TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Atrado žilimo geną

2016 03 24 11:26
AFP/Scanpix nuotraukos

Mokslininkai seniai paaiškinę, jog žilimo procesą lemia pigmento melanino gamybos mažėjimas, šį kartą atsakė, kas tiksliai pradeda šį procesą. Ir kaip jis keičiasi.

Anksčiau atlikti tyrimai turėjo vieną minusą – visi tyrimo atsakymai buvo siejami su europiečiams būdingais šviesios spalvos plaukais. „Todėl tyrimu nelabai buvo galima pasitikėti“, – teigia Londono universiteto biomokslų daktaras Andresas Ruiz-Linares, naujojo mokslinio tyrimo vadovas.

Tyrimas su Lotynų Amerikos gyventojais, leido mokslininkams identifikuoti 18 genų lemiančių antakių formą, barzdos plaukuotumą, vieno antakio turėjimą ir žilumą. Tirta 6 tūkst. Lotynų Amerikos gyventojų grupė pagal kilmę buvo gana mišri: 48 proc. – europiečių, 46 proc. – indėnų, 6 proc. – afrikiečių.

Melas Gibsonas.
George Clooney.

Spalvos vagis

IRF4 – taip vadinamas plaukų spalvos vagis. Jis kaip smagratis mašinoje, įsuka visą procesą, dėl kurio išsiurbiamas melaninas (tamsios spalvos pigmentas) iš plaukų folikulų. Kai plauko folikulas nebetenka melanino pigmento, prasideda žilimo procesas. Tačiau jis įvairiems žmonėmis vyksta skirtingais tempais.

Tyrimo rezultatai parodė, jog europiečiai turi didesnę galimybę pražilti. Mokslininkas A. Ruiz-Linaresas teigia, jog IRF4 geną turi apie 15 proc. europiečių, todėl jiems pražilti yra kur kas didesnė galimybė, nei indėnams, kurie jo iš vis neturi.

Tačiau taip pat mokslininkas skuba nuraminti: šio geno turėjimas tik padidina pražilimo tikimybę. „Tai, jog turi šį geną dar nereiškia, jog pražilsi,– sako A. Ruiz-Linares: – tačiau tai padidina tikimybę.“

Šis mokslininkų atradimas padės kurti teismo ekspertizės DNR technologijas, piešiant nusikaltėlio vizualius profilius. Tyrimas pasitarnaus ne tik Europai, bet ir Lotynų Amerikai bei Rytų Azijai atskleidžiant nusikaltimus.

Moterims bei jautresniems vyrams šis atradimas taip pat turėtų teikti džiaugsmo: išsiaiškinus kaip genas IRF4 įtakoja plauko žilimą, naujai sukurta kosmetika dar plauko folikule galės sustabdyti arba sulėtinti šį procesą. Profesorius A. Ruiz-Linares teigia: „Atradome pirmąją žilėjimo genetinę asociaciją, kuri padės suprasti biologinius žmogaus senėjimo aspektus. Taip pat supratus IRF4 žilėjimo mechanizmą, išauga galimybė šį atitolinti.“

Jamie Lee Curtis

Sidabrinės gijos – madingos

Dėl ko pamatę baltus plaukus nuliūstame? „Nes suprantame laikinumą,“ – sako Vivian Diller mokslinių tyrimų psichologas.

Kai kuriais atvejais žmonės pradeda žilti vos sulaukę dvidešimties, nors, jeigu sužinoma, jog procesas prasideda dėl genų, tada tampi ramus, nes pakeisti nieko negali. CNN žurnalistas Andersonas Cooperis, pradėjęs žilti nuo 20, teigia: „Tas faktas, jog viskas vyksta genuose ir nelabai gali ką nors pakeisti, mane nuramina. Tada tiesiog imuosi priemonių: juos dažau arba raunu lauk, tačiau man tai tikrai nereiškia, jog senstu ir jau mirštu.“

Tokie mados namai kaip „Jean-Paul Gaultier“, „Chanel“ ar „Gareth Pugh pirmieji pasiūlė plaukų sidabrinę spalvą padaryti madinga. Ja pasekė Lady Gaga, Pink, Rihanna, Nicole Ritchie ar Kelly Osborne, susiviliojo daugybė moterų visame pasaulyje.

Dauguma apie madą rašančių žurnalų ir tinklaraščių tvirtina, kad tai buvo stilingiausia 2015 metų plaukų spalva, o vienas tinklaraštis prašė moterų skelbti savo „močiutės plaukų“ nuotraukas paskyroje, kuri jau buvo peržiūrėta 500 tūkst. kartų.

Parengė Rita JAKUCEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"