TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Antibiotikai - tik po specialaus tyrimo

2008 11 25 0:00
Pasak R.Valintėlienės, kai kurių mūsų visuomenėje plintančių bakterijų atsparumas antibiotikams yra gerokai mažesnis už Europos vidurkį, tačiau ligoninėse plintančių sukėlėjų atsparumas yra daug didesnis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ar įmanoma užkirsti kelią mirtį sėjančiam bakterijų atsparumui antibiotikams? Galbūt, jei pacientai suprastų, kad šie medikamentai nėra panacėja ir gelbėja tik nuo bakterijų sukeltų ligų. Jei mūsų gydytojai neskubėtų jų išrašyti be reikalo, o pirmiausia pasiūlytų tyrimą, padedantį nustatyti ligos sukėlėją. Nors iš tiesų ne viskas taip paprasta.

Dėl didėjančio bakterijų atsparumo antibiotikams nerimauja visas pasaulis: juk daugelį itin pavojingų ligų gydantys vaistai tampa vis labiau beverčiai. Ligoninėse nustatomos net visiems šiuo metu turimiems antibiotikams atsparios bakterijos, kurių sukeliamos infekcijos dažnai baigiasi mirtimi, o dėl dažnesnių kelionių bei turizmo atsparių bakterijų plitimo rizika vis didėja. Bakterijų atsparumo antibiotikams lygį rodo Europos antimikrobinio atsparumo priežiūros sistema, vienijanti 31 valstybę. Lietuva prie jos prisijungė bene vėliausiai, 2006-aisiais. Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėjos dr. Rolandos Valintėlienės, kai kurių mūsų visuomenėje plintančių bakterijų atsparumas antibiotikams yra gerokai mažesnis už Europos vidurkį. Tačiau dažniausiai ligoninėse plintančių sukėlėjų atsparumas už šį vidurkį kur kas didesnis.

Skandinavų pavyzdys

Vieni pirmųjų nacionalines atsparumo antibiotikams mažinimo programas parengė skandinavai. Atitinkamų priemonių griebėsi ir Nyderlandai, o prieš keletą metų į kovą pakilo prancūzai, kuriems ši problema grasė bene aštriausiai. Pernai ir Lietuvoje buvo parengta atitinkama programa, tačiau ji netapo prioritetine ir finansavimo negavo. Medikų teigimu, mūsų tautiečiai antibiotikų vartoja per daug ir be reikalo. Pasak Švedijos mieste Linčiopinge gyvenančios lietuvės Astos T., šiuos vaistus mes pradedame vartoti daug anksčiau nei Švedijoje. Pastarojoje šalyje daugelis jau supranta, kad antibiotikai nepadeda virusų sukeltoms ligoms gydyti. Vaikams karščiuojant ilgiau nei dvi ar tris dienas, ambulatorijoje jiems atliekami greiti, nesudėtingi ir nemokami tyrimai, nustatomi ligos sukėlėjai, ir tik tada sprendžiama, ar išrašyti antibiotikų. Pasiūlymų atlikti panašius testus iš Lietuvos šeimos gydytojų ar pediatrų neteko girdėti, nors, pasirodo, tokia galimybė įmanoma. Testai yra registruoti mūsų šalyje, tik už juos tenka susimokėti.

Greitieji testai - ne visoms ligoms

Ekspress arba greitaisiais testais vos per keliolika minučių nustatoma, ar tam tikras infekcijas sukėlė virusai, ar bakterijos. Prie greitųjų testų priskiriamas ir C reaktyvaus baltymo nustatymo kraujyje tyrimas. Jis praverčia, pavyzdžiui, sergant

ausų ar gerklės uždegimu, ūmiu bronchitu. Dažniausiai šias ligas sukelia virusai, tačiau gavus rezultatus galutinai paaiškėja, kad antibiotikai gydymui nereikalingi.

Tiesa, vaikams iki 5-6 metų šis testas nėra labai tikslus, tad jo rezultatus vertinti yra sudėtinga.

"Jei žmogus peršalęs, sloguoja, serga viršutinių kvėpavimo takų infekcija, dažniausiai ir be tyrimo aišku, kad susirgimas yra virusinės kilmės. Tačiau tokių rimtų ligų kaip pneumonija medikai tiesiog nedrįsta negydyti antibiotikais, nors vaikams jas dažniausiai sukelia virusai", - komentavo R.Valintėlienė.

Pasak pašnekovės, nereikalingą antibiotikų vartojimą Europos šalyse ypač efektyviai pavyko sumažinti pradėjus naudoti tonzilito greituosius diagnostikos testus. Yra žinoma, kad tik apie 30 proc. tonzilitų sukelia streptokokų bakterijos ir tik tada reikia gydyti antibiotikais. Nuo tonzilių paviršiaus nedideliu pagaliuku paimtas tepinukas rezultatą parodo maždaug po 10-15 minučių. Tokie testai yra kompensuojami daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje už šį, šeimos gydytojo ar pediatro rekomenduotą tyrimą tektų sumokėti apie 10 litų.

Tiria ne visur

R.Valintėlienė pripažįsta, kad išsitirti greitaisiais testais nėra galimybės daugelyje Lietuvos šeimos klinikų ir poliklinikų. Jose gali būti skirti mikrobiologiniai tyrimai, kuriais taip pat nustatomi ligos sukėlėjai. Šie tyrimai dažnai mokami ir kainuoja nuo 25 litų. Rezultatai gaunami per 3-5 dienas. Tačiau ambulatorinėmis sąlygomis atlikti mikrobiologinius tyrimus ne visada įmanoma, - pavyzdžiui, įtarus plaučių uždegimą. Tad tam tenka pasitelkti ligoninių medikus. Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Pulmonologijos ir imunologijos skyriaus specialistai pirmieji Lietuvoje ėmėsi iniciatyvos laboratoriniais tyrimais patvirtinti ne tik bakterijų, bet ir virusų sukeltų ligų kilmę. "Paaiškėjus, kad dėl ligos iš tiesų kalti virusai, bet anksčiau jai gydyti buvo skirta antibiotikų, šio vaisto iš karto atsisakoma. Medikų pastangos išgydyti pacientą tampa efektyvesnės, išvengiama nereikalingų vaistų vartojimo, kartu ir atsparumo antibiotikams didinimo", - sako ligoninės vaikų pulmonologė dr. Irena Narkevičiūtė.

Reikia keisti mąstymą

Žinoma, vien papildomų tyrimų diegimas atsparumo antibiotikams problemos neišspręs. "Labai svarbu keisti pacientų mąstymą. Antibiotikai yra būtini vaistai, tačiau žmonės turi žinoti, kad be reikalo juos vartojant ateityje gali kilti problemų. Patirtis rodo, kad gydytojo taktiką dažnai lemia paciento pozicija. Jei žmogus prašys skirti antibiotikų, gydytojas dažniausiai taip ir padarys. Ypač - jei nebus atlikti tyrimai ir egzistuos bent mažiausia abejonė dėl to, kas sukėlė ligą: virusai ar bakterijos", - teigė R.Valintėlienė. Kaip žinome, Lietuvoje antibiotikų galima įsigyti tik pagal receptą, bet patirtis rodo, kad žmonės randa būdų jų gauti ir kitais keliais.

Dažniausi klausimai apie vaikus ir antibiotikus

* Kaip apsaugoti vaiką nuo atsparių bakterijų sukeltos infekcijos?

Vartokite antibiotikus tik tada, kai gydytojas juos paskiria ir tik nurodytomis dozėmis. Šie vaistai nepadeda ir nereikalingi peršalimui, gripui, slogai gydyti.

* Jei sergant sloga skaidrios išskyros tampa tirštos ir žalios, ar tai reiškia, kad vaikui jau reikia antibiotikų?

Geltonos ar žalios išskyros iš nosies dar nereiškia, kad infekciją sukėlė bakterijos. Įprasta, kad dėl virusinės infekcijos išskyros tampa tirštesnės ir įgyja spalvą.

* Ar aš turėčiau neduoti vaikui antibiotikų?

Tai yra labai stiprūs vaistai ir turi būti vartojami bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti. Jei jūsų vaikui paskirta antibiotikų, užtikrinkite, kad jis suvartotų visą gydymo kursą paskirtomis dozėmis, ir netaupykite kitam kartui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"