TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apšvita medicinoje: ką turėtume žinoti

2011 02 22 0:00
Kompiuterinės tomografijos tyrimas yra labai greitas ir tikslus.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Organizmo kaupiama apšvita, galinti sukelti vėžį, didėja ir dar didės. Ją sukelia visi tyrimo metodai, kuriems naudojami X spinduliai, tarp jų ir kompiuterinė tomografija bei rentgenografija.

Pastarąjį dešimtmetį daug pasiekta plėtojant kompiuterinę tomografiją (KT). Šis metodas, jonizuojančiąja spinduliuote ir kompiuterine įranga sukuriantis pasluoksninius ir trimačius žmogaus kūno vaizdus, yra labai greitas ir tikslus. Labai kokybiški diagnostiniai vaizdai gaunami per mažiau nei 20 sekundžių. Pacientams, patyrusiems daugybės organų traumas, kompiuterine tomografija nustatomi gyvybei pavojingi vidaus organų sužalojimai. Šis metodas pagerino vėžio diagnostiką, todėl dabar pacientai gyvena ilgiau. Juo tiksliai nustatomos ir įvertinamos pilvo srities ligos, pavyksta išvengti chirurginės intervencijos. Kompiuterinė tomografija pamažu keičia širdies vainikinių arterijų intervencinę diagnostinę angiografiją. Tad nekeista, kad pasaulyje sparčiai daugėja šių tyrimų.

Jauni - jautresni

Tačiau jonizuojančioji spinduliuotė sukelia tam tikrą apšvitą. Pasak Lietuvos radiologų asociacijos prezidentės dr. Jūratės Dementavičienės, įvertinti medicinos tyrimų sukeltos apšvitos įtaką vėžio atsiradimui labai sunku, - iki šiol tai nėra paremta įrodymais. Kompiuterinės tomografijos sukeliama apšvitos dozė priklauso nuo tiriamos srities. Krūtinės KT sukelia vidutiniškai 7 mSv (milizivertus), galvos KT - 2 mSv, pilvo ar dubens KT - 10 mSv apšvitos.

Kasmet žmogus patiria apie 3,6 mSv apšvitą, kurios 80 proc. gauna iš natūralių šaltinių - vartodamas vandenį, maistą, kai kurias kitas medžiagas, taip pat iš atmosferos. Kitus 20 proc. gauna iš kitų šaltinių, esančių pramonėje, medicinoje, taip pat branduolinio ginklo bandymų metu. Medicinoje 60 proc. apšvitos sukelia KT tyrimai.

Kiekvieno paciento jautrumas jonizuojančiajai spinduliuotei yra skirtingas. Vaikai ir jaunimas jautresni tam nei vyresni žmonės. Kai kurių tyrimų, pavyzdžiui, krūtinės ląstos, metu moterys patiria didesnę riziką.

Tyrimai turi būti pagrįsti

Pastaraisiais metais gamintojai sukūrė KT aparatus, kuriuos naudojant žmogus patiria mažesnę apšvitos dozę. Dauguma radiologų patobulino skenavimo protokolus, o tai irgi mažina patiriamą žalą.

"Kompiuterinės tomografijos pranašumai yra neginčytini. Tačiau kiekvienas tyrimas turi būti pagrįstas klinikiniu tikslu. Gydytojas radiologas turi įvertinti tyrimo naudą bei riziką ir nuspręsti, ar būtent šis metodas tinkamiausias, ar galima taikyti kitą, kurį naudojant nėra apšvitos", - pabrėžė J.Dementavičienė.

Lietuvoje pacientai ir patys gali pasirinkti KT tyrimą, tačiau toks sprendimas privalo būti motyvuotas. Turint klinikinio tyrimo rezultatus, radiologinę diagnostiką galima atlikti už nustatytą mokestį. Visais atvejais už tyrimo pagrįstumą, atlikimą ir įvertinimą atsakingas gydytojas radiologas.

KT tyrimas vaikams taikomas atsižvelgiant į jų svorį, suaugusiesiems - į kūno masės indeksą. Jei galima, atliekami tyrimai be apšvitos. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografijoje (MRT) pritaikytas magnetinio lauko poveikis. Sonoskopija atliekama padedant garso bangoms ir dažniams. Pastarasis metodas plačiai taikomas nėščiosioms ir vaikams tirti. MRT gali būti skirta naujagimių ligoms diagnozuoti. Ypač svarbu, kad šią diagnostiką galima taikyti neišnešiotiems naujagimiams. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami siekiant nustatyti įgimtas širdies ir galvos smegenų ligas.

Patars radiologas

"Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad radiologija - tai rentgenografija. Jie nežino, kad tai yra įvairiapusė diagnostika. Klaidingai manoma, kad radiologas tik atlieka tyrimą, o jo duomenis vertina klinicistas", - pabrėžė J.Dementavičienė.

Kita problema - dėl didelio poreikio skubiai atlikti tyrimą ir ribotų galimybių tai padaryti susidaro pacientų eilės. Laukiama kelias savaites ar net mėnesius, todėl patiriamas didelis stresas, minėtu laikotarpiu netaikomas tinkamas gydymas. Kai kurie pacientai perdėtai baiminasi apšvitos net ir atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją. Norint išvaikyti baimes, svarbu pasitarti su gydytoju radiologu. Deja, pacientai retai to teiraujasi.

"Apie tyrimo tinkamumą turėtų informuoti ir jį skiriantis gydytojas, dauguma jų neturi pakankamai šios srities žinių. Pacientams dera žinoti, kad KT tyrimo negalima kartoti dažnai, tai daryti vien todėl, kad gydytojas neturi prieš tai atlikto tyrimo rezultatų. Juos galima įrašyti į skaitmeninę laikmeną ir perduoti. Pakartotinių tyrimų ypač reikėtų vengti vaikams ir jauniems pacientams. Jei jų negalima pakeisti kitais, turi būti taikoma žemos apšvitos dozės metodika", - pabrėžė Lietuvos radiologų asociacijos prezidentė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"