TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apkvaitę nuo trimačio vaizdo

2010 02 09 0:00
Neurologė K.Ryliškienė sakė, kad mokslinių duomenų apie migreną provokuojančius 3D filmus nėra.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vis populiaresni tampa trijų dimensijų (3D) filmai. Tačiau kai kurie kino mėgėjai skundžiasi dėl galvos svaigulio, skausmo, pykinimo, akių nuovargio per seansus ar po jų. Apie šiuos nemalonumus garsiau prabilta pradėjus demonstruoti įspūdingą juostą "Įsikūnijimas". Po tris valandas trunkančio reginio daugybė britų pareiškė apie juos kamuojančius migrenos simptomus.

Pasak gydytojos oftalmologės Eglės Danielienės, 3D (ilgis, plotis, aukštis) filmai akims nekenkia, priešingai, kaip tik padeda išsiaiškinti, kurių žmonių regėjimas sutrikęs, - nematantieji trijų dimensijų vaizdo tokių sutrikimų tikrai turi. "Kaip atsiranda stereomatymas? Kiekviena akimi tą patį daiktą matome šiek tiek skirtingu kampu. Smegenys tuos vaizdus sulieja į vieną ir atsiranda trečios dimensijos arba gylio jutimas", - aiškino gydytoja.

Kai su specialiais akiniais žiūrime 3D filmus, akis judinantiems raumenims ir smegenims tenka dar didesnis darbas, nes vaizdai ekrane projektuojami labai greitai, dideliu dažniu. Jei 3D vaizdų žmonės nemato, dažniausia priežastis - žvairumas. Tai gali atsitikti ir dėl ambliopijos, paprastai tariant - "tinginės" akies, blogai matančios nuo vaikystės. Šis regėjimo sutrikimas dažniausiai atsiranda dėl žvairumo, taip pat dėl akių refrakcijos skirtumo. Jei viena akis mato neryškiai, smegenys nesugeba sujungti abiejų akių vaizdų, tad žmogus ir nejaučia jų gylio. Tačiau turinčiųjų abiejų akių matymo sutrikimą ir negalinčių regėti 3D vaizdo yra vos 5 procentai. Šią problemą pastebėjusiam kino mėgėjui E.Danielienė patarė pasikonsultuoti su akių gydytoju.

Galima prisitaikyti

"Vargina ir greita skirtingo gylio scenų kaita. Vaizdus matome tai arčiau, tai toliau, akys turi juos sekti. Jei žmogus turi akomodacijos bei konvergencijos sutrikimų, jam gali skaudėti akis ir galvą. Tiesa, kuriant 3D filmus dabar jau stengiamasi dažnai nekaitalioti skirtingo gylio scenų", - sakė E.Danielienė.

Anot oftalmologės, kita priežastis, kodėl gali skaudėti galvą - padidintas jautrumas judantiems vaizdams. "Yra žmonių, kuriems svaigsta galva ar ją skauda net žiūrint įprasto formato filmus su greit besikeičiančiais vaizdais. Taip yra todėl, kad jie nesugeba išlaikyti stabilaus žvilgsnio, jų akys per daug juda. Tokiu atveju reikia stengtis sutelkti dėmesį į tą filmo vietą, kurią operatorius bei režisierius siūlo matyti ryškiau, neieškoti, kas slepiasi už herojaus. Įmanoma išmokti žiūrėti 3D filmus, tad problema gali išnykti savaime", - sakė E.Danielienė.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad šiuos filmus reikia stebėti su savo akiniais, skirtais žiūrėti į tolį. Prieš seansą verta patikrinti, ar kine duodami akiniai yra švarūs, nesubraižyti. Žiūrint filmą reikia dažniau mirksėti, nes įtraukti veiksmo žmonės tai pamiršta, todėl akys vargsta, sausėja, pradeda skaudėti.

Reikia patogesnių akinių

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologė dr. Kristina Ryliškienė neturėjo pacientų, kurie būtų skundęsi galvos skausmu po 3D filmų seansų. Tačiau apie tam tikrus negalavimus gydytoja žino iš asmeninės patirties - mat jos šeima labai mėgsta lankytis kino teatre. "Jei filmas ilgas, kartais atsiranda vidutinio intensyvumo akies, smilkinio srities skausmas, praeinantis per valandą po seanso. Pasirodžius 3D filmams, vaikus vargindavo specialūs akiniai - per dideli, smunkantys ir spaudžiantys. Tačiau dabar dėl jų nebesiskundžia, - manau, priprato. Vis dėlto būtų gerai, jei kino teatrai turėtų skirtingo dydžio akinių - bent vaikams ir suaugusiesiems", - sakė K.Ryliškienė.

Anot neurologės, galvos skausmas, atsirandantis ilgai žiūrint 3D filmus, gali būti dviejų rūšių. Nemigreninį galvos skausmą sukelia regos problemos, kai yra astigmatizmas ar žmogus nešioja blogai parinktus akinius ir pan. "Sunkiu darbu, o ne malonumu akims gali tapti ir ilgas 3D filmas. Būtų puiku, jei kino kūrėjai sugebėtų save išreikšti trumpesniais filmais", - sakė gydytoja.

Vizualiniai stimulai

Specialistė pasakojo ir apie kitos kilmės - migreninius galvos skausmus. Tiesa, duomenų apie migreną provokuojančius 3D filmus mokslinėje literatūroje nėra. Tačiau plačiai nagrinėjami ją sukeliantys vizualiniai stimulai, kurių svarbą nurodo apie 80 proc. sergančiųjų migrena. Dažniausiai minimas spindėjimas (per 60 proc. ligonių), mirgėjimas (per 50 proc.), rečiau - tam tikros spalvos (apie 1 proc.). Itin vargina juostuotas vaizdas (angl. pattern). Prie tokių priskiriamos ir teksto eilutės.

Matymo sutrikimai ir kiti nemalonūs reiškiniai, tokie kaip pykinimas, svaigulys ar net migreninis galvos skausmas, daliai pacientų gali būti koreguojami spalvotais lęšiais, dažniausiai - žalios ir žydros spalvos. "Be to, ketvirtadaliui ligonių, kurie ilgai serga migrena ir patiria daug priepuolių, yra nustatomas akiduobės, smilkinio srities ar net viso skalpo odos padidėjęs jautrumas. Tada ir neskausmingas dirgiklis, pavyzdžiui, prisilietimas, šukavimasis, akinių, glaustinių lęšių, auskarų nešiojimas, vyrams - skutimasis yra skausmingas", - pridūrė K.Ryliškienė.

Aktyvūs akiniai

3D formato filmai gali būti rodomi pagal skirtingas technologijas, o nuo jų priklauso per seansą patiriami pojūčiai. Naudojant poliarizuotus akinius, ekrane projektuojamas dvigubas vaizdas: vienas skirtas kairei, kitas - dešinei akiai, vienas akinių stiklas - vertikalus, kitas - horizontalus. Pagal kitą demonstravimo technologiją vienas ekrane projektuojamas vaizdas yra šiek tiek žalesnis, kitas - raudonesnis, šis principas pritaikytas ir akiniuose. Naudojant tokias paprastesnes technologijas, prarandamas vaizdo ryškumas, gilumas, todėl akys labiau vargsta. Pasak "Forum Cinemas" inžinieriaus Sigito Daugevičiaus, šios grupės kino teatruose naudojamos ne poliarizuotų, bet aktyvių akinių su LCD stiklais sistemos, o ši technologija šiuo metu yra geriausia pasaulyje. Specialus siųstuvas sinchronizuoja akinių ir kino projektoriaus darbą. Vaizdai projektuojami ne vienu metu, bet žiūrovai to nepastebi, nes tai daroma labai dideliu dažniu, šitaip gaunant beveik šimtaprocentinį vaizdo atskyrimą. Pastaroji technologija leidžia išvengti šviesos trūkumo ekrane - didžiausios 3D filmų bėdos, dėl kurios pradeda vargti akys. "Be to, prie šių filmų reikia priprasti. Juk akys mato viena, protas suvokia kita. "Įsikūnijimas" - puikus filmas, tačiau savo pažįstamiems patariu: jei nė karto nebuvote 3D seanse, pirmiausia patarčiau pažiūrėti trumpesnį, pavyzdžiui, animacinį filmą. Seansai iki pusantros valandos anksčiau minėtų negalavimų paprastai nesukelia", - sakė S.Daugevičius. Beje, žadama, kad netrukus pasirodysiantys 3D televizoriai palengvins žiūrovų dalią, mat vaizdą bet kada galėsime išjungti, o pailsėję žiūrėti toliau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"