TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apie alergenus skelbs ir restoranai bei kavinės

2015 02 28 6:00
Vienas informacijos būdų: dėl alergenų teirautis padavėjo. waitresstips.wordpress.com nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rengia tvarką, pagal kurią kavinės ir restoranai privalės informuoti klientus apie patiekaluose esančias alergizuojančias medžiagas. Nuomonės, kaip tai padaryti, gerokai skiriasi, bet pačią naujovę specialistai vertina teigiamai.

Tvarka rengiama atsižvelgiant į Europos teisės aktų reikalavimus dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Pagal juos viešojo maitinimo įstaigoms privaloma nurodyti maisto patiekaluose esančias alergiją ar maisto netoleravimą sukeliančias medžiagas, bet dėl informacijos pateikimo būdo gali nuspręsti pačios Europos Sąjungos (ES) valstybės.

Ministerija – už sąrašą prie patiekalų

Šiuo metu SAM kaip tik svarsto minėtąjį klausimą. Nuomonę gali išreikšti ir ministerijos interneto puslapio lankytojai. Čia skelbiamoje apklausoje teiraujamasi, kaip restoranai ir kavinės turėtų pateikti informaciją apie patiekaluose esančius alergenus, pavyzdžiui, riešutus, sojas, pieną, javus, kiaušinius, garstyčias, moliuskus, žuvis ir pan.

Į klausimą, ar alergenus reikėtų nurodyti valgiaraštyje prie kiekvieno patiekalo, šią savaitę teigiamai buvo atsakę 50 proc. apklausos dalyvių. Teiraujantis, ar reikėtų raštu perspėti lankytoją, kad jei jis/ji yra alergiškas/a, turėtų kreiptis į padavėją, teigiamai atsakė 42 proc. apklausos dalyvių. Taigi, nuomonės pasiskirstė daugmaž vienodai. Kiti apklausos dalyviai save priskyrė prie neapsisprendusiųjų.

SAM šiuo metu siūlo, kad konkrečiame patiekale esantys alergenai būtų įvardyti raštu bent vienoje informacijos teikimo vartotojui vietoje (valgiaraštyje, stende ir kt.).

Pakaktų užrašo

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) bei Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos atstovai siūlo, kad viešojo maitinimo įstaigų meniu matomoje vietoje būtų pateiktas užrašas: "Jei esate alergiškas, informuokite mus."

Evalda Šiškauskienė įsitikinusi, kad dėl alergenų reikėtų kreiptis į padavėją. /Romo Jurgaičio nuotrauka

"Bandome įrodyti SAM, kad alergenų nereikia rašyti prie kiekvieno patiekalo, nes tai nerealu ir fiziškai neįmanoma, – sakė LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė. – Nežinau, kas tuo užsiimtų kokioje nors Šilutėje, 4 ar 5 staliukų restoranėlyje, kur dirba vienas šefas ir vienas padavėjas, o dienos patiekalai kasdien keičiasi. Turbūt reikėtų etatinio žmogaus, perrašinėjančio meniu. Be to, alergenus skelbiant prie patiekalų atsiranda didžiulė atsakomybė neįrašius kokio nors komponento. Kita vertus, pradėjus vardyti vien kokio nors padažo alergizuojančius komponentus – medų, kedro riešutus, kiaušinius ir pan., jau visą knygą tektų surašyti. Toks kelias tinkamas vien pliusui padėti. Esą surašiau prie patiekalų bet ką ir tegu būna pusę metų, o kai keisiu meniu, ir vėl ką nors parašysiu."

E. Šiškauskienės įsitikinimu, Lietuvai nederėtų išradinėti dviračio, o daryti taip, kaip buvo nuspręsta po dvejų metų diskusijų, kai ES šalys kartu svarstė, kaip geriau informuoti kavinių ir restoranų lankytojus. Galiausiai apsistota prie to, jog tinkamiausias būdas – pirmajame valgiaraščio puslapyje pateiktas įspėjimas, kad alergiškas žmogus kreiptųsi informacijos į padavėją. "Tai – logiškas pasirinkimas, laikytis jo būtų kiekvieno restorano prestižo reikalas", – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Anot E. Šiškauskienės, svarbu, kad perspėjantys užrašai būtų ryškūs, jiems būtų naudojamas vienodas ženklinimas. Tokius užrašus LŽ pašnekovė matė Italijoje, kur jie buvo surašyti keliomis kalbomis.

"Be to, meniu reikėtų paskelbti 14 alergizuojančių medžiagų grupių sąrašą. Nors, žinoma, alergenų yra daugiau, ES išskyrė tas grupes kaip pagrindines. Perskaitęs šį sąrašą žmogus susimąstys, jog galbūt nepagalvojo apie kokį nors jam kenkiantį alergeną. 14 alergenų grupių sąrašas privalėtų kaboti ir maitinimo įstaigų virtuvėse, jis būtų įtrauktas ir į geros gamybos praktikos taisykles", – vardijo E. Šiškauskienė.

Dar labai svarbu, kad įstaigos direktorius ar savininkas tinkamai apmokytų padavėjus, kaip informuoti klientus dėl alergenų.

Kaip tai atrodytų praktikoje? "Pavyzdžiui, žmogus išsirinks salotų ir paklaus padavėjo, ar jose nėra jį alergizuojančios medžiagos – medaus. Žinome, jog alergiją gali sukelti net maža dalelė kokio nors ingrediento, o štai padaže tų ingredientų gali būti net dvylika. Ir tik vienas šefas žinos, ką tądien įdėjo. Taigi, padavėjas pasiteirautų šefo ir praneštų lankytojui, kad šiandien patiekale yra medaus, tad derėtų rinktis kitą", – aiškino E. Šiškauskienė.

Anot Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, tik tiesioginis bendravimas gali duoti gerą rezultatą. "Kol kas dėl alergizuojančių medžiagų žmonės teiraujasi nedažnai", – pažymėjo E. Šiškauskienė.

Nauda ir įstaigoms, ir žmonėms

Kaip sakė sveikos gyvensenos puoselėtoja, knygos "Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis" autorė Guoda Azguridienė, sumanymas skelbti apie alergenus restoranų ir kavinių patiekaluose – gera iniciatyva, padėsianti spręsti alergiškų žmonių problemas.

Guoda Azguridienė teigia, jog klausimai apie alergenus maitinimo įstaigose vertinami kaip "išsidirbinėjimas". azgurid. /LŽ archyvo nuotrauka

"Manau, kad viešojo maitinimo įmonės, jei jos norės sulaukti daugiau klientų, lankytojus noriai informuos apie alergenus. Prievolė skelbti tai bet kuriuo atveju turi būti vykdoma atsižvelgiant į maitinimo įstaigų galimybes. Tada pačios įstaigos pajus naudą, jeigu iki šiol jos neįžvelgė, nes ateis lankytojai, kurie vengė tai daryti baimindamiesi alergenų", – teigė G. Azguridienė.

Būdama alergiška česnakams, moteris jau seniai teiraujasi, ar jų nėra patiekaluose. "Tačiau maitinimo įstaigų darbuotojai tebemano, kad tai tėra "išsidirbinėjimas". Bet negaliu jų kaltinti, nes mūsų šalyje nėra tokio bendravimo kultūros", – sakė ji.

Pašnekovės nuomone, nauji reikalavimai atvers kelią tokios kultūros formavimuisi bei tarpusavio bendradarbiavimui. Žmonės jausis turį teisę klausti apie alergenus, o maitinimo įstaigos bus suinteresuotos apie tai žinoti, nes kitaip praras klientus.

Tačiau G. Azguridienė nesitiki, jog prievolė skelbti apie alergenus restoranų ir kavinių patiekaluose šimtu procentų išspręs problemą. Dar daugiau – moteris mano, kad naujoji priemonė jai pačiai vargu ar padės. Mat česnakai, pašnekovės teigimu, nepriskirti prie 14 dažniausių alergenų grupių. "Žmonės jautrūs šimtams ingredientų. Taigi, dalis jų vis tiek liks už borto", – pabrėžė G. Azguridienė.

Praverstų ir adrenalino injektorius

Žinoma vaikų alergologė, medicinos mokslų daktarė Odilija Rudzevičienė naujovę vertino teigiamai, vadino ją sveikintinu dalyku. Ji pasakojo, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės kavinėje jau nuo praėjusių metų rudens skelbiama, kokių alergizuojančių ingredientų yra šios maitinimo įstaigos patiekaluose.

Alergologė Odilija Rudzevičienė mano, kad alergenai turėtų būti skelbiami prie patiekalų. orudzeviciene. /LŽ archyvo nuotrauka

"Juk mūsų, alergologų, pacientai net neina į kavines ar restoranus, nes bijo, kad maiste gali būti kokių nors jiems pavojingų alergenų, valgo tik ten, kur tiksliai žino, iš ko maistas pagamintas. Dėl šių aplinkybių kenčia žmonių gyvenimo kokybė. Deja, sunkių alerginių reakcijų dėl maisto vis daugėja, jos sunkėja, o kai kurie atvejai net gali baigtis ūmia ir labai grėsminga reakcija – anafilaksiniu šoku", – paiškino O. Rudzevičienė.

Jos nuomone, alergenai turėtų būti surašyti valgiaraštyje prie kiekvieno patiekalo. Lankydamasi kai kuriose Europos šalyse ji matė kaip tik tokius informavimo pavyzdžius.

Anot O. Rudzevičienės, užsienyje labai populiaru teirautis apie alergenus maiste, valgiaraščiuose jie nurodomi jau ne vienus metus. Gydytoja taip pat teigė, jog naujovė turėtų prisidėti formuojant aukštesnę maitinimo įstaigų kultūrą, diegiant suvokimą, jog klausimai apie alergenus – ne kokio nors pretenzingo kliento "išsidirbinėjimas". Tiesiog žmogus turi tam tikrų sveikatos problemų.

Pasak O. Rudzevičienės, būtų gerai, jei maitinimo įstaigose atsirastų ir adrenalino injektoriai, gelbstintys įvykus sunkiai alerginei reakcijai, o darbuotojai būtų apmokyti jais naudotis.

"Dabar jau vis daugiau Europos įstaigų – ne tik viešojo maitinimo, bet ir mokyklų, darželių, įsigyja tuos injektorius. Kad, neduok Dieve, neužkluptų sunkių alerginių reakcijų padariniai", – teigė alergologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"