TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Aptarė naujus streso valdymo būdus

2016 02 21 17:56
Kristinos Kučinskaitės nuotraukos

Stresas – taip visuomenėje paplitęs dažnas reiškinys, kad jam valdyti ar mažinti reikia ieškoti vis naujų būdų. Tuo įsitikinę Kaune surengtos diskusijos „Stresas – mada ar realybė? Kaip išgyventi“ dalyviai. 

Anot jų, stresas – tai momentinė psichofiziologinė būklė. O jeigu žmogus nuolat patiria stresą, jeigu ši būsena trunka ilgiau negu mėnesį – tai vadinama lėtiniu stresu, kuris ir yra pavojingas sveikatai.

Pasak gydytojo – psichiatro, prof. Aurelijaus Verygos, užsitęsusi emocinė įtampa, miego trūkumas, fizinis nuovargis ir kiti panašūs faktoriai išsekina žmogaus organizmą. Toks lėtinis nuovargis neišnyksta net ir pailsėjus. Lėtinį stresą patiriantį žmogų kankina ir miego sutrikimai. Net atlikdamas daug jėgų nereikalaujantį darbą, jaučia tiek fizinį, tiek psichinį nuovargį – greitai išsenka, tampa dirglus.

Šilainių psichikos sveikatos centro vadovės Sonatos Rudžianskienės teigimu, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos į specialistus. Deja, mūsų visuomenėje psichologo ar psichoterapeuto darbas vis dar labai stigmatizuojamas. Žmonės jaučia gėdą gavę pasiūlymą apsilankyti psichikos sveikatos specialistą, todėl dažnai pacientai kreipiasi tik praėjus metams ar keliems po pirmųjų ligos požymių.

„Pokalbis yra viena pirmųjų priemonių, gydančių stresą. Tačiau nereikėtų nusivilti, jei pirmas psichologas ar psichoterapeutas, pas kurį teko apsilankyti, nepatiko. Juk ir kirpėją išsirenkame ne iškart“, – patarė diskusijos dalyviai.

Jų teigimu, net ilgalaikį stresą gali mažinti mankšta, bėgimas, kūrybos terapija, muzika, aktyvus dalyvavimas bendruomenės veikloje. Kaip vienas iš situalicijos keitimo būdų pripažįstamas ir Ma Uri Ora masažas. „Jo pagalba žmogus nurimsta, o ramus ir pailsėjęs protas sugeba rasti pačius geriausius sprendimus“, – įsitikinęs Ma Uri Ora sveikatinimo sistemos specialistas Kęstutis Stanislovaitis.

Pasak prof. A. Verygos, ne visada stresas yra blogai. Trumpalaikio streso metu mobilizuojamas visas kūnas. Jos dėka padidėja dėmesio koncentracija, žmogus jaučiasi žvalesnis, darbingesnis, pagerėja atmintis. Šaltas dušas ryte organizmui taip pat stresas, bet tinkamai ir reguliariai jį naudojant padedama grūdinti organizmą, didinamas atsparumas infekcinėms ligoms.

Streso tyrinėtojo kanadiečių gydytojo ir mokslininko Hanso Selye teigimu, stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos, jų interpretacija.

Įvairūs statistiniai tyrimai byloja, kad psichologinę ir fiziologinę įtampą kartas nuo karto patiria devyni iš dešimties šalies gyventojų, o kas penktas suaugęs Lietuvos žmogus tikina, kad streso būsenoje atsiduria dažnai. Stresas dažniausiai patiriamas darbe ir mokymosi įstaigose.

Beveik 70 proc. jaunuolių dažnai arba labai dažnai patiria stresą. 57 procentus jaunuolių stresas demotyvuoja, todėl jie mažiau linkę aktyviai dalyvauti mokymosi procese.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"