TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apie netinkamus vaistus praneša pacientai

2013 01 12 6:01
Gavę daugiau pranešimų. ekspertai galės tiksliau įvertinti vaistų naudos ir rizikos santykį./Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

Nuo šių metų pradžios jau ir patys pacientai gali kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir informuoti apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistus. Jau sulaukta pirmųjų pacientų pranešimų, kurie, tarnybos specialistų teigimu, buvo verti dėmesio. 

Galimybė tiesiogiai kreiptis į vaistų rinką kontroliuojančią instituciją atsirado įsigaliojus naujiems Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktams. Tokiu būdu siekiama sukaupti kuo daugiau informacijos apie vaistinių preparatų naudą ir riziką.

Lig šiol apie pastebėtą nepageidaujamą reakciją į vaistą pacientas galėjo pranešti tik savo gydytojui, vaistininkui ar kitam sveikatos priežiūros specialistui, kuris savo ruožtu privalėjo informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir atitinkamą farmacijos kompaniją.

Niekas nebaudė

Vis dėlto medikai iki šiol tai darė vangiai. Gydytojų teigimu, tai yra papildomas darbas, kuriam trūksta laiko. Juolab kad sankcijų nepranešus apie nepageidaujamą reakciją į vaistą netaikoma.

Todėl ir teigiama, kad tai, ką Lietuvoje sužinome apie šalutinį vaistų poveikį, tėra ledkalnio viršūnė. Remiantis moksliniais straipsniais bei tyrimais, pranešimų apie tam tikrą reakciją Lietuvoje turėtų būti kur kas daugiau. Tarkime, Švedijoje pranešimų dėl tų pačių medikamentų, kuriuos vartojame ir Lietuvoje, registruojama dešimteriopai daugiau.

Manoma, kad pacientams suteikus galimybę tiesiogiai pranešti apie nepageidaujamą reakciją į vaistą, statistika pasikeis, bus registruojama daugiau įtariamų šalutinio poveikio atvejų.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojos (iš kairės) V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė ir J.Penkauskaitė domisi informacija apie Lietuvoje pasitaikančius nepageidaujamos reakcijos į vaistus atvejus.

Tapo aktyvesni  

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė vis dėlto teigė, jog pastaraisiais metais Lietuvos medikai aktyviau informuoja apie nepageidaujamą reakciją į vaistus. Tai ir buvo priežastis, dėl kurios 2011 metais pranešimų sulaukta daug daugiau nei 2010-aisiais (atitinkamai 528 ir 221). "Šių pranešimų pagausėjo tikrai ne dėl to, kad vaistai pasidarė blogesni", - pabrėžė V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

Tačiau pernai pranešimų vėl sulaukta mažiau - iš viso jų buvo 342. Apie sunkią reakciją informuota 86 proc. pranešimų. Dažniausiai reakcija vertinta kaip sunki dėl to, kad žmogus pateko į ligoninę, kiek rečiau - dėl kilusio pavojaus gyvybei, paciento mirties, kitos medicininės būklės.  

Pernai iš viso buvo pranešta apie 5 mirties atvejus (2011 metais  tokių pranešimų buvo 14). Taip pat sumažėjo pranešimų apie vaistų vartojimą siekiant nusižudyti. 2012 metais gauti 56 tokie pranešimai, 2011 metais jų buvo 138, 2010 metais - 24. Specialistų teigimu, nemažai tokių pranešimų lemia kelių didelių šalies ligoninių aktyvus dalyvavimas farmakologinio budrumo veikloje.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys rodo, kad pernai sveikatos priežiūros specialistų bei vaistininkų atsiųsti pranešimai sudarė 48 proc., o pranešimai iš farmacijos kompanijų - 52 procentus. Rečiausiai apie nepageidaujamą reakciją į vaistus praneša vaistininkai.

Didžiausią dalį neigiamos reakcijos atvejų (35 proc.) pernai sukėlė nervų sistemą veikiantys vaistai. Nemažai šių preparatų buvo vartojami siekiant nusižudyti arba jais piktnaudžiaujant. 18 proc. visų nepageidaujamos reakcijos atvejų 2012-aisiais sukėlė sistemiškai veikiantys vaistai ir vaistai nuo infekcijos, daugiausia vakcinos ir antibiotikai. Trečiojoje vietoje buvo antinavikiniai vaistai - 16 proc. nepageidaujamos reakcijos atvejų.

Vertino teigiamai

Naują galimybę tiesiogiai pranešti apie šalutinį vaistų poveikį teigiamai vertino ir patys pacientai, ir gydytojai.

Pasak Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidentės Eglės Kvedaraitės, naujovė tikrai bus naudinga. "Pirmiausia, žmonės nelabai žino, kur kreiptis. Tad apie įtariamą nepageidautiną vaistų poveikį jie niekam nesako arba pasako gydytojui. Tačiau dėl didelio darbo krūvio ta informacija taip ir lieka nepasiekusi reikiamų institucijų. Tas pats pasakytina ir apie vaistines. Manau, kad atsiradus galimybei kreiptis tiesiogiai, kas nors tikrai atkreips dėmesį į problemą, kurią sukėlė vaisto vartojimas, į tai reaguos ir bandys įvertinti, kodėl taip atsitinka", - sakė E.Kvedaraitė.   

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius pripažino, kad gydytojai ne visada turi laiko pildyti pranešimą apie nepageidautiną reakciją į vaistą. Kita vertus, kai kurių šalutinio poveikio atvejų gydytojai nevertina kaip rimtų. Štai AKF inhibitoriai, skiriami hipertonijai  (aukštam kraujospūdžiui) ir širdies nepakankamumui gydyti, sukelia kosulį iki 10 proc. juos vartojančių žmonių, tačiau pranešimų apie tai yra 10 kartų mažiau.

"Neįžvelgiu nieko blogo, jei apie nepageidaujamą reakciją į vaistą pacientai pranešinės tiesiogiai. Galbūt pasitaikys perdėtų, ne visada tikslių pranešimų, bet reikės sugalvoti, kaip juos patikslinti. Greičiausiai pagausės pranešimų apie nedidelį šalutinį poveikį. Vis dėlto manau, kad bus daugiau pranešama apie rimtą poveikį", - komentavo V.Kasiulevičius.   

V.Kasiulevičius pripažįsta, kad gydytojams pritrūksta laiko pranešti apie nepageidaujamą reakciją į vaistus.

Skatins pranešti  

Norintys informuoti apie nepageidaujamą reakciją į vaistą pacientai ar pacientų organizacijos Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai turi atsiųsti užpildytą specialią formą arba paskambinti nemokamu telefonu 8 800 735 68.

Kaip LŽ teigė Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Penkauskaitė, vos prasidėjus metams jau sulaukta pirmųjų pranešimų.

"Jų kokybė visai nebloga - pacientai net išsamiau užpildė pranešimo formą nei kai kuriais atvejais tai darydavo gydytojai. Galbūt todėl, kad tam turėjo daugiau laiko. Gydytojų pranešimuose paprastai būna nedaug detalių, o pacientų - kartais net per daug", - sakė J.Penkauskaitė.  

Pranešti apie įtariamą vaisto įvairų šalutinį poveikį nuo šiol skatins ir įrašai vaistų informaciniuose lapeliuose. Beje, dabar jau vadovaujamasi patobulinta nepageidaujamos reakcijos į vaistą sąvoka. Nuo šiol ji apima ne tik leidžiama paskirtimi normaliomis dozėmis vartojamų vaistų sukeltą žalingą ir nenorimą poveikį, bet ir kilusį dėl klaidingo vartojimo bei nesilaikant patvirtinto vartojimo sąlygų, įskaitant piktnaudžiavimą. Šiuo patobulinimu siekiama surinkti kuo daugiau duomenų apie vaistų naudą ir riziką.

Dar viena naujovė - šiemet prie informacijos apie vaistus, jei vykdoma papildoma jų stebėsena (tarkim, dėl to, kad juose yra naujų veikliųjų medžiagų), bus pateikiamas juodos spalvos simbolis.

Tyrimai - dar ne viskas

Gavę daugiau pranešimų apie nepageidautiną reakciją į vaistą, ekspertai galės tiksliau įvertinti vaistų naudos ir rizikos santykį. Juk paprastai nėra žinomi medikamento vėlyvojo poveikio pavojai, nes klinikinių tyrimų trukmė ribota. Vaisto kūrimas trunka 8-9 metus, klinikiniai tyrimai - kelerius. Tad jei medikamentas skirtas vėžiui gydyti, iš karto aišku, kad per klinikinius tyrimus visko nesužinosime.

Be to, tyrimuose dalyvauja ribotas pacientų skaičius, paprastai maždaug keli tūkstančiai žmonių. Tad jei konkretaus vaisto atveju nepageidaujama reakcija pasireiškia vienam pacientui iš 10 tūkstančių, apie tai tikrai nesužinosime, kol nebus surinkti duomenys apie jau parduodamo vaisto vartojimą. Be vartotojų pranešimų neįmanoma sužinoti ir vaistų poveikio nėščiosioms bei žindyvėms - įtraukti jų į klinikinius tyrimus niekas neleistų.

Tai, kad stebėti vaistų poveikį ir žinoti apie jį labai svarbu, rodo gerai žinomo vaisto aspirino pavyzdys. Tik stebint nepageidaujamos reakcijos atvejus paaiškėjo, kad vienam vaikui iš 30-50 tūkst. jis gali sukelti Rėjaus sindromą, dažniausiai pasibaigiantį mirtimi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"