TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apie lietuvišką meilę vaikams

2015 06 06 6:00
Tėvų rūpesčiu svarbiausi sveikos gyvensenos principai vaikui turi tapti savaime suprantami nuo pat mažų dienų. AFP/Scanpix nuotrauka

"Deklaruojamos pastangos priartinti medicinos pagalbą prie gyventojų bei rūpestis dėl vaikų sveikatos šiek tiek pasimetė reformos vingiuose, todėl žmonės bando spręsti šią problemą kaip išmanydami. Tai signalas sveikatos apsaugos politikams, jog reikia situaciją analizuoti ir koreguoti", - mano vyriausiasis šalies pediatras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis.

- Nuo 2005 iki 2013 metų vaikų Lietuvoje sumažėjo 250 tūkstančių. O jeigu vaikų mažiau, gal ir problemų – mažiau? - teiravomės prof. Vytauto Usonio.

- Nuo 1993 metų Lietuvoje miršta daugiau žmonių, nei gimsta. Ir net jei Lietuvoje staiga kas nors radikaliai pasikeistų, tarkim, šiemet vaikų gimtų dvigubai daugiau, demografinė situacija labai inertiška, nes vaikai turi ne tik gimti, bet ir užaugti, kol tampa savarankiški. Valstybė į vaikus turėtų žvelgti kaip į investiciją, kad jaunoji karta užaugtų sveika, stipri, išsilavinusi, turinti tvirtas moralines nuostatas. Daugiausia kainuoja sveikatos apsauga ir švietimas, ir į tai būtina investuoti. Reikia kuo daugiau nuveikti dėl vaikų lėtinių ligų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos, sveiko gyvenimo būdo ugdymo nuo pat ankstyvos vaikystės. Kai vaikas tampa paaugliu, jau nebe laikas įkalbinėti jį atsisakyti bulvių traškučių, gazuotų gėrimų ir kitokio nesveiko maisto, ilgų valandų prie kompiuterio, kitų žalingų įpročių. Kertiniai sveikos gyvensenos principai jam turi tapti savaime suprantami nuo pat mažų dienų.

Prof. Vytautas Usonis: "Vaikas nėra sumažinta suaugusiojo kopija, jam reikia būtent jo amžių atitinkančios sveikatos priežiūros." /LŽ archyvo nuotrauka

Vaikų sveikata - reformos vingiuose

- Ar Lietuvoje jau daugelį metų vykstanti sveikatos reforma nenuskriaudė vaikų, rūpestį dėl jų sveikatos patikėdama šeimos gydytojams? O gal vaikas niekuo nesiskiria nuo suaugusiojo?

- Vaikas nėra sumažinta suaugusiojo kopija, jam reikia būtent jo amžių atitinkančios sveikatos priežiūros. Puikiai prisimenu Lietuvos gydytojų suvažiavimą 1990 metais, kai pirmą kartą viešai buvo išsakyta mintis, kad pagrindine pirminės sveikatos priežiūros grandimi turi būti šeimos gydytojas. Tuomet buvo paminėta ir tai, kad šeimos gydytojai turėtų spręsti apie 70 proc. standartinių sveikatos situacijų. Vadinasi, 30 proc. lieka specialistams.Visuomet sakau, kad auginti sveiką vaiką – tai vaikų gydytojų – pediatrų – darbas, ir džiaugiuosi, jog bent jau didžiųjų poliklinikų pacientai visuomet žinojo, kad „vienas šeimos gydytojas gerai gydo vaikus, o kitas - suaugusiuosius. Gerai, kad nebeliko įsakymo, draudžiančio steigti pediatrų komandas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, ir draudimų rinktis gydytoją. Iki tol pasitaikė net nelogiškų situacijų: gydytojai pediatrai stengėsi persikvalifikuoti į šeimos gydytojus, vadinasi, grįžti keliomis kvalifikacijos pakopomis atgal. Kodėl į Santariškių vaikų ligoninę kasdien kreipiasi per šimtas vaikų dėl karščiavimo bei kitų paprasčiausių negalavimų, dėl kurių reikėtų kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas? Tas srautas per dešimtmetį išaugo 4 kartus, nors vaikų, kaip žinome, mažėja. Žmonės sulaukia vakaro, kai poliklinikos nebedirba, ir vyksta į ligoninės priėmimo skyrių lyg dėl neatidėliotinos pagalbos. Akivaizdu, jog deklaruojamos pastangos priartinti medicinos pagalbą prie gyventojų bei rūpestis dėl vaikų sveikatos šiek tiek pasimetė reformos vingiuose, todėl patys žmonės bando spręsti šią problemą kaip išmanydami. Tai signalas sveikatos apsaugos politikams, jog reikia situaciją analizuoti ir koreguoti.

- Apie valstybę geriausiai galima spręsti iš tam tikrų rodiklių, tarp kurių - kūdikių ir vaikų mirtingumas. Kokia mūsų šalies situacija?

- Mes džiaugiamės gerais statistikos rodikliais, o ypač sumažėjusiu kūdikių ir vaikų mirtingumu. Tačiau jeigu lygiuotumėmės į Švediją, kurioje vaikų iki 14 metų mirtingumas yra 29,27 atvejo 10 tūkst. asmenų, Lietuva atsidurtų 23 vietoje iš 27 šalių. Žemiau už mus – Latvija, Rumunija, Bulgarija, Slovėnija... Jeigu Lietuvoje būtų įdiegtas švediškas vaikų sveikatos priežiūros modelis, kuriame pakankamai dėmesio skirta traumatizmo, savižudybių ir kitoms prevencijos programoms, kasmet būtų išsaugota 418 vaikų.

Kaskart nebelieka pinigų

- Kokia jūsų nuomonė apie sveikatos pagalbos prieinamumą bei jo skirtumus mieste ir kaime?

- Visada norėjau būti vaikų gydytoju, bet niekada negalėjau įsivaizduoti, kad Lietuvoje bus rajonų, kuriuose nebus nė vieno vaikų gydytojo. Kad taip gali būti Afrikoje arba už poliarinio rato gyvenančiose gentyse, įmanoma suprasti, bet kad Europoje? Šiuo metu septyniose Lietuvos savivaldybėse nėra vaikų gydytojų. 2012 metais 33 tūkst. Lietuvos vaikų sveikata nė karto nebuvo profilaktiškai tikrinta. Blogiausia – vaikų nuo 3 iki 6 metų, gyvenančių mažuose miesteliuose, kaimo vietovėse, sveikatos priežiūra. Vaikas turi teisę į visavertę sveikatos priežiūrą. Kas ją užtikrina? Kas dirba su sveikais vaikais, jeigu poliklinikose pamiršta sveiko vaiko diena, nebeegzistuoja atskiri įėjimai sveikiems ir sergantiems vaikams, o prie šeimos gydytojų kabinetų bendrose eilėse laukia sergantys suaugusieji ir mamos su mažyliais? Akivaizdu, jog šias problemas būtina spręsti: savivaldybės turi pasirūpinti, kad vaikų sveikatą tikrintų arba atvykstantys pediatrai, arba juos nuvežti į artimiausią medicinos centrą. Svarbu, kad tas kontaktas įvyktų, kad būtų vykdomos valstybės finansuojamos vaikų sveikatos prevencijos programos: imunoprofilaktikos, dantukų silantų, mažakraujystės, psichikos sveikatos ir kt. Negalima leisti, kad į vaikų sveikatą būtų žvelgiama atmestinai: esą, ir vėl nebeliko pinigų, nes jie buvo panaudoti būtinesniems dalykams.

Saldainiu neatsipirksime

- Yra tekę girdėti, jog ir vaikų profilaktinė sveikatos patikra neretai būna tik formali: gydytojai pernelyg užsiėmę, o tėvai nereikalauja išsamių tyrimų?

- Iš tiesų tai būtų antrasis vaikų sveikatos priežiūros problemos komponentas – kokybė. Galiu suprasti šeimos gydytoją, kuriam tenka didžiulis darbo krūvis, ir dar reikia sutaupyti darbo laiko sunkiems ligoniams. Sveikas vaikas – štai tas rezervas, dėl kurio gydytojas nejaučia netgi sąžinės priekaištų. Kokie galėtų būti šios situacijos sprendimai? Profilaktinių patikrų programoje turėtų didėti pirminės sveikatos priežiūros specialistų darbo kontrolė, vaikų sveikatą turime įvardyti kaip prioritetinę ir ją tikrinti turėtų gydytojai pediatrai. Prioritetine ji įvardyta ir pastarųjų trijų vyriausybių programose, tačiau realūs sprendimai nuo deklaruojamų skiriasi, todėl reikėtų įvertinti sveikatos reformos žingsnius, susijusius su vaikų sveikatos priežiūra. Štai keletas iškalbingų faktų: per dešimtmetį Lietuvoje 4 kartus padaugėjo vaikų apsilankymų ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose. Kasmet 35 iš 100 vaikų kreipiasi ne į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, o tiesiai į ligonines. Pagal tai esame absoliutūs čempionai Europoje, tik nežinau, ar tuo galime džiaugtis. Dėl sveikatos reformos, kuri vyksta jau 25 metus, jau dabar į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas ateina dirbti tie šeimos gydytojai, kurių rezidentūra truko tik trejus metus, o vaikų sveikatos kursas - tik 4 mėnesius. Palyginimui: bazinė pediatrijos rezidentūra šiandien trunka 4 metus. Paprastas klausimas: pas kurį gydytoją mama nori vesti savo sergantį vaiką - pas tą, kuris studijavo pediatriją 4 metus ar kuris 4 mėnesius? Jokiu būdu to nereikėtų suprasti kaip priekaišto šeimos gydytojams. Ant jų pečių užkrautas tiesiog pernelyg didelis krūvis. Tai – ne jų, o sistemos kaltė ir problema, kurią būtina aiškiai įvardyti ir kompetentingai spręsti.

Kalbėdami apie problemas norime atkreipti dėmesį į tai, kas labiausiai rūpi: į siekį subalansuoti vaikų sveikatos priežiūros kokybę visais sistemos lygiais. Kuriamas integruotas vaikų sveikatos priežiūros modelis, kurio tikslas - pereiti nuo į lygius suskirstytos, orientuotos į ligą, prie vientisos, apimančios sveikatos ir aplinkos veiksnių visumą, sveikatos priežiūros, kurios pagrindas – glaudus bendradarbiavimas tarp pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei skirtingų sveikatos sektorių. Deklaruojant meilę vaikams nepakanka per Kalėdas pavaišinti juos saldainiais arba nunešti dovanėlių į vaikų namus, o per Tarptautinę vaikų gynimo dieną paleisti į dangų balionų. Pagrindinis tikslas – auginti sveiką vaiką ir nepamiršti, jog tą, ką darome jo gerovei, sveikatai, ką į jį investuojame, klojame į savo tautos ir visuomenės ateities pamatus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"