TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Antidepresantai: kada padeda, kada - ne

2009 01 13 0:00
"Tam tikros būsenos klaidingai laikomos depresija, o tada sakoma, kad vaistai neveikia."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Apie antidepresantus, kaip ir apie antibiotikus, hormoninius preparatus ar kontraceptikus, sklando įvairiausių nuomonių. Nepaisant to, receptų antidepresantams kasmet išrašoma vis daugiau.

Psichiatras Ramūnas Aranauskas pastebi, kad visuomenėje paplitę daug klaidingų, net bauginančių nuomonių apie antidepresantus. Tačiau jei gydo kvalifikuoti specialistai, vaistų skiriama tiek, kiek reikia ir kada reikia, jų nauda neabejotina.

Sunku atskirti.

"Niekas bet kaip nevartoja preparatų nuo vėžio, tariasi su gydytoju ir juo tiki. Antidepresantus bandoma rinktis savo nuožiūra, - atseit, ir aš esu truputį specialistas. Liūdina tai, kad gerai neišmanantys šios gydymo srities žmonės skiria antidepresantus tada, kai jų nereikia ir kai jie nepadeda. Mat tam tikros būsenos klaidingai laikomos depresija, o tada sakoma, kad vaistai neveikia. Depresija turi daug formų, atspalvių, ypatybių. Labai sunku atskirti, ar tai liga, kurią reikia gydyti vaistais, ar būsena, kurią gali išgydyti laikas, pokalbis, sportas, sveika mityba ir pan.

Visi mes patiriame netekčių, bet dėl to užplūstančio liūdesio ir kitų emocijų vadinti tikrąja depresija negalime. Teisingai diagnozavus ligą, antidepresantai išties padės.

Tačiau tam reikia turėti aukštąjį medicinos išsilavinimą, specializuotis psichiatrijoje ir daugelį metų dirbti toje srityje. Tai - profesionalumo klausimas. Kadangi antidepresantus skiria įvairių sričių specialistai, pasitaiko atvejų, kai šie vaistai išrašomi be reikalo, bet yra atvejų, kai jie neskiriami, nors tai turėjo būti padaryta. Kita vertus, 10-30 proc. depresijos formų yra atsparios gydymui ir sunku pasakyti - kodėl. Taip pasitaiko ir kitų ligų atvejais", - sako gydytojas.

Anot R.Aranausko, gydytojai nėra suinteresuoti "šerti" antidepresantais specialiai, matydami, kad jie nepadeda. Jei būtų atrasti kažkokie kiti stebuklingi metodai depresijai gydyti, niekas neinvestuotų į tuos vaistus - nei ligonių kasos, nei farmacijos firmos, ir ši medikamentų gamybos šaka tiesiog išnyktų.

Veikia ne iš karto

Psichiatrė Aušra Deksnytė teigia, kad neretai besikreipiantys pacientai nenori vartoti antidepresantų. Jie teiraujasi, ar galima gydytis kitaip, be jų? Gydytoja pastebi, kad žmonės ateina iš anksto nusiteikę, jog prie šių vaistų priprantama, nuo jų tampama "zombiais". "Tam tebeturi įtakos sovietinių laikų piktnaudžiavimo psichiatrija atvejai, kai nesergantys psichikos ligomis žmonės būdavo gydomi psichotropiniais vaistais ir nuo jų tapdavo mieguisti, be iniciatyvos, nieko nenorintys, apsvaigę. Dabar gydoma kitaip. Jei žmogus ryžosi ateiti - vadinasi, jam tikrai bloga. Iki tol paprastai jis būna aplankęs daug specialistų, jau atsiradę ir fizinių depresijos simptomų - skauda, kamuoja nuovargis, sunku judėti. Depresija dažnai imituoja kokias nors kitas ligas. Pavyzdžiui, neretai pasitaiko, kad skauda, suka sąnarius. Gydytojai nieko neranda, kol galų gale pataria kreiptis į psichiatrą. Tada dažnai ir paaiškėja, kad žmogui - depresija. Supažindiname pacientą su situacija - jis pats sprendžia, vartoti šiuos vaistus ar ne", - sako A.Deksnytė.

Gydytoja pabrėžia, kad svarbu žinoti, jog antidepresantai nepadeda iš karto. Kol pasireikš jų poveikis, turi praeiti ne mažiau nei dvi savaitės. "Tas laikotarpis yra pavojingas. Žmogui kartais gali atrodyti, kad antidepresantai nepadeda, vadinasi, jo situacija yra visiškai bloga. Dėl to net gali padidėti noras nusižudyti", - sako psichiatrė. Ji atmeta prieš kurį laiką pasirodžiusius pranešimus apie šalutinį kai kurių antidepresantų poveikį, esą sustiprinantį suicidines tendencijas. "Jei yra noras nusižudyti, nuo antidepresantų jis tikrai nesustiprėja. Kai kam šie vaistai labai padeda, kai kam nepadeda. Apibendrinus tik tuos atvejus, kai nepadėjo, atrodo - siaubas. Tačiau gydant visas ligas pasitaiko nesėkmių", - teigė A.Deksnytė.

Mažiau šalutinio poveikio

Psichiatrė priminė, kad antidepresantų ir apskritai visų psichotropinių vaistų era prasidėjo XX amžiaus viduryje. Tada buvo atrasti pirmieji neuroleptikai, po to - antidepresantai. Vienas seniausių antidepresantų yra amitriptilinas, jis iki šiol neprarado savo reikšmės. Amitriptilinas veikia daugelį receptorių ir mediatorių, atsakingų už nuotaiką, mąstymą, miegą bei kitas funkcijas, todėl laikomas efektyviu vaistu. Tačiau juo besigydantys žmonės neretai jaučia šalutinį poveikį: džiūsta burna, užkietėja viduriai, apima mieguistumas. Nors iš esmės šie reiškiniai nėra sunkūs, bet žmogui, ypač dirbančiam, trukdo gyventi. Vėliau sukurti antidepresantai sukelia mažiau šalutinių reiškinių. Dabar šių vaistų yra labai daug, jie skirstomi grupėmis. Naujos kartos vaistai leidžia žmogui normaliai dirbti, vairuoti, nejausti skausmo. Jie parenkami priklausomai nuo to, ko siekiama: nuraminti ar stimuliuoti. Raminamųjų antidepresantų reikia, kai žmogus jaučia nerimą, stimuliuojančiųjų - kai jis nieko nenori, vengia bendrauti, bet, pavyzdžiui, gerai miega, nejaučia nerimo. Jei šiuolaikiniai vaistai nepadeda, neretai grįžtama prie seno gero amitriptilino.

Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė:

"Mano nuomonė apie antidepresantus gera. Kartais žmogus yra taip išsekęs nuo ilgalaikio ir aštraus streso, kad net nebegali normaliai dalyvauti psichoterapijoje. Arba, nepaisant psichoterapijos įžvalgų, negali pakeisti per didelio jautrumo, blogo miego ir t. t. Ar antidepresantai būtini, galima įsitikinti po keleto seansų. Paprastai pirmasis psichoterapijos mėnuo turi labai stiprų poveikį. Bet jei jokio poveikio nėra, gali tekti imtis chemijos. Beje, jei žmogus turi galimybę nieko neveikti ir daug sportuoti, kartais net iš vidutinio sunkumo depresijos jis gali išsikapstyti be vaistų. Antidepresantai veikia greičiau nei psichoterapija, yra efektyvūs, o šalutinis poveikis nedidelis, prie šių vaistų nepriprantama. Psichoterapiją ir antidepresantus reikia derinti beveik visada. Tačiau jei žmogus nenori psichoterapijos, lieka vien antidepresantai. Beje, kai kurie žmonės antidepresantus geria metų metus. Dėl tokio gydymosi efektyvumo labai abejočiau, tokiu atveju reikia spręsti psichologines problemas.

Visada sunkiausia suprasti, ar depresija tebėra psichologinė, ar jau turi biologinių rodiklių. Tuomet dažnai būna sutrikęs miegas, sunku sutelkti dėmesį, dingsta apetitas. Jei persekioja vien psichologinė kančia, dar nereiškia, kad būtina gydytis vaistais. Tuomet gydymas, o ypač - raminamaisiais vaistais, gali turėti ir neigiamą poveikį. Žmogus nustumia problemas, gerai išsimiega, po to bėga dirbti. Tačiau neišspręstos problemos vėliau bus daug didesnės nei iš pradžių. Nesunku įsitikinti, ar jos tik psichologinės. Taip yra, jei žmogus geria antidepresantus, bet dėl to niekas nesikeičia."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"