TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apsauginė kosmetika - nesaugi?

2009 03 10 0:00
Kosmetika efektyvi tik laikantis instrukcijų.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Tebėra populiarūs soliariumai, į šiltus kraštus vykstantys poilsiautojai dairosi apsauginių priemonių nuo saulės poveikio. Kokie pavojai slypi saugiai degintis skirtoje kosmetikoje, pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė Viktorija Belousovaitė.

Kremų nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių (UV) poveikio lygis vertinamas faktoriais (SPF). Kuo SPF didesnis, tuo patikimesnė apsauga. Tačiau norėdami greičiau įdegti, žmonės dažnai renkasi mažesnės apsaugos priemones, nesilaiko dozavimo nurodymų, todėl grėsmė gauti per didelę ultravioletinių spindulių dozę išlieka. Žmonės jaučiasi tariamai saugūs, nors netinkamai naudojami kremai odos neapsaugo.

Deginantis soliariume, kremai su SPF nenaudojami. Priešingai, čia taikomos priemonės, skatinančios įdegį. Kartais klaidingai manoma, kad soliariumo kosmetikos gaminiai saugo odą. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į jų pakuotę. Čia būna nurodyta, kad ši kosmetika neapsaugo nuo nudegimų, greitesnio odos senėjimo bei vėžio, kuriuos gali sukelti UV spinduliai.

Soliariumui skirtose priemonėse bei savaiminio įdegio kremuose dažnai yra kosmetinių dažų, vadinamųjų bronzantų, kurie iš karto ar po kurio laiko tamsina odos spalvą. Jų sudėtyje taip pat yra melanino sintezę skatinančių medžiagų. Vienas dažniausiai naudojamų dažų - dihidroksiacetonas (DHA). Tai medžiaga, kuri reaguoja su odos paviršiuje esančiomis aminorūgštimis ir suteikia jai tamsią spalvą. Gaminių su DHA nerekomenduojama naudoti apie akis, reikia stengtis, kad jų nepatektų ant lūpų, kitų gleivinių. Tačiau to sunku išvengti deginantis specialiose kabinose, kur kūnas tiesiog nupurškiamas kosmetiniais dažais. Tokios kabinos labai populiarios visame pasaulyje, nes per labai trumpą laiką pasiekiamas pageidaujamo intensyvumo tolygus įdegis. Lietuvoje tokios kabinos pirmąkart buvo pademonstruotos 2008 metais vykusioje parodoje. Dabar jomis galima pasinaudoti daugelyje Vilniaus grožio salonų. Deja, purškiant ne tik neapsaugomi akių, lūpų ar gleivinių plotai, bet bronzantų gali patekti ir į organizmą įkvėpus ar nurijus gaminio. V.Belousovaitė pasakojo, kad soliariumų lankytojams jau buvo nustatyta odos bėrimo, kosulio, svaigulio ir alpimo atvejų. Tiesa, kai kuriuos nepageidaujamus reiškinius galėjo sukelti ir individuali asmens reakcija į gaminį. Todėl siekiant apsaugoti odą ir sveikatą, nereikėtų piktnaudžiauti įdegio paslaugomis ir atidžiai rinktis soliariumo kosmetiką.

Pasak V.Belousovaitės, Vilniaus visuomenės sveikatos centras pernai nustatė keletą atvejų, kai į rinką bandyta tiekti deginimosi saulėje, soliariumuose bei savaiminio įdegio kosmetiką su leidžiamą koncentraciją viršijančiomis medžiagomis. Tačiau tokios "apsaugos" priemonės gali turėti alerginį, toksinį, kancerogeninį ar mutageninį poveikį. Taip pat rasta gaminių, kurių sudėtyje buvo medžiagų, uždraustų ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, nes jų naudojimas kosmetikoje nėra saugus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"