TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apie skiepus - iš Europos ekspertų lūpų

2012 11 13 6:05
Reuters/Scanpix nuotraukos/Skiepijantis nuo tymų išvengiama naujų ligos protrūkių.

Pastaraisiais metais skiepai ir skiepijimo politika visoje Europoje aštriai diskutuojami, tačiau nuomonių karas ne visada paremtas rimtais argumentais. Kodėl svarbu skiepytis ir kokios ligų protrūkių pamokos, kalbėta Liuksemburge surengtame susitikime su Europos ekspertais, dirbančiais vakcinacijos srityje.

Specialiai LŽ iš Liuksemburgo

Žiniasklaidos ir visuomenės skiriamas dėmesys skiepams susijęs su 2009-aisiais A(H1N1) viruso sukelta pandemija ir kai kuriose Europos šalyse nesiliaujančiu tymų protrūkiu. Pasak ekspertų, prie šio protrūkio prisidėjo tėvų ir pacientų nepasitikėjimas vakcinų saugumu bei antivakcininių grupių stiprėjimas. Tačiau pasaulio ir Europos sveikatos institucijos vakcinaciją skelbia viena veiksmingiausių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių. Akivaizdu, kad nepasitikėjimo apimtiems gyventojams, medikams ir politikams reikia patikimų duomenų apie skiepus.    

Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros (EAHC) kvietimu į Liuksemburgą (čia yra šios agentūros būstinė) susirinkusiems žurnalistams buvo pristatyta 14 Europos Sąjungos (ES) remiamų veiksmų, susijusių su skiepais. Jie vykdyti ir tebevyksta pagal bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje 2003-2008 ir 2008-2013 metų programas.

Šių iniciatyvų tikslas - kuo geriau pasiruošti galimiems užkrečiamųjų ligų protrūkiams, sukurti sąlygas efektyvių ir kokybiškų vakcinų gamybai per trumpiausią laiką. Pagal projektus rengiami užkrečiamųjų ligų plitimo ir atkirčio joms scenarijai, siūlomi ekonomiškai pagrįstų sprendimų priėmimo modeliai, plečiami duomenų registrai, stebima skiepijimo apimtis, vertinamas vakcinų efektyvumas ir saugumas, registruojamas nepageidaujamas jų poveikis, rengiami mokymai medikams.

Mažiau skiepų - daugiau ligų

"Vakcinacijos paradoksas yra tai, kad vakcinų saugumas labai padidėjo, jų poveikis yra vis platesnis, užkrečiamųjų ligų plitimas sumažėjo, bet menksta visuomenės bei gydytojų tikėjimas skiepais ir politikų įsipareigojimas", - pabrėžė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertas dr. Pierluigi Lopalco.

Jo duomenimis, neskiepytų pirmąja vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės doze vaikų 1998-2008 metais visoje ES susidarė net 4,9 mln.

Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Visuomenės sveikatos direktorato vykdomasis direktorius Johnas F.Ryanas pritarė, jog vakcinacijos nuo tymų situacija iš tiesų liūdina.

"Prieš dešimtmetį buvo pareikšta įtarimų, kad tymų vakcina gali sukelti autizmą. Nors vėliau nustatyta, kad šie kaltinimai nepagrįsti, vakcinos reputacija jau buvo rimtai sugadinta. Dėl nepakankamo skiepijimosi nuo tymų ir toliau kyla ligos protrūkių  Europoje", - teigė J.F.Ryanas.

2006-2007 metais ES buvo pranešta apie 12 132 tymų atvejų, 85 proc. jų buvo iš 5 šalių. Tuomet planuota išnaikinti šią ligą iki 2010 metų. Nepavyko, ligos atvejų net gerokai pagausėjo. Vien 2010-aisiais buvo registruota 30 367 tymų atvejų. Net 94 proc. jų buvo iš Bulgarijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos. 2011-aisiais pranešta apie 30 567 tymų atvejus, 86 proc. jų buvo iš 4 šalių - Prancūzijos, Italijos, Rumunijos, Ispanijos. Beje, sergamumas Lietuvoje - vienas mažiausių.

Paaugliai ir jauni žmonės sudaro maždaug 50 proc. susirgusiųjų tymais. Europos ekspertai pabrėžė, kad norint pakeisti situaciją svarbu skleisti patikimą informaciją, skiepyti prieš išvykstant svetur, laikytis principo "imunizuojame vaiką - imunizuojame tėvus", greitai ištirti įtariamus atvejus, siekti, kad vakcinacija apimtų visus gyventojus. Dabar Europai keliamas uždavinys - išnaikinti tymus ir raudonukę iki 2015-ųjų.    

Norint tinkamai įvertinti vakcinų saugumą, reikalingi kuo išsamesni duomenų šaltiniai. 

Domisi gripo vakcinos efektyvumu

Aktuali problema - sezoninis gripas. Pavyzdžiui, pagal vieną projektų - I-MOVE - buvo sukurtas europinis tinklas, vienijantis 26 institutus iš 17 ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių, jo tikslas - stebėti Europoje naudojamų gripo vakcinų efektyvumą.

"Kadangi gripo sukėlėjas nuolat kinta, reikia kurti naujos sudėties vakcinas, o dėl to kyla neatitikimo tarp vakcinos ir cirkuliuojančio viruso rizika. Be to, reikia patikrinti naudotos vakcinos efektyvumą. Todėl svarbu turėti kuo ankstesnius, o vėliau - pakartotinius sezoninio gripo vakcinos efektyvumo vertinimus. Tai padeda kuriant kitų metų vakciną, skatina tyrimus, o gautos žinios ir patirtis gali būti pritaikomi ir vakcinoms nuo kitų ligų", - pažymėjo I-MOVE projekto ekspertas dr. Alainas Morenas.

Duomenys apie 2008-2012 metų gripo sezonus parodė, kad suminis vakcinų efektyvumas tuo laikotarpiu siekė 59 procentus. Jos buvo efektyviausios 65-74 metų amžiaus grupėje - 65 procentai.

Pandeminės vakcinos, naudotos per 2009-2010 metų gripo sezoną, efektyvumas siekė 72 proc., veiksmingiausia ji buvo vyresnių nei 65 metų žmonių grupėje - 78 procentai. 2010-2011 metų gripo sezono vakcinos efektyvumas - 52 proc., efektyviausia ji buvo amžiaus grupėje iki 14 metų ir siekė 66 proc., mažiausiai efektyvi - 15-64 metų amžiaus grupėje - 47 procentai. 2011-2012 metų gripo sezono vakcinos efektyvumas buvo tik 25 proc., 15-64 metų amžiaus grupėje - 53 proc., vyresnių nei 65 metų - vos 12 procentų.

Klaustukai dėl saugumo

Gavus ES paramą kuriamos kompiuterizuotos Imunizavimo informavimo sistemos. Šios sistemos padeda gauti duomenis ir pagal juos priimti tinkamus sprendimus. Kol kas tik 6 Europos šalys yra sukūrusios tokias nacionalines sistemas, o 5 yra regioninės, apimančios dalį valstybės.

Pagal VENICE projektą renkamos ir skleidžiamos žinios apie geriausią vakcinavimo praktiką, tam pasitelkiami Europos ekspertai.

Dar viena iniciatyva - ES/EEE tinklas, kur skelbiama informacija apie vakcinų saugumą ir nepageidaujamus reiškinius (VAESCO). Pavyzdžiui, tyrinėtos vakcinų, naudotų per 2009 metų gripo pandemiją, ir Guillain-Barre sindromo (labai rimtas autoimuninis sutrikimas, kai imuninė sistema pati atakuoja periferinę nervų sistemą) sąsajos. Vis dėlto pagal penkių šalių duomenis jose nebuvo nustatyta padidėjusios šio sindromo rizikos skiepijant vakcina nuo A(H1N1) viruso.

Žurnalistus domino pranešimai apie narkolepsijos (liga, pasireiškianti staigiais, nekontroliuojamais mieguistumo ar miego priepuoliais) atvejus, siejamus su vaikų skiepijimu pandemine vakcina "Pandemrix". Apie juos buvo pranešta iš Airijos, Suomijos ir Švedijos. Susitikime Liuksemburge dalyvavusių ekspertų teigimu, sunku suprasti, kodėl pranešimų apie narkolepsijos atvejus nebuvo iš kitų šalių. Gal tai aiškintina tuo, kad Šiaurės Europoje skiepytasi gausiau nei pietinėje. "Tačiau tai buvo reti efektai, neatsvėrę bendros vakcinacijos naudos. Narkolepsijos atvejus reikia labiau ištirti, nes jie buvo tik per pandemiją", - sakė ekspertai.  

Kalbėdamas apie vakcinų saugumą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atstovas P.Lopalco pabrėžė, jog būtina turėti visą ES apimančius vakcinų saugumo duomenis, nes norint įvertinti retų įvykių riziką reikia plačių duomenų šaltinių. Be to, šalyse naudojamos skirtingos vakcinos, tad siekiant atlikti lyginamąsias efektyvumo ir saugumo studijas reikia duomenų iš daugelio valstybių.

Per didelis vakcinų kiekis

Nemažai ES finansuojamų iniciatyvų buvo susijusios su pasirengimu 2009 metų gripo pandemijai ir priemonėmis jai įveikti. Dabar jau aiškūs ir tos kampanijos nesklandumai.

Pasak Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Grėsmių sveikatai skyriaus atstovo dr. Antoono Gijsenso, nors tuomet ES šalys ir susitarė dėl prioritetinių grupių vakcinavimo, daugeliu atvejų medikų bendruomenė nebuvo įtraukta į vakcinavimo strategijos kūrimą ir vykdymą. Dauguma valstybių nepasiekė savo vakcinavimo kampanijų tikslų prioritetinėse grupėse ir ypač tarp medikų. Tai lėmė sveikatos priežiūros darbuotojų ir visuomenės skeptiškumas bei abejonės dėl vakcinų saugumo. Kita vertus, pandemija nebuvo labai sunki.

Nepaisant didelių industrijos, reguliuojančių institucijų ir visuomenės sveikatos atstovų pastangų, vakcinos daugelį pasiekė per vėlai. Daugelyje šalių susidarė didelis pandeminio gripo vakcinos perteklius. Vėlgi tai atsitiko dėl to, kad pandemija buvo vidutiniškai sunki, o visuomenės susidomėjimas vakcinacija - gana ribotas.

"Daugelis pirkimo sutarčių buvo nelanksčios, todėl vakcinų kiekio nebuvo galima pritaikyti prie tuometinio poreikio ar grąžinti perteklių", - sakė A.Gijsensas.

Mažiau žinoma tai, kad kai kurios valstybės vakcinų įsigijo labai nedaug ar išvis jų neturėjo. Tai nutiko dėl tiekimo suvaržymų, taip pat nerimaujant dėl atsakomybės ar išlaidų. Be to, vakcinos buvo įsigyjamos remiantis principu "pirmas atėjai, pirmas gavai", neužtikrinant nešališkos prieigos, o valstybės turėjo priimti vakcinos tiekėjų nustatytas sąlygas (tarkim, atsakomybė dėl nepageidaujamų vakcinų reiškinių).   

Viešumas ir skaidrumas

Anot A.Gijsenso, pamokos, gautos per 2009-ųjų A(H1N1) pandemiją, tokios: svarbu anksti gauti epidemiologinę informaciją apie labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, kad galima būtų nustatyti klinikinių tyrimų prioritetus. Be to, reikia daugiau skaidrumo priimant sprendimus. Medikų bendruomenė turėtų dalyvauti tiek kuriant vakcinacijos strategiją, tiek ją įgyvendinant. Bendri šalių viešieji pirkimai gali padėti išvengti kai kurių individualių viešųjų pirkimų trūkumų, nes taip padidinama perkamoji galia (didelis klientas) ir tai naudinga iš anksto rezervuojant pandeminio gripo vakciną.   

Europos Komisija, apsvarsčiusi šias pamokas, Europos Parlamentui ir Europos Tarybai pateikė siūlymus dėl veiksmų, esant tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai. Tarp siūlymų - nauja teisinė sistema, leidžianti šalių vyriausybėms bendrai pirkti medicinos priemones, taip pat idėja sukurti specialų Sveikatos saugumo komitetą, kur dalyvautų šalių atstovai. Su vakcinų tiekėjais numatomi ir vadinamieji miegantys kontraktai, kuriais rezervuojama galimybė gaminti vakcinas. Šie kontraktai būtų aktyvuojami epidemijai prasidėjus, bet šalys galėtų užsisakyti vakcinas etapais ir nebūtų įpareigotos pirkti viso rezervuoto kiekio, taip būtų išvengta skiepų pertekliaus.

ES remiamus projektus vykdantys ekspertai pabrėžia, kad pandemijos atvejui kurti situacijos suvaldymo modeliai gali būti pritaikyti visoms oru plintančioms infekcijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"