TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apie mitybą sergant vėžiu – be mitų

2014 06 14 6:00
Bendrijos "Kraujas" archyvo nuotraukos

Tinkama mityba labai svarbi sergant vėžiu. Tad nestebina, kad žmonėms kyla daugybė klausimų, kaip ir ką valgyti. Bandomi įvairūs esą stebuklingi receptai, pradedama badauti, atsisakoma tam tikrų produktų, vartojami net visai netinkami preparatai. Kokia mityba iš tiesų pagrįsta ir rekomenduotina, o kas tėra mitai?

To teiravomės dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, neseniai pasirodžiusio mitybos vadovo "Ką valgyti susirgus vėžiu" bendraautorės. Knyga, kurioje pateikta daugiau nei 100 receptų, išleista onkohematologinių ligonių bendrijos "Kraujas" iniciatyva.

– Onkologiniai ligoniai griebiasi ir šiaudo tikėdamiesi, jog mityba padarys stebuklą. Ar jis įmanomas?

– Deja, stebuklai mažai tikėtini. Tinkamas maitinimasis yra tik viena iš sudėtinių vėžio gydymo dalių kartu su vaistais, spinduliniu ar chirurginiu gydymu.

Susirgę onkologine liga žmonės neretai iš esmės keičia gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, kai kada griebiasi tokių kraštutinumų kaip badavimas ar žaliavalgystė. Pagerėjus sveikatai, šiuos nuopelnus priskiria būtent mitybai, pamiršdami gydytojų paskirtą gydymą.

Tokios "sėkmės" istorijos dažnai aprašomos žiniasklaidoje. Deja, skaitytojai nevertina to kritiškai, priima kaip absoliučią tiesą. Tai lemia, jog tikėdamiesi stebuklo ligoniai pasikliauja ne tradiciniu vėžio gydymu, o alternatyviais metodais, tarp kurių – ir drastiški maitinimosi įpročių pokyčiai.

Nepagrįstos viltys

– Tad badavimas ar žaliavalgystė nepagerina vėžiu sergančių žmonių situacijos?

– Mitų, susijusių su mityba sergant vėžiu, yra pakankamai. Vienas tokių – badavimas, tikint, kad drauge badauja ir vėžinės ląstelės. Deja, tai neįrodyta mokslo. Jo išvados net priešingos: nors organizmas badauja, vėžinės ląstelės geba pasisavinti joms reikalingų maisto medžiagų iš organizmo atsargų.

Kitas labai gajus ir pastaraisiais metais madingas mitas – žaliavalgių dietos nauda. Šiuo atveju manoma, kad įvairiomis ligomis, taip pat ir vėžiu, susergama dėl to, kad žmogaus organizmas neva nepritaikytas vartoti perdirbtus, rafinuotus ir termiškai apdorotus produktus. Šio požiūrio šalininkus turiu nuliūdinti: mokslininkų duomenys rodo, jog terminis maisto apdorojimas net pagerina jo įsisavinimą.

Tiek badavimas, tiek žaliavalgių dieta ne tik nepadeda išvengti vėžio ar jį gydyti, bet ir sukelia didelę mitybos nepakankamumo grėsmę, o tai savaime gali tapti mirties priežastimi.

– Bet galbūt yra nors viena bent kiek pagrįsta "vėžio dieta"?

– Dalinai turi pagrindo sumažinto angliavandenių kiekio dieta. Bet tik tuo atveju, kai kalbama apie cukraus ir kitų paprastųjų angliavandenių ribojimą. Mat yra teorijų, kad būtent cukrus, sukeldamas atsparumą insulinui, gali padidinti kai kurių vėžio rūšių, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio, riziką.

Angliavandenių dietos šalininkai vadovaujasi požiūriu, kad sumažinus angliavandenių galima sustabdyti vėžio progresavimą. Laikantis šios dietos draudžiama vartoti ne tik paprastuosius angliavandenius (cukrų, krakmolingus ir miltinius produktus), bet ir kompleksinius (esančius daržovėse, vaisiuose, grūduose). Tačiau tvirtų šios dietos naudos įrodymų nėra. Be to, laikantis tokios mitybos gali greitai pritrūkti vitaminų, mineralų, atsirasti didelis silpnumas, energijos stoka, užkietėti viduriai.

Dietologė Evelina Cikanavičiūtė yra mitybos vadovo "Ką valgyti susirgus vėžiu" bendraautorė.

Kita vertus, mitybos specialistai pastebėjo, kad žmonės, vartojantys daug cukraus ir kitų paprastųjų angliavandenių, per mažai angliavandenių gauna iš daržovių ir vaisių.

Daržovėse ir vaisiuose gausu skaidulų, o jos naudingos sergant vėžiu. Be to, daug cukraus vartojantys žmonės dažniau renkasi riebų ir vadinamąjį greitąjį maistą, o tai labiau siejama su vėžio raida nei paties cukraus poveikiu.

Gerieji ir blogieji

– Manoma, jog kai kurie maisto produktai gali skatinti vėžio atsiradimą arba, priešingai, apsaugoti nuo šios ligos. Kokie tai produktai?

– Įrodyta, kad gausiai vartojama druska, raudona mėsa, riebaluose skrudinami maisto produktai turi įtakos onkologiniams procesams atsirasti. Tačiau dėl daugelio produktų teigiamo poveikio dar reikia tolesnių mokslinių tyrimų.

Vis dėlto jau yra nemažai duomenų, kad pakankamai vartojant česnakų, brokolių ir kitų kopūstinių daržovių galima apsisaugoti nuo vėžio atsiradimo ir vystymosi, o imbieras yra gera priemonė gydymo metu varginančiam pykinimui bei vėmimui įveikti.

Mažiau duomenų arba jie netvirti – dėl žaliosios arbatos, omega-3 riebalų rūgščių, sojų, šitake grybų, likopeno turinčių raudonųjų daržovių, elaginės rūgšties turtingų uogų teigiamo poveikio. Reikėtų palaukti, kol mokslininkai pateiks tvirtesnių jų naudos įrodymų. Be to, derėtų kritiškai vertinti papildus, ant kurių nurodoma, jog jie turi medžiagų, neva apsaugančių nuo vėžio.

Apskritai, prieš pradėdami vartoti vitaminus, mineralus, kitus papildus ar žolinius preparatus, vėžiu sergantys žmonės privalo pasitarti su gydančiu gydytoju.

Daugiau kalorijų

– Taigi, kokie yra svarbiausi mitybos principai sergant vėžiu?

– Jie nedaug skiriasi nuo tų, kuriais turėtų vadovautis sveiki žmonės. Kadangi dėl onkologinės ligos pagreitėja medžiagų apykaita, sergantiems vėžiu asmenims reikia daugiau baltymų bei kalorijų. Jų maistas turi būti kuo įvairesnis, geriausia – gamintas namie, ir bent du kartus per dieną reikėtų valgyti šiltą maistą.

Apskritai, per dieną reikėtų valgyti 5-6 kartus: 3 pagrindiniai ir 2-3 – užkandžiavimai tarp jų. Labai svarbu gauti pakankamai skaidulų bei kompleksinių angliavandenių, tad būtina valgyti kruopų, grūdų produktų, daržovių ir vaisių. Pagrindinė vartojama mėsa turėtų būti balta, retkarčiais – neriebi raudona. Bent 2-3 kartus per savaitę rekomenduojama valgyti riebių jūrų žuvų. Baltymų kiekiui racione papildyti puikiai tinka pieno produktai ir patiekalai iš jų. Svarbu gerti pakankamai skysčių, o ypač jei gresia mitybos nepakankamumas, vietoj vandens ar arbatos patartina rinktis kaloringus gėrimus.

Jei sumenko apetitas

– Kaip rodo tyrimai, mitybos nepakankamumas būdingas daugeliui sergančių žmonių: jie tiesiog praranda apetitą. Ką daryti šiuo atveju?

– Labai svarbu, kad ligoniai ir jų artimieji suprastų, jog net neturint apetito, varginant pykinimui ir vėmimui, esant blogai nuotaikai, ligonis privalo valgyti.

Siekiant išvengti mitybos nepakankamumo, rekomenduotini produktai neprivalo būti išimtinai sveiki. Svarbu, kad jie suteiktų daugiau kalorijų ir malonumo valgant. Tik esant šalutiniams reiškiniams reikėtų vadovautis bendrosiomis mitybos rekomendacijomis.

Nejaučiant apetito ar jam sumažėjus dera atsižvelgti net į menką, vos pajustą alkį, leisti artimiesiems pataikauti, gaminant maistą ligoniui.

Vertėtų pasistengti keisti produktus bei patiekalus, jų gaminimo būdą, net valgymo vietą bei maisto pateikimą.

Apetitą gerina fizinis aktyvumas ar aplinkos pakeitimas, todėl prieš valgant patarčiau išeiti į lauką, kiek leidžia jėgos pasivaikščioti ar kitaip pajudėti, pabendrauti su draugais, kaimynais.

Priešingai nei sveikiesiems, onkologiniams ligoniams rekomenduojama valgyti žiūrint televizorių ar klausantis muzikos.

Žmonės jaučiasi alkanesni, kai yra pailsėję, todėl bent rytais reikėtų pasistengti suvalgyti kiek įmanoma daugiau.

Kaip jau minėjau, vietoj vandens ar arbatos patartina gerti kaloringus skysčius. Bet nereikėtų gerti valgio metu, nes tai gali sumažinti jau atsiradusį apetitą.

Rekomenduotina valgyti mažomis porcijomis, naudoti nedideles lėkštes, 5-6 kartus per dieną ar net dažniau.

Kaip jau sakiau, būtina vartoti daugiau nei įprastai baltymų. Taip užkirsite kelią mitybos nepakankamumo vystymuisi, kurio rizika praradus apetitą yra ypač didelė.

Esant tam tikroms specifinėms būklėms, rekomendacijos labai skiriasi. Tokio ligonio mitybą turi prižiūrėti arba gydantis gydytojas, arba gydytojas dietologas.

– Kaip mityba gali padėti susilpninti kitą šalutinį chemoterapijos poveikį?

– Gydant vėžį gali pasireikšti ne tik apetito praradimas, bet ir pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, burnos išopėjimas ir sausumas, svorio mažėjimas arba jo didėjimas bei neutropenija (būklė, kai pavojingai sumažėja baltųjų kraujo kūnelių neutrofilų, dalyvaujančių kovojant su infekcijomis). Neutropenijos dieta yra pati griežčiausia, nes dėl kritiškai mažo neutrofilų kiekio kraujyje žmogus tampa neatsparus net paprasčiausioms infekcijoms. Vienas infekcijos patekimo į organizmą būdų – per maistą. Tad skyrus neutropenijos dietą kartu detaliai nurodoma, kaip elgtis: pradedant ėjimu į parduotuvę, baigiant rekomendacijomis, kaip gaminti maistą. Laikantis neutropenijos dietos maisto negalima šildyti antrą kartą, taip pat nerekomenduotina gerti tiesiai iš butelio ar kitos pakuotės. Svarbios net mažiausios smulkmenos: pavyzdžiui, prieš atidarant stiklainį ar kitokią pakuotę, reikia labai gerai ją nuplauti.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"