TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Aplaidumas graužia ne mažiau nei vėžys

2011 03 22 0:00
Kovą - žarnyno vėžio žinomumo mėnesį - Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose eksponuojamas įspūdingas storosios žarnos maketas. Jo viduje: polipai, adenomos ir piktybinis darinys (dešinėje).
Petro Malūko nuotrauka

Žarnyno vėžiu susirgę žmonės ilgai nejaučia jokių požymių, tad per vėlai kreipiasi į gydytojus. Tačiau vėžiui itin parankus ir niekuo nepateisinamas medikų aplaidumas.

Kęsdama vis didėjančius skausmus, vilnietė Laima Norvaišė septynis mėnesius beldėsi į įvairių sostinės specialistų duris, bet nė vienam neatėjo į galvą ar nerūpėjo patikrinti jos žarnyną. Nedidelio Lenkijos miesto - Pilos - medikai tiesiosios žarnos vėžį nustatė per tris dienas. Deja, jau labai išplitusį.

Pirmieji įspėjimai

Prieš penkerius metus, būdama 44-erių, liekna moteris pajuto pirmuosius nemalonius simptomus: pilve pradėjo kauptis dujos, jis išsipūtė tarsi nėščiosios. Laima kreipėsi į šeimos gydytoją, ši skyrė vidaus organų echoskopiją, skrandžio tyrimą - gastroskopiją, bet žarnynu nesidomėjo. Apžiūrų rezultatai buvo geri: jokių bėdų nenustatyta. LŽ pašnekovė įsitikinusi - tai buvo momentas, kai "vėžys įėjo į kūną".

Tačiau dujų kaupimasis - dar ne pasaulio pabaiga. Po keleto mėnesių problema išnyko, bet po penkerių metų - 2009-ųjų rudenį - L.Norvaišė staiga pajuto aštrų skausmą pilvo apačioje. Nedelsdama kreipėsi į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės (VMUL) priėmimo skyrių. "Ten budėjęs chirurgas apžiūrėjo echoskopu, tačiau žemyn - iki skausmo židinio - nenukeliavo, o nusiuntė pas ginekologus. Ginekologijos skyriaus gydytoja nustatė nedidelį kiaušidžių uždegimą, išrašė antibiotikų", - prisiminė L.Norvaišė.

Deja, po mėnesio skausmas pasikartojo ir buvo dar aštresnis. Poliklinikoje išdavė siuntimą į VMUL, mat įtarė pavojingą cistą. "Priėmęs ligoninės ginekologas ištyrė echoskopu. Žiūrėdamas į kompiuterio ekraną jis sakė matąs tarsi kokius voratinklius. Prieš pustrečių metų šioje ligoninėje man buvo atlikta pūlingo kiaušidžių uždegimo operacija. Gydytojas teigė, kad skausmai atsirado dėl pooperacinių sąaugų. Jis tikino, kad tai įprastas reiškinys. Esą reikia laiko ir viskas susitvarkys. Jokio gydymo neskirta, patarta laikytis dietos", - pasakojo Laima.

Įsitvėrė vienos versijos

Tačiau skausmai vis stiprėjo, teko nuolat vartoti skausmą malšinančius vaistus. Moteris vėl kreipėsi į VMUL, gavo siuntimą atlikti vėžio žymens tyrimą Ca 125 dėl kiaušidžių vėžio. Šios bėdos neaptikta. "Rezultatus gavęs gydytojas toliau tvirtino, kad dėl visko kaltos sąaugos", - tęsė pašnekovė.

Moteris konsultavosi ir su ją operavusia tos pačios ligoninės gydytoja. Išgirdusi, kad Laimos kraujo hemoglobinas labai mažas (tai nustatė šeimos gydytoja, bet medikei neatėjo į galvą pasidomėti priežastimis), bent jau nekartojo sąaugų versijos, o patarė pacientei ieškoti ligos priežasties. Chirurgei kilo įtarimas dėl pacientės kepenų būklės, galimo hepatito, tačiau kepenų tyrimų rezultatai ir vėl buvo geri. Atsakymus gavusios šeimos gydytojos noras toliau tyrinėti ligos priežastis tuo ir baigėsi.

Laimos nerimas nesumažėjo. Bet, anot jos, VMUL ginekologas toliau tvirtino, esą čia tik diskomfortas, šimtą metų dėl to galima gyventi. "Teiravausi, gal kreiptis į kitų specialybių gydytojus, bet buvau patikinta, kad ir ginekologai puikiai išmano žarnyną, nes operuodami susiduria su jo bėdomis", - nusivylimo neslėpė Laima.

Moteris jau buvo nusižiūrėjusi pilvo chirurgą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, bet šis kaip tik atostogavo. Tad su savo skundais ir vėl beldėsi į Antakalnio klinikas. Skausmas jau juosė kūną tarsi lankas, vartojamų skausmą mažinančių vaistų kiekis vis didėjo.

Padėjo lenkai

Pagaliau L.Norvaišė nusprendė, kad ilgiau taip gyventi nebegali, verčiau operuosis. Minėtas ginekologas apsiėmė tai padaryti, bet perspėjo, kad gali reikėti ir dviejų trijų operacijų. Moteriai sukėlė nerimą apžiūros lape gydytojo suraitytas žodis "tumoras", kažin kokie centimetrai. Bet šeimos gydytoja tikino, kad keistąjį darinį nustatys per operaciją.

Tariamų sąaugų operacijos dieną moteris vis dėlto nusprendė nebevykti į ligoninę, vaduotis skausmą slopinančiais vaistais. Netrukus su viršininku automobiliu iškeliavo komandiruotėn į užsienį. Restorane Lenkijoje ją apėmė nepatirtas keistas jausmas. Viršininkas nedelsdamas nuvežė bendradarbę į Pilos miesto ligoninę, ten lietuvę iš karto paguldė. Ginekologai vėl įtarė lengvą kiaušidžių uždegimą, bet tyrė toliau. Sąaugų versiją jie iš karto atmetė kaip nepakankamą aštrių skausmų priežastį. Skrandžio tyrimas ir kitų vidaus organų echoskopija rodė, kad viskas gerai. Tačiau trečiojo - žarnyno - tyrimo praktiškai nepavyko iki galo atlikti - piktybinis auglys jau buvo užspaudęs tiesiąją žarną.

"Ligos priežastį nedidelio Pilos miesto medikams pavyko nustatyti per tris dienas, Lietuvoje nepavyko per septynis mėnesius. Lenkų gydytojai sakė jau seniai matę tokią apleistą ligą ir labai stebėjosi, kai papasakojau, jog nuolat lankiausi pas medikus", - pasakojo Laima.

Skubiai operaciją atlikę Pilos ligoninės chirurgai moteriai tada išgelbėjo gyvybę. Bet įsisiautėjęs vėžys metastazavo į kitus organus, liga dabar jau pasiekusi 4 stadiją. Lietuvos onkologų šiuo metu prižiūrimai moteriai buvo skirta chemoterapija, sausio pradžioje atlikta dar viena operacija.

Iš dieviškų aukštybių

"Šioje istorijoje apmaudžiausia, kad ginekologas, pas kurį nuolat lankiausi, įsijautė į Dievo vaidmenį. Juk jei yra nors lašas neaiškumo, jei taip skauda ir tokie blogi kraujo rodikliai, medikas neturėjo sėdėti sudėjęs rankų, o siųsti toliau tirtis. Jaučiuosi taip, tarsi tas gydytojas būtų pavogęs mano gyvenimą. Nekalbu apie šeimos gydytoją, kuriai išvis nešovė į galvą, kad žmogaus virškinimo sistemoje dalyvauja ir žarnynas", - teigė Laima.

LŽ pašnekovė abejojo tvirtinimais, kad žarnyno vėžiu suserga valgantieji riebų, rūkytą maistą, vartojantieji daug mėsos. Moteris stengėsi gyventi sveikai, nugraibydavo bet kokį riebaliuką. Mėsos valgė labai mažai, kiaulienos nevartojo bene 15 metų.

Liūdnas atvejis

Anot Lietuvos koloproktologų draugijos prezidento, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Onkochirurgijos centro vadovo prof. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, tai iš tiesų labai liūdnas atvejis ir pacientę lieka tik užjausti.

"Čia būta keleto sunkumų, kurie sutrukdė laiku nustatyti diagnozę. Visų pirma, slapta ligos eiga. Nebuvo simptomų, būdingų tik tiesiosios ar storosios žarnos vėžiui. Be to, ligonė buvo turėjusi ginekologinę problemą, tad nekeista, jog dėmesys nuklydo netinkama kryptimi", - sakė N.E.Samalavičius. - Deja, diagnozuoti apleistą ligą paprastai lengviau, todėl Lenkijos medikams tai padaryti buvo nesunku. Kita vertus, jokiu būdu negirčiau pacientę tyrusių ir gydžiusių Lietuvos medikų. Svarbu nepamiršti, kad storosios žarnos vėžys gali būti ir jaunesnio amžiaus žmonių liga, o pilvo organų tyrimas be storosios žarnos tyrimo yra nevisavertis."

Ankstyvųjų stadijų - išgydomas

N.E.Samalavičius apgailestavo, kad poliklinikose nebeliko kažkada čia konsultavusių onkologų. Anot specialisto, storosios žarnos vėžio simptomai pasireiškia vėlai, pirmieji požymiai panašūs į kitų ligų. Žmonės mano, kad tai nereikšmingi sutrikimai, kurie greitai praeis, todėl per vėlai kreipiasi į medikus. Storosios žarnos vėžys paprastai nustatomas vėlyvųjų stadijų, o I-II stadijos liga diagnozuojama tik apie 40 procentų. Piktybinį naviką nustačius pirmoje stadijoje, pasveiksta 90-95 proc. pacientų, bet kai vėžys ketvirtos stadijos, gyvi lieka vos keli procentai ligonių.

Pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo būdas - chirurginis. Kartu gali būti skiriama ir chemoterapija. Anot VUOI onkologės chemoterapeutės Editos Baltruškevičienės, gydant storosios žarnos vėžį per 10 metų padaryta didžiulė pažanga. Anksčiau turėtas tik vienas vaistas, gydymo rezultatai buvo labai menki. Dabar jau sukurti keli nauji preparatai, galintys net kelis kartus pailginti pacientų gyvenimą. Šiuo metu yra trys biologinės terapijos vaistai, skirti storosios žarnos vėžiui gydyti. Geriausiai jie veikia derinami su chemoterapija. Atsirinkti pacientus, kuriems labiausiai reikia šio gydymo, dabar padeda mokslas, - tam pritaikomi specialūs žymenys. Nustatyti storosios žarnos vėžį anksčiau buvo galima tik ultragarsu ir rentgenu, šiuo metu taikoma kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, kolonoskopija. Tikimasi, kad netrukus Lietuvoje bus galima naudotis ir pozitronų emisijos tomografu.

Laukia nacionalinės programos

Medikai ypač pabrėžia ankstyvo ligos nustatymo svarbą. Jau antrus metus Vilniaus ir Kauno apskrityse vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. 50-74 metų asmenims šeimos gydytojai siūlo atlikti slapto kraujavimo žarnyne testą. Jei atsakymas teigiamas, pacientas siunčiamas atlikti kolonoskopijos.

Dalyvavusiesiems programoje dažniausiai buvo nustatomi storosios žarnos polipai. Pasak N.E.Samalavičiaus, jų buvo aptinkama praktiškai kas antram trečiam pacientui, kurio slapto kraujavimo testas buvo teigiamas. Pašalinus polipus buvo sumažinama ir storosios žarnos vėžio rizika. Penktadaliui pacientų, kuriems kolonoskopijos metu buvo imta biopsija, diagnozuotas storosios žarnos vėžys.

"Tikimės, kad programa taps nacionalinė. Tada galėsime matyti, kaip ji veikia sergamumą ir mirtingumą nuo šio vėžio", - teigė N.E.Samalavičius.

Anot koloproktologo, jei iš šeimos gydytojo žmogus negavo kvietimo pasitikrinti, gali pats jo paprašyti. Bet ir ten, kur nevykdoma nemokama prevencinė patikra, žmonės gali tikrintis savo iniciatyva. Tereikia vaistinėje įsigyti 8 litus kainuojantį slapto kraujavimo testą. Jo rezultatus gali vertinti pats žmogus. Jei testo atsakymas teigiamas, derėtų kreiptis į specialistus, ieškoti, kur atlikti kolonoskopiją.

Pasisekė labiau

2004-aisiais iš Čikagos į Lietuvą gyventi persikėlęs žinomas išeivijos žurnalistas Leonas Narbutis pasakojo: "Aš sau padėjau pats, pamatęs ligos simptomus. Kitaip nežinia ar šiandien čia sėdėčiau. Medikai man nustatė žarnyno polipus, bet vienas jų jau buvo išopėjęs, aptiktas vėžinis darinys. Onkologijos instituto chirurgai skubiai atliko operaciją. Man pasisekė, kad liga tebuvo pradinės stadijos ir kol kas viskas gerai. Bet teko laidoti artimą žmogų, irgi sirgusį šia liga. Bičiuliui susiklostė prastesnė situacija. Nežinau, kodėl jis nesikreipė į medikus anksčiau. Esu įsitikinęs - turime labai prisižiūrėti, nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją, kad vėliau nerodytume į jį pirštu, kaltindami, jog nieko nedaro. Esame savo padėties viešpačiai. Tačiau Lietuvoje labiau pasiduodama Dievo valiai - kaip bus, taip bus, situaciją vertiname labiau fatališkai."

Sirgs vis daugiau

* Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir beveik 1000 mirčių dėl šios ligos.

* Kaip ir kitose Europos valstybėse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą tarp moterų ir trečią vietą tarp vyrų piktybinių ligų. Lietuvoje per pastaruosius 30 metų storosios žarnos vėžio atvejų pagausėjo beveik du kartus. Specialistai įsitikinę, kad ateityje jų tik daugės.

* Tik 3-5 proc. storosios žarnos vėžio lemia paveldimi sindromai. Dauguma pacientų suserga be jokių aiškių priežasčių. Liga dažnesnė išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, labiau paplitusi tarp aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių. Įrodyta, jog mažas fizinis aktyvumas, riebaus ir kaloringo maisto vartojimas lemia sergamumo storosios žarnos vėžiu didėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"