TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Antibiotikų vartojimo grimasos

2009 09 29 0:00
J.Miciulevičienė: "Labai svarbu, kad būtų sukurtos nacionalinės antibiotikų vartojimo rekomendacijos."
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Paprasčiausią virusinę infekciją pasigavę ligoniai reikalauja specialistų skirti jiems antibiotikų, kurie tinka tik bakterijų sukeltoms ligoms gydyti. Medikai pernelyg nesukdami galvos skiria draugiškos farmacijos kompanijos medikamentą. Tai - tik dalis problemų, skatinančių nepagrįstą antibiotikų vartojimą ir atsparumo jiems didėjimą.

Dar 2007-aisiais sukurtai prevencijos programai neskiriama lėšų, o pavienių entuziastų pastangų realiems pokyčiams nepakanka. Todėl praėjusią savaitę prie Sveikatos apsaugos ministerijos suburta ekspertų grupė ieškos būdų, kaip antibiotikų vartojimą Lietuvoje padaryti racionalesnį. Juk kai mikrobo atsparumas tam tikram antibiotikui viršija 10 proc., vaistas negali būti vartojamas kaip pirmaeilis, gydymas komplikuojasi, iškyla didelė grėsmė žmogaus sveikatai.

Atsparumo šaltiniai

Medikų teigimu, atsparumą skatina netikslingas antibiotikų vartojimas, kai jie skiriami virusinėms ligoms gydyti. Taip pat - bereikalinga profilaktika, kai šie vaistai išrašomi tam, kad virusinė infekcija nesikomplikuotų į bakterinę, netinkamai parenkamos medikamentų dozės, gydymo trukmė. Dar viena priežastis - savigyda. Prieš keletą metų Europoje atlikto tyrimo duomenimis, šiuo požiūriu pirmavo mūsų šalis ir Malta. Tiesa, tada šių vaistų gan laisvai buvo galima įsigyti be recepto, o vaistinės buvo suinteresuotos parduoti brangiausius - plačiausio poveikio antibiotikus. Minėti vaistai naudojami ir gyvulininkystėje bei žuvininkystėje, todėl tam tikrus jų kiekius gauname ir su maisto produktais.

Problema ir Lietuvoje

Lietuva nuo 2006-ųjų dalyvauja Europos atsparumo antimikrobiniams vaistams stebėjimo sistemoje. Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klinikinių tyrimų poskyrio vedėjos Jolantos Miciulevičienės, šiuo metu stebimas 7 bakterijų, sukeliančių ypač sunkias infekcijas, atsparumas antibiotikams. Rezultatai skirtingi. NVSPL duomenimis, auksinio stafilokoko atsparumas antibiotikui meticilinui Lietuvoje siekia 11 proc. ir yra didesnis nei Skandinavijoje, bet mažesnis nei Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje, o ypač - Portugalijoje, kur šio mikrobo atsparumas viršija 50 procentų.

Pneumokokų - dažnai pasitaikančių kvėpavimo takų ligų, taip pat sunkių pneumonijų sukėlėjų atsparumas antibiotikui penicilinui Lietuvoje taip pat nėra didelis. O štai, pavyzdžiui, E.coli - šlapimo takų infekcijų kaltininkės - gana dažnai neveikia anksčiau gydymui taikyti antibiotikai.

"Duomenys rodo, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, atsparumo antibiotikams problema yra aktuali", - teigia J.Miciulevičienė. Didele problema ji vadina tai, kad mūsų šalyje lig šiol nėra nacionalinių antimikrobinių vaistų vartojimo rekomendacijų. "Jei jos būtų sukurtos, gydytojai nebespręstų savo nuožiūra ar nesiremtų farmacijos kompanijų vilionėmis", - teigė mikrobiologė.

Nėra testų

Lig šiol nėra ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymo nacionalinių rekomendacijų. Šiomis ligomis itin dažnai serga vaikai, jiems gydyti skiriama daugiausia antibiotikų, nors paprastai šias infekcijas sukelia ne bakterijos, o virusai. Pavyzdžiui, tik 30 proc. tonzilitų yra bakterinės kilmės, tačiau, neturėdami pagalbinių priemonių, kaip tai nustatyti, gydytojai sprendžia iš akies, dažnai be reikalo skiria labai stiprių vaistų. Skandinavijos šalyse antibiotikai skiriami tik ištyrus, kokia būtent bakterija sukėlė ligą. Tam padeda greitieji streptokoko antigeno nustatymo testai. Šie tyrimai nemokami, juos skubiai galima atlikti ir lovoje gulinčiam ligoniui.

Lietuvoje tokie testai atliekami labai retai. Tiesa, yra kitų galimybių. Poliklinikų, sudariusių sutartis su mikrobiologijos laboratorijomis, gydytojai tonzilito sukėlėją pacientui gali nustatyti pagal bakteriologinį gerklės pasėlio tyrimą. Išsitirti galima ir savo iniciatyva. Tai kainuos nuo 8 iki 40 litų. Tačiau minėto tyrimo išankstiniai rezultatai sužinomi tik kitą dieną. Kai paciento būklė sunki ir gydytojas neturi greitųjų testų, jam lieka remtis prielaida, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė bakterinės kilmės infekcija, jai gydyti skiriant antibiotikus. J.Miciulevičienė tikisi, kad parengus nacionalines viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymo rekomendacijas situacija keisis - bus galima kalbėti apie greitųjų testų finansavimą ligonių kasų lėšomis.

Ligoninėse ištirs greičiau

"Esame iš tų šalių, kur antibiotikai turėtų būti vartojami racionaliau", - teigė ir sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas, ekspertų darbo grupės vadovas.

"Prieš kurį laiką buvo priimtas svarbus sprendimas - apribota laisvė antibiotikų įsigyti vaistinėse be recepto. Tai padėjo kontroliuoti situaciją, tačiau problemų tebėra. Viena jų - kai gydytojai skiria vaistą pagal farmacijos kompanijų nurodymus. Yra daug kriterijų, kuo remiantis tai reikėtų daryti, juos tereikia sudėlioti. Be to, gulintieji ligoninėse turi būti greičiau ištirti dėl ligos sukėlėjo ir jo jautrumo antimikrobiniams preparatams. Todėl iki kitų metų pabaigos planuojama nupirkti įrangą, leisiančią per parą nustatyti antibiotiko jautrumą sukėlėjui. Tai padės gydytojams tikslingai skirti vaistus, racionalizuoti jų kiekius. Šiandien ligoninėse antibiotikų suvartojama išties daug", - sakė A.Skikas.

Nėra priešpriešos

Anot Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėjos Rolandos Valintėlienės, Lietuvoje kol kas nėra nei tradicijų, nei tvarkos antibiotikų vartojimui valdyti, nėra žinoma bendra situacija. Todėl bus kuriama priežiūros sistema, diegiami skubūs diagnostiniai testai, rengiamos vaistų skyrimo rekomendacijos. "Juk įvairūs antibiotikai mikrobų atsparumą skatina nevienodai. Lietuvoje bei kitose Rytų Europos šalyse tam neteikiama daug dėmesio. Be to, jusdami pacientų spaudimą, gydytojai kartais baiminasi neskirti antibiotiko. Kai bus nacionalinės antibiotikų vartojimo rekomendacijos, medikai galės tvirtai pagrįsti savo sprendimą", - sakė R.Valintėlienė.

Ekspertė pripažino, kad šioje, kaip ir kitose medicinos srityse, juntama farmacininkų įtaka skiriant vaistus. "Tačiau tose šalyse, kur susiklostė racionalaus antibiotikų vartojimo tradicijos, nėra priešpriešos tarp vaistų gamintojų ir atsargaus jų vartojimo šalininkų. Patys farmacininkai yra suinteresuoti, kad bakterijos netaptų atsparios jų gaminamiems medikamentams ir jie ilgiau liktų rinkoje", - teigė pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"