TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Aspirinas ir vaikai

clickondetroit.com

Kažkada aspirinas buvo pagrindinis amerikiečių vaistas. Nebuvo šeimos, kuri savo namų vaistinėlėje jo neturėtų. Reikalui esant aspirinu gydėsi suaugę ir vaikai. Tačiau reikalai pakrypo kiton pusėn, kuomet buvo pripažinta, kad aspirinas vaikams gali būti kenksmingas.

Aspirinas, arba acetilsalicilo rūgštis, buvo pagamintas 1899 metais. Nuo tada šis vaistas buvo ir yra geriamas karščiuojant ar su skausmu – galvos, dantų ar raumenų – susijusiems negalavimams slopinti.

Kaip aspirinas veikia? Aspirinui veikiant pogumburio termoreguliacijos centrą, nukrenta temperatūra. Priminsiu, kad pogumburis – tarpinių smegenų dalis.

Skausmas – vienintelis būdas perduoti žinią apie įvykusią traumą. Sužaloti audiniai išskiria chemines medžiagas prostaglandinus, kurios dirgina nervų galūnes. Pastarosios siunčia signalus smegenims. Aspirinas slopina nervų galūnes ir skausmas silpsta. Tuo tarpu morfijus veikia tiesiogiai centrinę nervų sistemą.

Jau daugiau kaip 30 metų aspirinu yra gydomos širdies ligos. Teigiama, kad šis vaistas pasižymi antivėžinėmis savybėmis bei stabdo Alzheimerio ligos vystymąsi. Jis skystina kraują, t.y. neleidžia raudoniesiems kraujo kūneliams – trombocitams – susiklijuoti. Tam įvykus, galima tikėtis išeminio insulto.

Šiandien aspirinas Amerikoje neteko visagalio vaisto statuso, jo nerekomenduojama duoti vaikams, ypač susirgus virusine infekcija, vėjaraupiais, kuomet oda išberiama pūslėmis bei karščiuojama. Atrodo, kad karščiui malšinti aspirinas yra nepamainomas. Deja, Amerikos gydytojai teigia, kad tuomet iškyla pavojus susirgti Reye sindromu. Šio sindromo daigai pradeda kaltis virusinės infekcijos saulėlydyje. Vietoje laukto visiško pagerėjimo, užklumpa nauji negalavimai.

Reye sindromas yra reta liga, tačiau sunki, nes susirgus atsiranda grėsmė sužaloti smegenis ir kepenis. Taip nutikus, gali grėsti ir mirtis.

Liga buvo pavadinta ją nustačiusio Australijos patologo R.Douglaso Reye‘aus vardu. Šios ligos požymiai buvo diagnozuoti anksčiau, 1929 metais. Tuomet jie buvo pastebėti, bet iki galo neišaiškinti. Kaip specifinė liga ji buvo įvardyta 1963-aisiais.

Kas laukia susirgus? Sindromas pasireiškia netikėtu vėmimu, prasidedančiu beveik išsikapsčius iš infekcinės ligos glėbio. Vemiant antrą dieną iš eilės pasireškia nervų sistemos sutrikimai. Dauguma sergančiųjų tampa letargiški, mieguisti, suirzę, neretai kliedi. Laiku nesureagavus, gali ištikti staigi mirtis ar koma.Šis sindromas paliečia 4 -14 metų vaikus, dažniausiai – virusinių epidemijų metu. Liga būdinga žiemos mėnesiams. Kūdikiams ji pasireiškia kiek kitaip. Jie viduriuoja, sutrinka kvėpavimo ritmas. Didesnė tikimybė pasveikti yra tuomet, kuomet Reye sindromas atpažįstamas ir gydomas pradinėse susirgimo stadijose. Kartais liga yra painiojama su meningitu ar apsinuodijimu vaistais, galvos smegenų vandenlige. Nustatyti tikrajai negalavimo priežasčiai būtini laboratoriniai tyrimai. Sergant Reye sindromu kraujyje aptinkama padidėjusi amoniako koncentracija. Tuomet atliekama kepenų biopsija.

Kepenys yra pati stambiausia virškinimo liauka ir didžiausias vidaus organas. Sergant Reye sindromu, jose susikaupia didelis riebalų kiekis. Ligonius taip pat kamuoja galvos skausmas. Taip esti, nes didėja intrakranijinis slėgis (spaudimas kaukolės viduje). Smegenys ištinsta, ir kaukolė joms tampa per ankšta. Tuomet tiriama, ar ligonis neturi neurologinių problemų. Spaudimas kaukolės viduje turi būti gydomas ryžtingai. Ligoniui turi būti išrašyti vaistai – priešingu atveju galimi epilepsijos priepuoliai ar net smegenų mirtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"