyrimai. Šeimos gydytojas negali nustatyti ligos sukėlėjo, tad karščiuojančiam ligoniui dažniausiai skiria antibiotikų. Per didelės diagnostikos problema kyla iš mikrobiologinių tyrimų laboratorijų. Jų specialistai, išauginę ligos sukėlėją, gydytojui turėtų pateikti paaiškinimą dėl taikytinos terapijos. Jeigu jo nėra, ir gydytojas mato vien informaciją apie išaugintą bakteriją, 95 proc. atvejų bus skirtas gydymas antibiotikais. Tačiau toks gydymas reikalingas ne visada. Kita vertus, į laboratorijas patenka ir nekokybiškų mėginių, kurių nereikėtų tirti, bet to ne visada paisoma", – pasakojo J. Miciulevičienė.

Pastabos gydytojams

Anot mikrobiologės, kita sritis, kur dar yra ką veikti – gydytojų kompetencijos, jų žinių apie infekcinių ligų diagnostiką ir gydymą gerinimas. "Vakarų Europos šalys turi antibiotikų skyrimo pirminėje sveikatos priežiūros grandyje gaires. Ten nurodoma, kad, pavyzdžiui, esant sinusitui, ilgai trunkančiai slogai ir pan., antibiotikų skirti nereikia, nes 80 proc. šių ligos atvejų praeina savaime. Tad rekomenduojama gydyti kitais medikamentais, sutraukiančiais gleivinę, skystinančiais išskyras. Juk antibiotikai sutrumpina simptomų trukmę tik viena diena, o gydymo padaroma žala yra labai didelė", – vardijo J. Miciulevičienė.

Vis dėlto mikrobiologė neretai girdi apie atvejus, kai šeimos gydytojui pateikus tyrimų rezultatus, rodančius, jog infekciją sukėlė virusas, o ne bakterija, susirgusiam vaikui vis tiek išrašoma antibiotikų.

"Kodėl jie taip daro – sunku pasakyti. Galima tik spėti, jog gydytojai jaučiasi nesaugūs, bijo meningokokinių infekcijų pasekmių, ir norėdami apsisaugoti nuo tokių nemalonių įvykių, skiria antibiotikų į kairę ir į dešinę. Taip, pasitaiko žaibinių šios infekcijos formų, dėl kurių per metus miršta 3-5 žmonės. Bet tai nereiškia, jog kiekvienam, kuris kreipiasi dėl slogos, gerklės skausmo ar kosėjimo, reikia skirti antibiotiką. Eidami tokiu keliu greitai nebeturėsime veiksmingų antibiotikų, nes bakterijos prisitaiko prie šių vaistų ir mutuoja", – aiškino J. Miciulevičienė.

Vertinamas bakterijų jautrumas antibiotikams.

Tablečių pomėgis

Mikrobiologės teigimu, trečias dalykas, kurį reikėtų keisti – žmonių požiūris į antibiotikų vartojimą.

"Bėda, kad dauguma lietuvių, prisiskaitę informacijos internete, jaučiasi medikais. Noriu pabrėžti: jei neturi mediko diplomo, vadinasi, nesi kompetentingas nei diagnozuoti ligą, nei pasiskirti gydymą. Antibakterinė terapija yra mokslas, kuriam reikia specialių žinių, todėl žmonės neturėtų patys gydytis. Tačiau pasitaiko, kad vartojami antibiotikai, likę stalčiuje po praėjusios ligos. Be to, turguje galima nusipirkti baltarusiškų medikamentų. Nors vaistinėse antibiotikai parduodami tik su receptu, būna ir išimčių. Tai – tik vaistininkų sąžinės reikalas. Labai svarbu, kad žmonės primygtinai nespaustų gydytojo skirti jiems antibiotikų. Žinoma, jei medikas kompetentingas, jis atsisakys tai padaryti, bet tada turės sugaišti labai daug laiko aiškindamas pacientui, kokia žala padaroma be reikalo vartojant antibiotiką", – pasakojo J. Miciulevičienė.

Laisva vieta ligų sukėlėjams

Medikė pabrėžė, jog žmonės dažnai nesusimąsto, kad antibiotikai pirmiausia kenkia jiems patiems. Panagrinėję šių vaistų aprašą pamatytume, kiek daug gresia šalutinių reiškinių – pradedant viduriavimu, baigiant anafilaksiniu šoku. Akivaizdu, jog antibiotikai nėra toks jau niekuo dėtas vaistas.

Kitas dalykas, kurį dažnai pamirštame vartodami antibiotikus – kad taip naikiname natūralią organizmo florą. Šio poveikio žalą patvirtina vis daugiau mokslinių tyrimų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad jeigu per mėnesį iki kontakto su salmonelėmis užterštu maistu žmogus vartojo antibiotikų, tikimybė susirgti salmonelioze yra net 5 kartus didesnė nei žmogui, nevartojusiam šių medikamentų. Mat properšas, atsiradusias išnaikinus natūralią organizmo florą, užima salmonelės.

Organizmas susidoroja pats

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau įrodymų, jog mūsų žarnyne esančios bakterijos labai intensyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Ir jeigu vartodami antibiotikus sunaikiname kokią nors bakterijų grupę, vadinasi, nutrūksta tam tikra medžiagų apykaitos grandinė. J. Miciulevičienė pasakojo, jog atsiranda vis daugiau tyrimų, pagal kuriuos ankstyvoje vaikystėje vartoti antibiotikai gali lemti nutukimą, alergiją ir kt.

"Būtų puiku, kad žmonės suprastų, jog bakterinės infekcijos yra palyginti retos, dažniausiai liaujasi savaime, nes suvaldoma mūsų pačių imuninė sistema. Taigi ir antibiotikų skirti nereikia. Žinoma, žmonių, sergančių sunkiomis ligomis, turinčių įgimtų imuniteto sutrikimų, vartojančių imunosupresantus, situacija kitokia. Bet daugumos mūsų organizmas pats susidoroja su ligas sukėlusiomis bakterijomis. Tai įrodo žmonijos istorija. Juk Žemėje pirmiau atsirado bakterijos, o tik gerokai vėliau – žmogus. Tos bakterijos sukėlė mūsų protėviams infekcijas. Ir jeigu jų imunitetas nebūtų pajėgęs kovoti su šiomis infekcijomis, žmonija paprasčiausiai būtų išnykusi. Bet taip neatsitiko", – apibendrino mikrobiologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"