TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ar reikia septynių valandų nakties miego

2015 10 24 6:00
Nemiga - šiuolaikinių žmonių problema. huffingtonpost.com nuotrauka

Daugelį metų visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad išmanieji telefonai, televizija ir spartus šiuolaikinio gyvenimo tempas sutrikdė natūralų žmonių miegą ir kursto miego nepritekliaus epidemiją. Kai kuriais skaičiavimais, dabar amerikiečiai miega dviem trimis valandomis mažiau nei prieš pramonės revoliuciją.

Tačiau naujausias tyrimas, kaip rašo „The New York Times“, paneigė tokius teiginius. Nustatyta, kad amerikiečiai miega vidutiniškai tiek pat, kaip ir trijų skirtingų medžiotojų ir rinkėjų visuomenių žmonės, neturintys elektros ir tūkstančius metų išlaikę tokį pat gyvenimo būdą. Į tyrimą įtrauktos hadza ir san gentys Afrikoje ir tsimané – Pietų Amerikoje linkusios miegoti net mažiau nei daugelis amerikiečių.

Pakeis požiūrį į miegą

Tyrimo rezultatai stebina, nes sveikatos priežiūros specialistai jau seniai teigė, kad prastas miegas labai paplitęs Amerikoje ir kad mažiausiai septynias valandas kasnakt miegoti būtina dėl geros sveikatos. Daugelio tyrimų duomenimis, miego trūkumas, nepriklausomai nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo, susijęs su nutukimu ir lėtinėmis ligomis. Tačiau medžiotojai ir rinkėjai, įtraukti į naujausią tyrimą, paskelbtą žurnale „Current Biology“, – gana sveiki, nors miego trukme prilygo mažiausiai miegančioms pramoninėms visuomenėms. Ankstesni tyrimai rodė, kad jie išeikvodavo maždaug tiek pat energijos per parą, kaip ir dauguma amerikiečių, todėl fizinis aktyvumas negalėjo būti palyginti geros jų sveikatos priežastis.

„Vyraujanti miego medicinos idėja, kad žmonės per visą evoliuciją ėjo miegoti saulei leidžiantis, o dabar turime dirbtinės šviesos ir einame miegoti gerokai vėliau, nei reikėtų“, – sakė naujojo tyrimo vadovas Kalifornijos universiteto Los Andžele profesorius Jeronimas Siegelis.

Tačiau dr. J. Siegelis su kolegomis nerado jokių įrodymų, kad tirtosios medžiotojų ir rinkėjų grupės, miegančios po atviru dangumi ar menkose pašiūrėse, eitų miegoti saulei nusileidus. Paprastai jie nemiega dar tris keturias valandas po saulėlydžio, nors šviečia tik menka laužo liepsna, atbaidanti žvėris ir suteikianti šiek tiek šilumos žiemą. Keliamasi dažniausiai valandą prieš saulėtekį. Vidutinė miego trukmė – tik šešios su puse valandos, net mažiau, nei vidutiniškai miega amerikiečiai. JAV dauguma suaugusiųjų miega septynias ar daugiau valandų per naktį, nors palyginti didelė dalis gyventojų miega mažiau.

„Manau, kad šis tyrimas pakeis požiūrį į miegą, – teigė Toronto universiteto miego ekspertas Johnas Peeveris. – Kaip galima teigti, kad Vakarų visuomenei trūksta miego, jei šios grupės, gyvenančios be visų modernių trukdžių ir įtemptų tvarkaraščių, miega mažiau arba tiek pat, kiek vidutinis Džo Šiaurės Amerikoje.“

Pailsėję ir žvalūs

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai miego trūkumą savo svetainėse vadina Amerikos visuomenės sveikatos problema, „galinčia lemti plataus masto padarinių“. Teigiama, kad suaugusiesiems reikia miegoti septynias aštuonias valandas per naktį ir kad trečdalis amerikiečių paprastai miega mažiau.

Birželį paskelbtose dviejų svarbiausių miego asociacijų – Amerikos miego medicinos akademijos ir Miego tyrimų draugijos – rekomendacijose teigiama, kad nuolatinis miego trūkumas susijęs su tokiais neigiamais padariniais kaip antsvoris ir nutukimas, diabetas, hipertenzija, širdies ligos ir insultas, depresija ar net padidėjusi mirties rizika.

Amerikos miego medicinos akademijos prezidentas Nathanielis Watsonas sakė, kad rekomendacijos buvo grindžiamas 5 tūkst. tyrimų, įvertinusių žmonių miego ir ligų sąsajas. Daugelio tyrimų dalyviai patys pateikė duomenis, kiek valandų miega, todėl tikroji miego trukmė gali būti mažesnė, nes paprastai nurodomas bendras laikas, praleistas lovoje. Dr. N. Watsonas taip pat pabrėžė, kad per naujausią tyrimą nustatyta medžiotojų ir rinkėjų miego trukmė – nuo maždaug septynių iki aštuonių su puse valandos – atitiko jo grupės rekomendacijas.

„Kiek miego reikia žmonėms, subtilus klausimas, – sakė dr. N. Watsonas. – Iš tikrųjų miegoti reikia tiek, kad pabudęs jaustumeisi pailsėjęs ir žvalus.“

Dr. J. Siegelis tvirtino nerimaująs, kad nurodyta būtina miego trukmė gali pastūmėti žmones, kurie miega mažiau, griebtis migdomųjų, turinčių sunkų šalutinį poveikį. Apie 5 proc. amerikiečių vartoja migdomuosius – du kartus daugiau nei prieš du dešimtmečius.

Anglijos Lafboro universiteto Miego tyrimų centro direktorius Jimas Horne'as patikino, kad naujausias tyrimas atliktas pačiu laiku ir rodo, kad miego kokybė daug svarbesnė nei jo trukmė.

Kol nebuvo dirbtinės šviesos

Tarp miego tyrėjų plačiai paplitusi nuomonė, kad žmonės šiais laikais miega skirtingai nei prieš 150 metų. Elektros lemputės išradimas XIX amžiuje ir visa dirbtinė šviesa dramatiškai pakeitė mūsų miegą. Pasak ekspertų, tiek lemputės, tiek kompiuterių ekranų skleidžiama dirbtinė šviesa trikdo organizmo biologinį laikrodį, atitolina miegą, mažina jo trukmę.

Kai kurių istorikų teigimu, žmonėms nėra natūralu miegoti ištisą naktį. Kol nebuvo dirbtinės šviesos, žmonės miegojo dviem intervalais, o tarp jų vieną valandą buvo budrūs. Tačiau dr. J. Siegelis tikino visada abejojęs tokiais tvirtinimais, nes niekas anksčiau neatliko kruopščių miego tyrimų.

Todėl ir buvo nuspręsta, kad vienas būdų gauti kokių nors įžvalgų – tirti kultūras, nepaveiktas dirbtinės šviesos. Tarp tokių pasirinkta hadza gentis, dienų dienas medžiojanti ar ieškanti maisto šiaurinėje Tanzanijoje, kaip darė ir protėviai dešimtis tūkstančių metų, taip pat san gentis Namibijoje, gyvenanti Kalahario lygumoje mažiausiai 20 tūkst. metų, ir pusiau klajoklių tsimané gentis. Ši gyvena Andų papėdėje Bolivijoje, netoli tų vietų, kurias toliausiai pasiekė žmonių migracija iš Afrikos.

Per tyrimą genčių nariams ant riešų buvo pritaisyti maži stebėjimo prietaisai, fiksuojantys miego trukmę ir šviesos poveikį visais metų laikais. Mokslininkai nustatė, kad visų trijų genčių, nepriklausomai nuo atstumo, miego trukmė naktį buvo panaši. Be to, retai kada buvo miegama dieną ir miegas naktį nebuvo dviejų intervalų.

Hadza ir san gentys gyvena tose vietose, iš kur, kaip žinoma, kilusi žmonija, o tsimané gentis – ten, kur tam tikra prasme baigėsi žmonijos migracija, – aiškino dr. J. Siegelis. – Tai, kad matome labai panašią miego trukmę, leidžia tikėti, jog taip miegojo visi mūsų protėviai.“

Nežino, kas yra nemiga

Medžiotojų ir rinkėjų miegas neatrodė problemiškas. Lėtinę nemigą, kamuojančią 20 – 30 proc. amerikiečių, patyrė tik 2 proc. medžiotojų ir rinkėjų. San ir tsimané gentys net neturi tokio žodžio savo kalbose.

Pasak dr. J. Siegelio, svarbus veiksnys gali būti aplinkos temperatūra. Genčių nariai nėjo miegoti saulei leidžiantis ir nesikėlė saulei tekant, o tai rodo, kad šviesa nedarė didelio poveikio jų miegui. Tačiau jie beveik visada užmigdavo, kai temperatūra naktį pradėdavo kristi, o pabusdavo, kai ji imdavo vėl kilti.

„Tai rodo, kad žmonės galėjo prisitaikyti miegoti šalčiausiomis paros valandomis, taip galbūt taupydami energiją, – sakė dr. J. Siegelis. – Jei krintanti nakties temperatūra yra signalas mūsų kūnams apie idealų laiką miegoti, fiksuota patalpų temperatūra gali būti viena lėtinės nemigos priežasčių išsivysčiusiose visuomenėse. Mūsų protėviai buvo prisitaikę miegoti natūralioje aplinkoje, kur temperatūra naktį nukrinta. Šiais laikais miegame fiksuotos temperatūros patalpose. Ar galime gydyti nemigą keisdami aplinkos temperatūrą, dar reikia ištirti.“

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"