TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ar patikimai tiriamas donorų kraujas?

2015 12 22 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Virusinis hepatitas vadinamas „tyliuoju žudiku“ arba „hepatitu po kraujo perpylimo“. Dar neseniai daugelis, įskaitant ir Seimo narius, mušė pavojaus varpais, kad Lietuva pagal Europos hepatito indeksą yra paskutinėje vietoje. Ar ką nors jau nuveikėme, kad hepatito grėsmė sumažėtų? Hepatitas B ir C plinta per kraują, jį galima „gauti“ ligoninėje perpilant kraują. Ar donorų kraujas, kuriuo Nacionalinis kraujo centras (NKC) aprūpina Lietuvos gydymo įstaigas, tikrai patikimai ištirtas ir saugus?

Per kraują plintantis hepatitas yra virusinė infekcija, kurią sukelia keletas skirtingų virusų. Visuomenei labiausiai žinomi hepatitas B ir C. Tai sunkios kepenų ligos, apie kurias žmonės tebegalvoja kaip apie asocialių žmonių, narkomanų ligas. Statistika liudija, kad pasaulyje virusiniu hepatitu B ir C yra užsikrėtęs kas dvyliktas žmogus.

Eidami dovanoti kraujo tikime darantys gerą darbą. Tačiau nuo užsikrėtimo iki, pavyzdžiui, pirmų hepatito C požymių atsiradimo gali praeiti ir 20–30 metų. Iki tol apie organizme tūnančią ir kepenis ardančią ligą galime nieko neįtarti. Situacija – daugialypė, nes susiduriama ir su rimta etikos problema: argi bent vienas žmogus, dovanodamas ligoniams kraujo, kartu norėtų padovanoti ir sunkią ligą?

Keičiantis ministrams kinta ir požiūris į kraujo saugumą

Prof. Jonas Valantinas.

Praėjusiais metais vykusiose mokslinėse konferencijose, diskusijose, kuriose dalyvavo ir gydytojai, ir politikai, ir pacientų organizacijų atstovai, buvo reiškiamas didelis susirūpinimas virusinio hepatito plitimu. Nors Lietuva neturi šios infekcijos stabdymo strategijos, vienas svarbiausių jos punktų turėtų būti donorų kraujo, kurio poreikiai dėl spartaus gyvenimo tempo nuolat didėja, saugumas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas ne kartą tvirtino, jog tikslo – susirgimų virusiniu hepatitu B ir C sumažėjimo – nepasieksime, jeigu nesiimsime visų priemonių šių ligų plitimui sustabdyti: „Kol nepasieksime, kad visi kraujo centrai pateiktų tikslius ir sąžiningus duomenis apie donorus, ir neturėsime bendros kokybiškos kraujo patikros, tol problemų dėl hepatito neišvengsime.“ Anksčiau didesnį susirūpinimą kėlė atlygintinų donorų, kurie dėl pinigų eidavo duoti kraujo iš vieno centro į kitą, kraujo kokybė, mat tarp jų pasitaikydavo ir epidemiologinei rizikos grupei priskirtinų asmenų. Tai – žmonės, kurie nevengia nesaugių lytinių santykių, vartoja intraveninius narkotikus, yra pasidarę tatuiruočių arba jas daro, turėję kraujo perpylimų iki 1993 metų ir t. t. Tačiau per porą pastarųjų metų labai sėkmingai, net iki 80 proc., padidėjo neatlygintinos kraujo donorystės dalis, o drauge su ja ir pasitikėjimas donorų kraujo kokybe. „Vis dėlto neatlygintina donorystė neužkirto kelio pavojui plisti hepatitui. Higienos instituto duomenimis, neatlygintini kraujo donorai labiau užsikrėtę hepatito B virusu nei atlygintini. 2014 metais neatlygintinų donorų kraujo bandiniuose nustatyti 69 hepatito B atvejai, atlygintinų – 35, taigi perpus mažiau. Žmogus gali ir nežinoti, jog yra viruso nešiotojas, tai nustatoma nuosekliais tyrimais, – sako prof. J. Valantinas. – Tačiau šiuo atveju reikėtų kalbėti apie donorų kraujo saugumą. Buvau šokiruotas sužinojęs, kad yra reglamentuotas donorų kraujo tyrimas mišiniuose. Tenka tik stebėtis, jog galima supilti 24 donorų kraują ir tirti, ar šis mišinys nėra užkrėstas virusu. Tai įtvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Mokslinių studijų duomenimis, kaupinio dydis turi įtakos kraujo tyrimo kokybei. Supylus net ir 6 donorų kraujo mėginius į vieną mišinį hepatito C nustatymo jautrumas, priklausomai nuo viruso genotipo, sumažėja nuo 8 iki 22 kartų, o ŽIV – net iki 800 kartų. Todėl man kyla rimtų abejonių, kai matau, kad nuo to laiko, kai NKC pradėjo tirti donorų kraują maišydamas kelis mėginius ir tuomet tirdamas mišinį, oficialiai ėmė drastiškai mažėti nustatomų užkrėstų donacijų. Pavyzdžiui, hepatito B viruso paplitimas, skaičiuojant 100 tūkst. donorų, 2009-aisiais buvo 3887 donacijos, o 2014 metais – tik 1262. Kaip pasiekta tokių pokyčių: ar dėl sergančių žmonių skaičiaus sumažėjimo, ar dėl nekokybiškų kraujo tyrimų? Nenorėčiau tikėti, kad užsikrėtusiųjų hepatito B virusu iš tiesų tiek sumažėjo.“

Kam svarbi specialistų nuomonė?

Lietuvos gastroenterologų ir Lietuvos infektologų draugijos ne kartą konsultavo SAM specialistus šiais klausimais. „2011 metais buvome pritarę ministro įsakymo projektui dėl „Kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų ištyrimo dėl infekcijų žymenų tvarkos aprašo“, kurio 12 punkte numatyta, kad ŽIV, hepatito B ir C virusai turi būti nustatomi individualiuose kraujo mėginiuose taikant molekulinius nukleininių rūgščių mėginius. T. y. ministro įsakymas turėjo įtvirtinti, jog kiekvieno donoro kraujas būtų tiriamas atskirai. Man naujiena, kad tas įsakymas net nebuvo pasirašytas, – stebisi prof. J. Valantinas. – O štai pagal dabar galiojantį aprašą, patvirtintą 2014 metų spalio 13-ąją SAM ministro įsakymu Nr. V-1060, įteisintas donorų kraujo tyrimas ne tik individualiuose, bet ir 24 donacijų kaupiniuose. Leista prieš tyrimą į vieną mėgintuvėlį supilti 24 donorų kraują. Kaip atsitiko, kad specialistų aptartame, išdiskutuotame ir pasirašytame įsakymo projekte, kuris turėjo tapti dokumentu, veikiančiu nuo 2012 metų sausio 1 dienos, be specialistų žinios pasikeitė tokie svarbūs dalykai. Jų rezultatais tikriausiai jau būtume galėję pasidžiaugti, užuot konstatavę tolesnį hepatito virusų plitimą?“

Galima būtų pateikti įspūdingą Lietuvos gastroenterologų draugijos, Lietuvos infektologų draugijos ir SAM susirašinėjimą, kuriame specialistų nuomonė visiškai aiški: „Kiekviena kraujo donacija turi būti privalomai ištirta taikant virusų ŽIV-1, hepatito B ir C nukleino rūgščių tyrimą individualiame mėginyje.“ Kaip nurodoma Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vadovo prof. Arvydo Ambrozaičio išsamiuose aiškinamuosiuose raštuose SAM, ypač svarbu tai, kad nukleino rūgščių tyrimai individualiame mėginyje leidžia aptikti virusus, kai jie dar slapto inkubacijos (lango) periodo, gerokai anksčiau negu serologiniai. „Tačiau į vieną vietą sumaišius kelių ar keliolikos donorų kraują ir tiriant tokį „miksą“, tyrimo jautrumas labai sumažėja. Donorai, atėję duoti kraujo neatlygintinai ir aukojantys dalelę savęs, negali būti tikri, kad mišinyje ištyrus jų kraują nebus „praleistas“ virusas“, – sako profesorius.

Prof. Arvydas Ambrozaitis.

Profesionalams negirdėta metodika

Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė teigia, jog donorų kraujo molekuliniai tyrimai atliekami pagal galiojančius normatyvinius reikalavimus (ES direktyvas, įstatymus, ministro įsakymus): „NKC turi ES šalių kraujo donorystės įstaigose plačiai naudojamą įrangą ir kraujo komponentų gamybos ypatumus. Taikome tyrimo metodiką, pagal kurią iki 30 proc. donacijų kraujo mėginius tiriame individualiai, o likusius 70 proc. – kaupinyje iš 6 donorų kraujo mėginių. NKC yra atlikta donorų populiacinių grupių epidemiologinės rizikos analizė: atlygintini ir neatlygintini, pirmakarčiai ir pakartotini donorai, atskirų Lietuvos regionų specifika. Po Naujųjų metų (...) 30 proc. donacijų toliau tirsime individualiai, kitus – kaupinyje iki 24 mėginių.“

„Ar saugu tirti sumaišytą donorų kraują mūsų šalyje, kuri pagal Europos hepatitų indeksą užima paskutinę vietą Europoje? – klausia prof. A. Ambrozaitis. – Pagal kokią metodiką atrenkama 30 proc. individualiai tiriamo kraujo, o likęs tiriamas mišiniuose? Juk taip atsiranda didelė tikimybė praleisti hepatitu B užkrėsto donorų kraujo. Hepatito B mėginyje gali būti nedaug viruso kopijų, todėl tiriant tokį užkrėstą kraują mišinyje, tai yra keliskart praskiestą, ligos sukėlėjo galima tiesiog neaptikti. Tuomet užkrėstas kraujas pateks ligoniui.“

Sąmoningumo ir atsakomybės stygius

„Atlikome tyrimą, kaip pasikeitė hepatitų rizikos faktoriai per pastarąjį dešimtmetį. Didžiausia dalis užsikrėtusiųjų, ligonių apklausų duomenis, – kraujo donorai. Tie duomenys paskelbti tarptautiniuose medicinos mokslo leidiniuose“, – aiškina prof. J. Valantinas.

Kodėl šiais laikais, kai yra tiek daug galimybių užtikrinti saugaus kraujo tiekimą ligoniams ir pristabdyti sunkios kepenų ligos plitimą, nesame tokie sąmoningi, kad jomis pasinaudotume? Kodėl pagrindinė įstaiga, aprūpinanti visą Lietuvą donorų krauju, viešai polemizuoja su profesūra ir stengiasi įtikinti, jog pasirinkimas tirti kraują mišiniuose visiškai priimtinas? Bandoma argumentuoti, esą brangiau kainuos... Tačiau didžiausia vertybė – žmogus. O gal priežastis – profesionalumo ir pilietinės atsakomybės trūkumas?

Prof. J. Valantinas tvirtina: „Vieno ligonio gydymas nuo hepatito C šiuolaikiniais vaistais kainuoja 30– 50 tūkst. eurų, o žmonės, sergantys hepatitu B, turi vartoti vaistus visą likusį gyvenimą. Šių metų lapkričio 27 dieną SAM pasirašė įsakymą, pagal kurį valstybė kompensuos hepatito B gydymą vienu iš naujų vaistų – entekaviru. Tai gera žinia tiek pacientams, tiek gydytojams, nes iki šiol ne visi ligoniai išgalėjo primokėti už vaistus, taigi ir gydytis.“

Užkrėstųjų hepatitu gydymas – sunki našta valstybei. Tačiau grįžkime prie neatlygintinos donorystės. Aukojantieji kraujo pirmiausia nusipelno tinkamo jų dovanos tyrimo, visuomenė – garantijų, kad žmonėms, ištiktiems sunkios ligos arba nelaimės, perpilamas kraujas bus saugus ir ištirtas tikrai patikimomis, o ne, garsių profesorių nuomone, abejotinomis metodikomis. Kitas klausimas: kodėl jos kuriamos? Gal tik nenorint pripažinti, kad donorų kraujas šiandien tikrai nėra saugus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"