TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apie nugarą darbo metu

2015 10 15 11:00
tifaq.com nuotrauka

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva spalio 16-oji minima kaip Pasaulinė stuburo diena.

2015 metų Pasaulinės stuburo dienos tema yra „Jūsų nugara darbe (darbo metu)“. Jos tikslas – pabrėžti visuomenės žinių ir supratimo apie normalios stuburo būklės palaikymą ir sužalojimų prevencijos darbo vietoje svarbą. Įvairių sričių specialistai medikai raginami labiau atkreipti dėmesį į nugaros skausmų ir darbo sąsajas, rengti įvairius renginius šia tema, susidarinėti specialias švietimo programas ir aktyviau dalyvauti mokant iš šviečiant pacientus bei sveikus asmenis.

Trumpai apžvelkime itin gausią mokslinę literatūrą, skirtą stuburo temai. Kad tai ypač svarbi medicininė, ekonominė, socialinė ir psichologinė problema, rodo įvairių mokslinių šaltinių duomenys: per 1 metus nuo 10,4 proc. iki 21,3 proc. tarnautojų ir dirbančiųjų su kompiuteriu jaučia kaklo skausmus, o bendroje gyventojų populiacijoje, pagal skirtingus šaltinius, skausmo dažnumas svyruoja nuo 4,8 proc. iki 79,5 proc. (vidurkis sudaro apie 25 proc.). Pavyzdžiui, Norvegijoje apie 45 proc. suaugusių asmenų patiria įvairius kaklo, peties ir rankos skausmus bent 1 kartą per metus, o Nyderlandų Karalystėje tokių asmenų 30–40 proc.

Apatinės nugaros dalies (juosmens ir kryžmens) skausmas yra dar labiau paplitusi problema – jį per savo gyvenimą patiria absoliuti dauguma žmonių. Pagal skirtingus šaltinius, per 1 metų laikotarpį pirminiai apatinės nugaros dalies skausmo epizodai pasitaiko nuo 6,3 proc. iki 15,4 proc. žmonių, o visų apatinės nugaros dalies skausmo epizodų dažnumas apytikriais apskaičiavimais svyruoja nuo 1,5 proc. iki 36 proc. Pavyzdžiui, Ispanijoje nuo juosmens skausmų kenčia apie 15 proc. gyventojų, o Nyderlandų Karalystėje juosmens skausmus patiria apie 27 proc. visos populiacijos.

Lietuvoje 2014 m. sergamumas deformuojančiomis dorsopatijomis amžiaus grupėje nuo 0 iki 17 metų sudarė 42 atvejus, tenkančius 1000 gyventojų (keletą metų pastebima mažėjimo tendencija), o nenormalią laikyseną šioje amžiaus grupėje turi 35 asmenys iš 1000 (keletą metų pastebima didėjimo tendencija). Tarp suaugusiųjų sergamumas dorsopatijomis ir spondilopatijomis – beveik 34 atvejai, tenkantys 1000 gyventojų, o dorsagijomis – 58 atvejai, tenkantys 1000 gyventojų.

Dažniausiai aštraus juosmens skausmo epizodai praeina per porą savaičių, bet daliai žmonių jie kartojasi nuolat. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Vienoje Europos Sąjungos Komisijos studijoje (specialioje apklausoje) nurodoma, kad per praėjusią savaitę net 67 milijonai žmonių patyrė skausmą viršutinėje ar apatinėje nugaros dalyje. Didžiausią problemą sudaro lėtiniai kaklo ir nugaros skausmai, kurie labai pablogina suaugusių žmonių gyvenimo kokybę ir darbingumą. Įvairių šaltinių duomenimis, jie sudaro nuo 14 iki 50 proc. visų kaklo ir nugaros srities skausmų. Socialinis ir ekonominis apatinės nugaros dalies skausmo poveikis yra milžiniškas, kadangi jis pasireiškia daugiau kaip 70 proc. Europos gyventojų bent 1 kartą per gyvenimą, o 17–31 proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai.

Kad nugaros skausmai yra ypatingos ekonominės svarbos problema, rodo tokie skaičiai: pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje juosmens srities skausmai lemia apie 12,5 proc. visų bendro registruoto sergamumo dienų skaičiaus, o Švedijoje šis rodiklis siekia apie 13,5 proc. Dažniausiai nugaros skausmais skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Yra specialybių, kurių atstovai nugaros skausmus patiria dažniau nei kiti: vairuotojai, statybininkai, slaugytojai, siuvėjai, kambarinės, žemės ūkio darbininkai, malūnsparnių pilotai, mokytojai ir kt.

Pakankamai daug yra mokslinių įrodymų, kad nugaros skausmas yra paplitęs tarp vaikų – nuo 24 iki 33 proc. iki lytinio brendimo, o tarp paauglių – daugiau kaip 47 proc. Mokslinių straipsnių apžvalgose nurodoma, kad paauglystės laikotarpiu stuburo arba juosmens srities skausmus patiria nuo 4,7 iki 74,4 proc. paauglių. Kitų didelės imties mokslinių tyrimų išvadose pabrėžiama, kad juosmens srities skausmus paauglystėje (nuo 12 iki 18 metų) patiria apie 50 proc. žmonių. Pagal įvairius mokslinius straipsnius, krūtinės stuburo dalies skausmus patiria nuo 3 iki 55 proc. (vidutiniškai 30 proc.) vaikų ir suaugusiųjų.

Skausmas – vienas svarbiausių simptomų

Skausmas yra pats svarbiausias visų kaulų ir raumenų sistemos susirgimų simptomas. Nors skausmas yra gyvybiškai svarbus ir natūralus apsauginis biologinis veiksnys, ilgai trunkantis arba intensyvus ir dažnai besikartojantis jis labai pablogina asmens gyvenimo kokybę, sutrikdo miegą, sumažina jo darbingumą ir pan. Su stuburu siejami skausmai yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytoją, ir yra viena svarbiausių neįgalumo priežasčių.

Mokslinėje literatūroje nugaros skausmais dažniausiai vadinami skausmai, jaučiami juosmens ir kryžmens srityse (sritis tarp apatinių šonkaulių ir uodegikaulio), stubure ar šalia stuburo esančiuose audiniuose bei organuose. Tačiau daugelis specialistų prie nugaros skausmų priskiria dar ir kaklo bei pečių skausmus ir krūtininės stuburo dalies skausmus, pabrėždami išskirtinę stuburo svarbą šių skausmų atsiradimui ir plitimui.

Visus išvardytus simptomus ir negalavimus jungia vienas platus medicinos terminas – dorsopatijos (pagal TLK 10 AM ligų klasifikaciją), kuris smulkiau skirstomas pagal pakenkimo sritis ir simptomus sukėlusias priežastis. Nugaros srities skausmą gali sukelti paties stuburo struktūrų patologija (vadinamasis vertebrogeninis skausmas) ir kitų greta esančių organizmo audinių bei struktūrų pažeidimas (pavyzdžiui, vidaus organų, arba viscerogeninis, skausmas), tačiau jis daug rečiau pasitaiko. Tiesą sakant, kaklo, nugaros ar juosmens skausmas (kartu su kitais simptomais) nėra liga, o tik nemalonus simptomas, kuris dažniausiai pasireiškia ūmiai, yra lokalizuotas arba išplitęs ir apriboja galimybę mankštintis, dirbti ar net judėti ir atlikti būtiniausius kasdienius veiksmus. Taip pat šie skausmai skirstomi į ūmius (trunkančius iki 6 sav.), poūmius (trunkančius 6–12 sav.), besikartojančius ir lėtinius (trunkančius daugiau nei 12 sav.).

Galimos skausmo bei stuburo susirgimų priežastys ir prevencija

Žmogaus kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta darbui ilgalaikėje statinėje (pavyzdžiui, sėdint ar stovint) padėtyje. Dėl nuolatinės judėjimo stokos ir plataus šiuolaikinių technologijų bei technikos naudojimo darbe žmogus pavirto iš Homo sapiens į Homo sendins, t. y. iš mąstančio žmogaus į sėdintį. Yra išmatuota, kad priklausomai nuo kūno padėties, stuburo tarpslanksteliniams diskams tenka skirtingas krūvis: gulint ant nugaros jis yra mažiausias, stovint jis padidėja 3–4 kartus, sėdint – 5–6 kartus, šiek tiek pasilenkus pirmyn – 6–8 kartus, o keliant 20 kg svorį tiesiomis kojomis – net 14–16 kartų.

Darbe (profesinėje veikloje) atliekant nesudėtingus, bet daug kartų pasikartojančius veiksmus, ilgai būnant priverstinėje nepatogioje padėtyje (pavyzdžiui, blogai įrengta darbo vieta – netinkamas kėdės ar stalo aukštis, kompiuterio klaviatūra ir pelė netinkamame aukštyje ir pan.), netaisyklingai (neergonomiškai) keliant ar nešant sunkius daiktus, dažnai kilojant ar nešiojant sunkius, didelius ir nepatogius nešti daiktus ar atlikus staigų ir nekoordinuotą judesį gali atsirasti kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų. Todėl žmones, nuolat dirbančius nepatogioje, priverstinėje padėtyje ar blogai įrengtose darbo vietose, dažnai vargina galvos, kaklo, pečių ir juosmens skausmai.

Tyrimais yra nustatyta, kad nusiskundimai dėl kaklo, pečių ir rankų skausmo, tirpimo, šalimo, sutrikusių jutimų ir kt. tiesiogiai priklauso nuo darbo valandų skaičiaus ir statinės kūno padėties. Darbe patirtos stuburo traumos, didelis darbo tempas, rankų (nemechanizuotas) darbas ir dideli ilgalaikiai fiziniai krūviai yra gana svarbios nespecifinio nugaros skausmo priežastys. Tačiau, vadovaujantis itin gausių tyrimų rezultatais, negalima teigti, kad sunkumų kėlimas darbe yra nepriklausoma priežastis, sukelianti darbuotojų juosmens srities skausmus. Tai tik patvirtina teiginį, kad nugaros skausmai yra itin sudėtinga ir daugialypė medicininė problema, kurią labai sunku išspręsti.

Daugėja mokslinių tyrimų, patvirtinančių kaklo, nugaros ir juosmens srities nespecifinių skausmų ryšį su rūkymu, nutukimu, moteriška lytimi, depresiniais sutrikimais, stresu, įtampa ir nepasitenkinimu savo darbu, bloga socialine ir ekonomine padėtimi, genetiniais veiksniais, prastesniu išsilavinimu, panašaus pobūdžio skausmais šeimos istorijoje ir kitais mažiau reikšmingais veiksniais. Tačiau kiti moksliniai šaltiniai tiesioginio nugaros skausmų ryšio su depresija ir kitomis psichikos patologijomis nepatvirtina. Taip pat nemažai mokslinių šaltinių nepatvirtina tiesioginio ryšio tarp nugaros skausmų ir rūkymo (todėl jis įvardijamas tik kaip „silpnas“ rizikos veiksnys).

Nugaros ir kaklo skausmai gali pasireikšti labai anksti, netgi vaikams nuo 8–10 metų. Ypač jie padažnėja paauglystėje. Kai kuriose studijose nurodoma, kad iki lytinio brendimo nuo 24 iki 35 proc. vaikų patiria nugaros ir kaklo skausmus, o paauglystės periodu iki suaugant – apie 47 proc. Suomijoje kaklo ir peties skausmus patiria apie 26 proc., juosmens srities skausmus – apie 12 proc. paauglių.

Yra mokslinių tyrimų, įrodančių vaikų ir paauglių nespecifinių stuburo kaklo (kartu ir peties), krūtinės ir juosmens dalies skausmų ryšį su žema šeimos socialine ir ekonomine padėtimi, rūkymu, nutukimu, ilgu sėdėjimu (daugiau nei 3 valandas per parą) prie kompiuterio, su nepatogia ir netaisyklinga kompiuterio ekrano, pelės bei klaviatūros padėtimi, su ilgu televizoriaus žiūrėjimu, aukštu fizinio aktyvumo lygiu ir su kitomis mažiau reikšmingomis priežastimis. Keli tyrimai patvirtino neginčytiną ryšį tarp vaikų mokyklinės kuprinės svorio (ypač kai jos svoris viršija 20 proc. vaiko kūno svorio) ir nugaros skausmų. Be to, skausmui įtaką turi kuprinių nešiojimo būdas, svorio paskirstymas kuprinės viduje, jų konstrukcija ir funkcinis pritaikymas konkrečiam vaikui. Didesnę tikimybę patirti kaklo, nugaros bei juosmens skausmus turi merginos, didesnį kūno masės indeksą turintys vaikai ir sunkesnes kuprines nešiojantys vaikai. Tačiau nėra jokių mokslinių įrodymų, kad struktūrinės stuburo deformacijos (pavyzdžiui, skoliozė) gali kilti tik dėl kuprinės nešiojimo, nors neigiamos įtakos tam gali turėti.

Moksliniai duomenys patvirtina, kad vaikai ir paaugliai, kurie kentė nuo nugaros skausmų, ir suaugę turi reikšmingai didesnę tikimybę turėti šią sveikatos problemą. Būtina prisiminti, kad dažniausiai rekomenduojamas vaiko ir paauglio kuprinės svoris neturėtų viršyti 10 proc. jo kūno svorio. Taip pat vaikystėje ypač svarbus tinkamas darbo ir poilsio režimas, papildomas bendrasis fizinis aktyvumas (3 privalomų kūno kultūros pamokų mokykloje tikrai nepakanka), kuris padėtų stiprinti liemens ir pečių juostos raumenis, normali (taisyklinga) laikysena, ergonomikos pagrindų išmanymas ir, svarbiausia, jų nuolatinis praktinis taikymas. Būtina prisiminti, kad laikysena tiesiogiai ir netiesiogiai veikiama įvairių veiksnių, kurie susiję tarpusavyje: genetinių veiksnių, fizinio pajėgumo, kūno sudėjimo ir vyraujančių emocijų.

Nors, kaip jau minėta, vaikų bei paauglių nugaros ir juosmens skausmai yra dažna medicininė problema, tačiau rimtų sveikatos sutrikimų aptinkama retai. Dažniausiai diagnozuojamas vadinamasis nespecifinis nugaros skausmas (apie 60–80 proc. visų atvejų), nugaros raumenų spazmai, o stuburo krūtinės ir juosmens dalies skoliozė, degeneraciniai stuburo pakitimai, tarpslankstelinių diskų išvaržos, spondilozės, stuburo vystymosi sutrikimai pasitaiko daug rečiau.

Diagnostika

Diagnozei nustatyti ar patikslinti dažniausiai naudojami šie metodai: detalios anamnezės surinkimas, palapavimas ir atskirų stuburo funkcijų ištyrimas bei analizė, neurologinės būklės ištyrimas, elektromiografija, rentgenologiniai tyrimai, mielografija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kartais – papildomi laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti galimus gretutinius susirgimus, ir kt. Tačiau, reikia pripažinti, kad dėl didelės simptomų ir juos sukėlusių priežasčių įvairovės nėra nustatyta vadinamojo „auksinio diagnostikos standarto“.

Dažniausiai būna praktiškai neįmanoma nustatyti tą vienintelę skausmo priežastį ir tenka išskirti kelias realiausias. Pagal vienus šaltinius, 80 proc. vyrų ir 60 proc. moterų, vyresnių nei 50 metų amžiaus, turi degeneracinių stuburo pakitimų, bet nejaučia skausmų [1]. Pačią didžiausią kaklo, krūtinės ir juosmens skausmų dalį sudaro vadinamieji nespecifiniai skausmai (kurie gydant dažniausiai praeina per 4–6 savaites), nors ir nepavyksta tiksliai nustatyti jokios specifinės ligos ar išreikštos stuburo patologijos, kuri galėtų vėl sukelti šiuos skausmus ateityje. Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose teigiama, kad nespecifinis nugaros apatinės dalies skausmas sudaro net 90 proc. visų apatinės nugaros dalies skausmų. Ir tai sudaro didelę problemą gydant nugaros srities skausmus.

Pagrindiniai (dažniausiai pasitaikantys) stuburo susirgimai, kuriuos diagnozuoja įvairių sričių specialistai (neurologai, ortopedai, reumatologai, reabilitologai ir kt.), yra šie: degeneracinės stuburo diskų ligos, diskų išvaržos ir iškritimai, smulkiųjų stuburo sąnarių artropatijos, spondilolizė ir spondilolistezė, stuburo kanalo stenozė, tarpšonkaulinė neuralgija, radikulopatijos ir kitos.

Apibendrinant galima būtų teigti, kad įvairios lokalizacijos nugaros skausmai yra sudėtingas sutrikimas (susirgimas), susijęs su socialiniais, ekonominiais, psichologiniais ir bendraisiais sveikatos veiksniais, kurio tikslias priežastis galima nustatyti tik itin nuodugniai ištyrus asmenį.

Kaklo ir nugaros skausmai yra didžiulis iššūkis šiuolaikinei medicinai, kuri įvairiais gydymo būdais stengiasi pagerinti paciento būklę. Kartais tai panašėja į nuolatinę kovą su neįveikiamu priešu, kuris tai atsiranda, tai vėl nežinia kur pradingsta.

Mokslinių straipsnių apžvalgą pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"