TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Artėja pavojinga grybapjūtė

2008 08 19 0:00
Dzūkijos pakelėse galima nusipirkti šviežių voveraičių. Litras jų kainuoja apie 8 litus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kol kas miškuose nepasipylė tie grybai, kuriuos galima supainioti su žalsvosiomis nuodingosiomis musmirėmis, tad ir apsinuodijimų grybais šiemet pasitaikė vos keletas atvejų, ir tie, pasak gydytojo toksikologo Raimundo Purvanecko, nerimti. Tačiau lietingi orai žada grybų metą, o medikai įspėja būti budriems.

Pasak Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjo R.Purvanecko, tie keli nesunkūs apsinuodijimų grybais atvejai vis dėlto patvirtina, kad žmonės labai neatsargiai elgiasi su grybais. Medikas nesupranta, kodėl dauguma į šias miško gėrybes įpratę žvelgti labai lengvabūdiškai - tarsi nebūtų girdėję, kad jais galima mirtinai apsinuodyti.

Šiemet jau spėję sunegaluoti vilniečiai ne turguje pirko, o grybavo patys: jie voveraites supainiojo su geltonos spalvos šungrybiais. Pasekmė - pykinimas, viduriavimas, vėmimas. Išsigandę kreipėsi į medikus. Laimė, šie negalavimai gyvybei nekėlė grėsmės. "Rimtų apsinuodijimų, kurie pasitaikydavo ankstesniais metais, dar nebuvo, nes ir dygsta kol kas tik voveraitės", - sakė medikas. Darbo jiems padaugėja, kai po lietingų orų pasipila įvairiausių grybų - kasmet jais Lietuvoje apsinuodija apie 200 žmonių.

Po perkūnijos

Po praėjusį savaitgalį praūžusio lietaus su perkūnija galima tikėtis pasirodant įvairesnių grybų. Kaip tvirtino pakelėje grybus pardavinėjantys patyrę grybautojai dzūkai, po Žolinės visada pasirodo ir baravykai. Seni kaimo žmonės tvirtina, kad ir perkūnija žada didesnį grybų derlių - ji tarsi sujudina žemę. Pavienių baravykų dzūkai jau yra pastebėję, tačiau kol kas jų dauguma būdavo sukirmiję - per šilti orai.

"Ypač pavojingi vadinamieji kalpokai, dygstantys rugpjūtį, vėstant orams. Juos itin lengva supainioti su žalsvosiomis musmirėmis", - sakė R.Purvaneckas. Anot medikų, visada geriausia grybauti vadovaujantis principu: neaiškūs grybai turi likti miške - juk Lietuvoje ne badmetis, kad reikėtų į krepšį dėti viską ką randame ir rizikuoti sveikata dėl nepažintų grybų. Be to, neaiškūs grybai, pasivartę jūsų krepšy, dar labiau pakeis išvaizdą, o tada jau ir prityręs konsultantas gali jų neatpažinti.

Medikai mėgsta kartoti anglišką posakį: "Yra daug jaunų ir drąsių grybautojų, bet nėra senų drąsių grybautojų. Drąsūs grybautojai, kurie renka ir valgo visus grybus, negyvena iki senatvės." Ūmių apsinuodijimų skyriaus medikų pastebėjimu, grybais apsinuodijusių dzūkų beveik nepasitaiko, nes jie renka tik gerus grybus, tik vadinamąsias komercines rūšis, kurios eksportuojamos į užsienį, o ne visokius "pusiau valgomus". Dzūkai vertina baravykus, voveraites, dar raudonikius, paberžius, žaliuokes, rudmėses. Visi kiti, nors grybų žinynuose ir apibūdinami kaip valgomi, tačiau nėra tokie vertingi maistui - tiesiog antrarūšiai, trečiarūšiai. Tad kam juos rinkti?

Pakitusios formos

Artėjant tikrajam grybų dygimo sezonui verta pavartyti grybų žinynus ir susipažinti, kokie pavojai gali apkartinti grybavimo malonumus.

Voveraičių ar baravykų formos tokios tipiškos, kad apsirikti neįmanoma. Na, nebent baravyką supainiosite su karčiuoju baravyku - jis sugadins patiekalo skonį, bet juo neapsinuodysite.

Pavojingi tie grybai, kurie savo forma panašūs į žalsvąją musmirę. Nors jau geras dešimtmetis Lietuvoje grybautojai pamėgę skanias žvynabudes, jas rinkti pavojinga, nes jaunos nuodingos žalsvosios musmirės būna panašios į jaunas žvynabudes. Ne specialistas, ne mikologas, vargu ar jas atskirs. O jei musmirė augs šalia žvynabudžių šeimynėlės, labai lengva ją priskirti valgomam grybui.

Jei kyla abejonių, jaunų žvynabudžių geriau nerinkti. Didelę žvynabudę supainioti su musmire sunkiau, be to, ji daug aukštesnė už musmirę. Mikologų knygose rašoma, kaip šį grybą atskirti nuo žalsvosios musmirės. Pagrindiniai požymiai: ant musmirės koto būna žvynuota kepurėlė, po to - žiedas, koto pamate - sustorėjimas, kartais ir išnara, žvynabudė to neturi, ant plono koto būna tik žiedas. Žalsvoji musmirė mirtinai nuodinga. Vieną vaisiakūnį išvirus kartu su kitais grybais, galima mirtinai nusinuodyti - dėl jos labai greitai visiškai suyra kepenys. Prieš septynerius metus Lietuvoje mirė aštuoni grybais apsinuodiję žmonės. Visi ragavo žalsvosios musmirės, manydami, kad valgo žvynabudę ar guduką, dar vadinamą kalpoku. Tokių klaidų, pasak gydytojų, nutinka ne dėl to, kad žmonės tapo kvailesni ir neatpažįsta grybų, o todėl, kad grybai dėl oro sąlygų gali labai pakeisti išvaizdą, supanašėti. Žalsvoji musmirė, nors turi turėti sijonėlį, spurgelius ant kepurėlės, dažnai jų neturi, dažnai "apsimeta" ūmėde, žvynabude ar guduku. Medikų patarimu, geriau nebandykime aiškintis tų skirtumų.

Rizikinga aistra

Gydytojas toksikologas Robertas Badaras grybautojams patartų ir kelmučių neliesti, nes kelios rūšys yra valgomos, kelios nuodingos. "Reikia būti labai drąsiam, kad ryžtumėtės jas atskirti", - sakė jis.

R.Badaras stebėjosi savotišku lietuvių tautiniu "sportu": valgyti nuodingos medžiagos (gyromitrino) turinčius ir pavasarį dygstančius bobausius. Laimė, šiemet neužfiksuota rimti apsinuodijimai šiais grybais.

"Protingi žmonės jų išvis nerenka, tačiau daug kam tai tapo tradicija ar aistra, panašiai, kaip Japonijoje žuvies fu valgymas: jei ruošdamas ją nepažeidi pilvaplėvės, žuvis labai puiki, tačiau jeigu ją pažeidi, būna paskutinė vakarienė. Panašiai yra ir su bobausiais, - LŽ teigė gydytojas. - Jei jie nesukėlė akivaizdžių reiškinių, tai neabejotinai pažeidė kepenis - jose nuodinga medžiaga ir liko. Jei jie sukėlė skrandžio negalavimų, - tai dar yra gerai."

Ne pats geriausias maistas

Grybai yra sunkiai virškinamas maistas. Jei žmogus turi virškinimo problemų, suvalgius ir gerų grybų po kelių valandų gali pradėti skaudėti skrandį, pykinti, kartais žmonės net vemia. Tai ne pats geriausias maistas. Pavojingi ir pasenę grybai - juos reikia valgyti šviežius, nes praėjus daugiau kaip 24 valandoms grybuose skyla baltymai ir pradeda dominuoti toksiniai aminai, amidai. Galima apsinuodyti ir senais peraugusiais baravykais, nes tokie turi daug daugiau šlapalo nei jauni.

Medikai abejoja, ar galima visiškai pasitikėti parduotuvėse prekiaujamais maisto produktais, kurių sudėtyje yra grybų. Niekas negali būti tikras, kad, tarkim, vietoj ūmėdės nepateko žalsvoji musmirė. R.Badaras yra sakęs, kad ramiai jaučiasi tik pirkdamas šampinjonus: "Jie auginami pramoniniu būdu, ten musmirės tikrai neišauga. Kai per turgų einu, man net norisi imtis fizinių priemonių. Ten tikrai būna daug neaiškių grybų."

Vikingų grybukai

Grybautojai labiausiai bijo raudonosios musmirės, nors ji nėra mirtinai pavojinga. Auginantys ožkas yra pastebėję, kad jos pasimėgaudamos miške raško šiuos spalvingus grybus - ir nieko. Ir nors kaimo moterys nuo seno žino kaip iš raudonųjų musmirių paruošti viralą nuo kurio krenta musės, medikai teigia, kad jų suvalgiusiam žmogui tik keletą valandų sutrinka orientacija, o toliau pasekmių nebūna. Istoriniai šaltiniai teigia, kad raudonąsias musmires prieš mūšį valgydavo vikingai, nuo jų apkvaišdavo, prarasdavo savisaugos instinktą ir tapdavo bebaimiais. Sibire jomis svaigindavosi šamanai.

Panašią būseną sukeliančių grybų yra ir daugiau rūšių, kurių nemažai auga didžiųjų Europos miestų parkuose, ten galima pastebėti ir apkvaišti mėgstančių grybautojų. Tokiems grybams greit atsiranda priklausomybė, o nestabilios psichikos žmogui tokie grybukai gali sukelti ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

Kuo svaiginosi Leninas?

"Leninas buvo grybų, sukeliančių kvaišulį, žinovas, - LŽ yra pasakojęs R.Badaras. - Piterio regione auga labai daug haliucinogeninių grybų. Ten gyvuoja senos jų vartojimo tradicijos. Leninas nei gėrė, nei rūkė, tačiau ant jo stalo visad stovėjo žalia dėžutė su tokiais džiovintais grybais. Maskviečiai man pasakojo, kad jis buvo užkietėjęs haliucinogeninių grybų vartotojas. Peterburge tada tai buvo labai madinga."

Mėšlagrybis - prieš alkoholį

Medikai nepataria žavėtis ir mėšlagrybiais (perlaužus jie nusidažo melsvai), nors liaudyje sklinda kalbos apie jų gebėjimą išgydyti nuo alkoholizmo. Šis grybas iš tikrųjų turi medžiagų, sukeliančių pasibjaurėjimą alkoholiu. Kai kurios ponios mėšlagrybių deda į maistą ponams, kad šie negalėtų vartoti alkoholio. Tačiau neapskaičiuoja ir perdozuoja. Medikai yra gydę ne vieną tokio naminio gydymo auką. Nemirė, bet vos išsikapstė. Jų teigimu, geriau šias problemas patikėti specialistams.

Pavojingi požymiai (šį skyrelį dėti į spalvotą foną)

* Nereikia bijoti, jei suvalgius grybų po valandos ar dviejų pradedama vemti. Gal tai ir blogi grybai, bet nėra patys blogiausi.

* Pavojingiausi požymiai atsiranda po 6-12 ar net 24 valandų: pasireiškia pykinimas, vėmimas ir būtinai nesuvaldomas viduriavimas.

* Nereikia laukti, kol praeis, o skubiai lėkti į ligoninę. Laiku nepradėjus gydymo gali baigtis blogai. Pirmiausia dar galima pasikonsultuoti visą parą veikiančiu Ekstremalių sveikatai situacijų centro apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro telefonu Vilniuje - (8 5) 236 20 52. Ten gausite konkrečių, jūsų atvejui tinkamų patarimų.

* Nereikia savęs raminti, jei kompanija valgė iš vienos keptuvės, visi jaučiasi gerai, o tau bloga. Keptuvėje galėjo būti tik vienas nuodingas grybas ir jis visas galėjo tekti vienam žmogui.

* Įtarus apsinuodijimą, geriau nebandyti pačiam ką nors daryti. Vienu atveju reikia sukelti vėmimą, kitu nereikia, vienu atveju dera gerti daug skysčių - kitu ne. Savigyda dažnai pavojingesnė net už apsinuodijimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"