TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ar tikrai gripas neišvengiamas

2015 11 21 6:00
"Nuo 2009-ųjų iki šių metų pradžios nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 52 žmonės. Visi jie galėjo gyventi, jeigu būtų pasiskiepiję", - sakė gydytoja Daiva Razmuvienė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šiuo metu siekia apie 50 atvejų 10 tūkst. gyventojų ir nedaug skiriasi nuo pernykščių to paties laikotarpio rodiklių.

Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Kita vertus, statistika nėra itin iškalbinga – dažnas žmogus, susirgęs gripu, nesikreipia į gydymo įstaigą ir viliasi ligą įveikti savarankiškai.

Kuo pavojingas gripo virusas, kurį platina sergantys, bet į darbą ar po miestą vaikštantys ir savo „atsidavimu darbui“ besipuikuojantys asmenys?

Pavojingiausia – komplikacijos

Čiaudulio sukelta oro banga, kurios žmonės net neįstengia sulaikyti, gripo užkratą skraidina beveik 170 km per valandą greičiu. Jis seilių dalelėmis pasklinda ore, nusėda ant įvairių daiktų. Netrukus per įkvepiamą orą, rankas, palietusias užterštą paviršių, virusas patenka į jam daugintis palankią aplinką – kitų žmonių kvėpavimo takus. Todėl gripui plisti ypač palanku vaikų darželiuose, mokyklose, miesto transporte, didelių žmonių sambūrių vietose. Labai mažas, tačiau itin skvarbus virusas pirmiausia pažeidžia nosiaryklės gleivinę, o pro ją prasiskverbia į visą organizmą, įveikdamas jo gynybinius barjerus. Viruso pažeistos gleivinės jau nebegali sulaikyti ir kitų infekcijų sukėlėjų, kurių gausybė ne tik tūno nosiaryklėje, bet ir kaskart su įkvepiamu oru patenka į kvėpavimo takus. Todėl žmonės neretai patiria gripo komplikacijų: gali susirgti plaučių uždegimu, encefalitu, meningitu (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimu), širdies raumens uždegimu (miokarditu), žarnyno uždegimu (juo labiau serga vaikai), akių uždegimu, kuris kai kada gali baigtis net apakimu ir t. t. Dažniausiai pasitaikanti gripo komplikacija – plaučių uždegimas, galintis baigtis mirtimi.

Su čiaudulio sukelta oro banga gripo užkratas skrenda beveik 170 kilometrų per valandą greičiu. /Užsienio spaudos nuotrauka

Gripas ar peršalimas

„Žmogus, pasigavęs gripo virusą, suserga vidutiniškai per 48 valandas, – sako ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. – Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (daugiau kaip 38 laipsniai C), užgulta nosis, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retkarčiais pasitaikantys gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Didesnę tikimybę susirgti turi pervargę, peršalę, ilgalaikį stresą patiriantys žmonės, taip pat vaikai ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis.“

Tiems, kurie nuolat skuba, netinkamai būna apsirengę, vos pūstelėjus vėsesniam vėjui gresia peršalti. Kaip atskirti peršalimą nuo gripo, nes jų simptomai gana panašūs? Gydytoja D. Razmuvienė teigia, jog pirmi peršalimo požymiai dažniausiai būna gausi vandeninga sloga ir perštinti gerklė, neaukšta temperatūra. „Pavojingiausia būklė, kai nėra ryškių simptomų: prastoka savijauta, šiek tiek pakilusi temperatūra. Tada žmogus mano galįs „išvaikščioti“ negalavimą. Tokia būsena, jeigu į ją nekreipiama dėmesio, kelia pavojų aplinkiniams, nes sergantis asmuo platina užkratą, o jam pačiam gresia įvairių komplikacijų“, – aiškina gydytoja.

Patikimiausia apsaugos priemonė

Specialistų nuomone, patikimiausia apsisaugojimo priemonė nuo gripo – skiepai. Lietuvoje nemokamai skiepijami visi sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, vyresni kaip 65 metų senjorai, bet kokio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, nėščiosios ir globos įstaigų gyventojai.

Gydytoja D. Razmuvienė primena, kad Skandinavijoje, Airijoje, Jungtinėje karalystėje, JAV, Kanadoje nuo gripo kasmet skiepijasi apie 75 proc. žmonių. Tokia ir Pasaulio sveikatos organizacijos siekiamybė – užkirsti kelią gripui. Lietuvos gyventojai yra tarp mažiausiai besiskiepijančių ir daugiausia sergančių žmonių. Iš asmenų, vyresnių kaip 65 metai, skiepijasi apie 20 proc., o iš viso – apie 10 proc. gyventojų. „Net jei pasiektume, kad skiepytųsi 75 proc. senjorų, gripo suvaldyti nepavyktų dėl kelių priežasčių: kuo žmogus vyresnis, tuo jo organizmas turi mažiau gebėjimo pagaminti tiek antikūnų, kad jie galėtų susidoroti su gripo virusu. Tačiau vakcina tikrai apsaugos nuo sunkių komplikacijų ir mirties“, – tvirtina gydytoja.

Pasak specialistės, optimalus laikas skiepytis, kol sergamumas aplinkoje dar nedidelis, serga apie 40 žmonių iš 10 tūkstančių (panašiai kaip šiuo metu). „Skiepytis galima ir verta visą žiemą. Tik reikia nepamiršti, kad organizmo atsparumas formuojasi (antikūnai gaminasi) dvi savaites po vakcinavimo, – sako gydytoja. – Jeigu panašus sergamumo lygis išlieka visą žiemą, skiepytis galima dar ir sausio, vasario mėnesį. Dabar turima vakcina galioja iki 2016 metų vasaros. Nuo 2009-ųjų iki šių metų pradžios nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 52 žmonės, tarp jų vienas vaikas.“

Arbatėlės – tik paguoda

Ar galima pasikliauti rekomendacijomis stiprinti organizmo atsparumą česnakais, imbierais, medumi ar ežiuolių preparatais? Gydytoja šypsodamasi atsako: „Galbūt tai sustiprintų bendrą organizmo atsparumą, tačiau tik tuo atveju, jeigu žmogus visąlaik sveikai maitintųsi, sportuotų, grūdintųsi. Arbatėlės tinkamos kaip paguoda ir papildoma priemonė sergant... Vienintelė efektyvi apsaugos priemonė, sukurianti specifinį imunitetą, – skiepai. Tačiau jie taip pat 100 procentų neužtikrina, kad pavyks nesusirgti gripu. Jaunų žmonių imuninė sistema efektyvi, laiku pasiskiepijus organizmas gali pagaminti antikūnų, apsaugančių nuo gripo viruso 95–98 procentais. Vyresnių arba jaunų, bet sergančių lėtinėmis ligomis asmenų imuninė sistema šlubuoja, todėl antikūnų titras gali nesiekti nė 50 procentų. Tokiu atveju žmogus nuo ligos nebus apsaugotas, tačiau tikrai bus apsaugotas nuo komplikacijų ir mirties.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"