TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ar gydytojas ir pacientas taps bendraminčiais

2015 05 16 6:00
Gydytojo profesinė etika reikalauja visada užjausti ir stengtis suprasti ligonį, tačiau ir pacientui privalu elgtis pagarbiai. LŽ archyvo nuotraukos

Pasirašytas Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodeksas – tai tarsi šiuolaikiška Hipokrato priesaika, reglamentuojanti ne tik esmines profesijos nuostatas, bet ir gydytojų santykius su pacientais, kurie šiuo metu yra gerokai komplikuoti.

Kodeksą pasirašė Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Šis dokumentas turėtų tapti kelrodžiu visiems Lietuvos gydytojams.

“Sveikatos priežiūros sistema – viena konfliktiškiausių", - sako LGS prezidentas prof. L. Labanauskas. Jis tvirtina, kad taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių: sveikata – didžiausia kiekvieno vertybė, ir susirgęs žmogus jaučia didžiulį nerimą. Ligonis tikisi, jog gydytojas padarys viską, kad jis kuo greičiau pasveiktų, o neretai ir stebuklo, esą gydytojas paskirs vaistą, kuris sugrąžins jėgas, išeikvotas netinkamai gyvenant, maitinantis, pasiduodant ydingiems įpročiams. Kita priežastis – riboti sveikatos sistemos ištekliai ir galimybės, dėl kurių medicina negali įgyvendinti paciento lūkesčių. L. Labanauskas mano, kad pacientui sunku su tuo susitaikyti. Taigi, konfliktas arba interesų susidūrimas tiesiog neišvengiamas ir svarbu, kaip jis bus išspręstas, kokių sulaukta rezultatų, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių, įtarumo ir nepasitikėjimo tarp gydytojo ir paciento.

prof. Liutauras Labanauskas

Teismas - ne tinkamiausia vieta

Mūsų šalyje stinga konfliktų reguliavimo kultūros – tai bene visų pripažįstama tiesa, neaplenkianti, ko gero, nė vienos gyvenimo srities. Atsitikus nepageidaujamam įvykiui sveikatos priežiūros sistemoje, pacientas turi įveikti ilgą kelią, kad įrodytų, kokią žalą sveikatai jis patyrė. Tai tampa ir visuomenės nepasitikėjimo medikais ašimi. Lietuvoje veikia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame įtvirtinta jo teisė į žalos atlyginimą. Deja, pasirinktas teisminis ginčų reguliavimo modelis negarantuoja pacientui, kad patirta žala tikrai bus atlyginta. Žinome, jog dalis medicinos klaidų yra tiesiog neišvengiamos. Pasaulinė praktika liudija tikimybę, kad kas dešimta hospitalizacija gali baigtis nepageidaujamu įvykiu, o statistika rodo, kad per metus vos 20 pacientų Lietuvoje gauna kompensacijas už jų sveikatai padarytą žalą.

„Vadinasi, stringa pacientų teisės į žalos sveikatai atlyginimą įgyvendinimas, neveikia nepageidaujamų įvykių registravimo sistema, klaidų medicinoje prevencija, neturime galimybių mokytis ir tobulinti sistemos, išvengti klaidų gydant pacientus, - teigia prof. L. Labanauskas. - Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientui labai ilgai – vidutiniškai 3–5 metus – tenka įrodinėti jo patirtą žalą. Sunkiausia, o neretai net neįveikiama užduotis – nustatyti, koks konkrečiai medikų veiksmas lėmė pažeidimą. Be to, tenka įrodyti priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusios žalos. Tam prireikia daugybės fizinių ir dvasinių jėgų, paciento teisė, galima sakyti, nerealizuojama, didinamas nepasitikėjimas tarp medikų ir visuomenės.“

LGS yra pateikusi Seimui Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 skyriaus pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sukurti žalos atlyginimo be kaltės modelį – administracinį ginčų sprendimo būdą. Pagal šį modelį pacientas įgyja teisę į kompensaciją nustačius žalos faktą ir tai, kad žala kilo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Jam nereikia ieškoti pažeidimų ir kaltųjų. Toks modelis galioja Švedijoje, Danijoje, kitose Europos šalyse.

Kartais atrodo, jog pacientas bando ieškoti teisybės teismuose tik dėl materialinės satisfakcijos, tačiau LGS 2011 metais atlikta studija atskleidžia, kad pagrindinis pacientų siekis yra išsiaiškinti, kas atsitiko, noras sulaukti atsiprašymo, apsaugoti nuo panašių dalykų kitus žmones. Tokia yra 61 proc. apklaustųjų nuomonė. Ką tik pasirašytame Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekse nėra nuostatos, kurios pageidautų pacientai: kad gydytojas atsiprašytų už klaidą. Kliūtis – kaip minėta, galiojantis teisminis modelis, pagal kurį atsiprašymas reiškia kaltės pripažinimą. “Pažangiose sistemose, kuriose ginčai sprendžiami administracine tvarka, gydytojo atsiprašymas virsta etikos norma. Profesiniu standartu tampa du dalykai: informuoti pacientą, kad jam atsitiko nepageidaujamas įvykis ir atsiprašyti. Įstatymo pataisos leistų pereiti prie tokio modelio ir pasiekti aukštesnį gydytojo profesionalo standartą“, - tvirtina prof. L. Labanauskas.

Mediacija – brandžios visuomenės požymis

Kol parengtas žalos atlyginimo be kaltės modelis svarstomas Seime, pagal dabar galiojančią ginčų dėl žalos sveikatai sprendimo tvarką, pacientas, manantis, jog buvo pažeistos jo teisės, gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, vėliau - į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir tik tada į teismą. Teisme bet kuriuo atveju laimi tik viena šalis, o netenkama daug ko, svarbiausia – pasitikėjimo ir pagarbos. Ar įmanoma pacientų ir medikų ginčus spręsti kitaip?

Pernai LGS pasirašė sutartį su Derybų centru, kurio teikiamomis mediacijos paslaugomis gali pasinaudoti ir pacientai, ir gydytojai, ir sveikatos priežiūros įstaigos, siekiantys konfliktą išspręsti taikiai. Mediacijos procedūra yra konfidenciali ir neformali, suteikianti galimybę šalims išsiaiškinti, kas atsitiko ir dėl kokių priežasčių, atsakyti į abiem pusėms iškilusius klausimus, kartu ieškoti būdų, kaip spręsti ginčą. Labai svarbu, kad konfliktuojančios šalys išgirstų viena kitos argumentus.

„Gana sudėtingą ginčą dėl mirties atvejo profesionaliam mediatoriui Šarūnui Mačiuliui pavyko sureguliuoti per 6 valandas. Šalys pasirašė taikos sutartį, ji buvo registruota teisme. Tai didžiulis skirtumas, palyginti su brangiai kainuojančiais, pacientus ir medikus sekinančiais, keletą metų trunkančiais teismų maratonais", - sako LGS sekretoriato vadovė Aistė Sivakovaitė. Jos teigimu, mediacija – šiuolaikiška alternatyva teismo procedūrai, suteikianti galimybę kilusį ginčą spręsti konstruktyviai bendradarbiaujant, išsaugant abipusę pagarbą ir pasitikėjimą, o svarbiausia – pačioms šalims priimant sprendimą.

Dažniausiai konfliktų kyla ne dėl paslaugų kokybės, bet dėl etikos dalykų: nepakankamo dėmesio, per mažai informacijos, netinkamo bendravimo. Tokius dalykus padėtų išspręsti geranoriškumas ir gebėjimas derinti abiejų šalių interesus.

Abipusės pagarbos stoka

„Profesionalui klaida - labai skausmingas įvykis, gydytojai į tai labai jautriai reaguoja, nesvarbu, jog, kaip minėta, tos klaidos yra neišvengiamos, - sako prof. L. Labanauskas. - Tai, kad medikai neturi galimybės dėl nesėkmės atsiprašyti pacientų, išsiaiškinti su jais įvykio priežasčių ir neigiamų pasekmių karjerai, finansinei padėčiai ir net baudžiamosios atsakomybės grėsmės, turi sunkių pasekmių. Nors žinome, kad lemtingų klaidų atveju žmogiškasis faktorius lemia tik 10 proc., vis tiek gydytojas labai išgyvena dėl nesėkmės. Pasitaiko ir labai skausmingų netekčių – gydytojų savižudybių, mirčių, širdžiai neatlaikius streso, depresijų, šeimos santykių krizių dėl keletą metų trunkančių teismų. Advokatai, atstovaujantys pacientų interesams teismuose pasakoja, jog bylinėjimasis taip išvargina žmonės, kad jie neretai atsisako savo reikalavimų dėl nuovargio ir pakrikusios sveikatos. Taigi, teisminis ginčų reguliavimas – skausmingas ir nereikalingas.“

Kad pagerėtų gydytojų ir pacientų santykiai, turėtų vyrauti abipusė pagarba ir pasitikėjimas. Nors gydytojo profesinė etika reikalauja visada užjausti ir stengtis suprasti ligonį, tačiau pacientas neturėtų tikėtis, kad nesulauks atsakomosios reakcijos, jeigu atėjęs pas gydytoją elgsis netinkamai ir nepagarbiai. Nemažai atvejų, kai prieš medikus naudojamas fizinis bei psichologinis smurtas, net grasinama susidoroti. Tai atspindi bendrą visuomenės bendravimo kultūros lygį.

Gydytojų bendruomenė siekia išsaugoti ypatingą profesijos misiją: priimdama profesinės etikos kodeksą, inicijuodama įstatymų pakeitimus, ieškodama galimybių, kaip spręsti ginčus taikiai, siekia išlaikyti paciento ir gydytojo santykių pagrindą – abipusį pasitikėjimą ir pagarbą. Norint aukštesnės bendravimo kultūros, reikia ne vien medikų, bet ir visuomenės pastangų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"