TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Bakterijos niekada neina atostogų

2013 07 12 6:00
Tik gerai po tekančiu vandeniu nuplautos daržovės yra saugios. LŽ archyvo nuotrauka

"Mitas, kad žmonės vasarą neserga. Kai kuriomis infekcinėmis ligomis šiuo sezonu sergama dažniau, ypač – įvairios kilmės enterokolitu, kuris pasireiškia viduriavimu", – pabrėžė mikrobiologė dr. Jolanta Miciulevičienė.

Viduriavimas neretai užklumpa suvalgius netinkamai nuplautų daržovių, jei ant jų yra užkrato – salmonelių, Esherichia coli bakterijų. Šis nemalonumas gali trukti keletą dienų, o mažus vaikus net ištikti gana sunki būklė ir tekti guldyti į ligoninę.

Pasak J.Miciulevičienės, tikimybė, kad savo darže užaugintos daržovės bus užterštos patogeninėmis bakterijomis, nedidelė, bet visada egzistuoja. Tokia rizika kyla, jei į dirvožemį pateko sergančio žmogaus fekalijų.

Kad išvengtume maistu ir vandeniu plintančių infekcijų, svarbiausia laikytis higienos taisyklių - plauti daržoves pakankamu kiekiu tekančio vandens. Ypač kruopščiai reikia plauti parduotuvėje pirktas daržoves, nes jos gali būti užterštos ne tik bakterijomis, bet ir chemikalais.

J.Miciulevičienė priminė, kad pjaustymo lentelės, skirtos žaliai mėsai ir produktams, kurių nereikia termiškai apdoroti, turi būti atskiros. Net ir kruopščiai jas nuplovus lieka mikrobų, jie puikiai pasislepia įtrūkimuose. Ta pati lentelė tiks nebent tuo atveju, jei bus plauta indaplovėje, nustačius aukštą temperatūrą.

Mikrobiologė pridūrė, kad iš turgaus perkamą pieną, jei nežinoma, kokiomis sąlygomis jis pagamintas ir laikytas, reikia užvirinti.

Nuotaiką gadina maistas

Viduriavimas vasarą dažniau užklumpa ir todėl, kad žmonės daugiau keliauja, iš namų vežasi įvairiausio maisto. Net išvykdami keletui valandų maisto pasirūpina tiek, tarsi keliautų visą savaitę. Tačiau netinkamai gabenamas jis genda, tuomet padidėja bakterinė tarša. Bakterijos dauginasi, žūva, išskiria endotoksinus, todėl paragavęs sugedusių produktų žmogus apsinuodija. O jeigu ant maisto patenka ir patogeninių enterobakterijų (salmonelių, kampilobakterijų), tereikia nedidelio kiekio užkrėsto produkto, kad žmogus susirgtų.

"Išvykdami keletui valandų be sumuštinio tikrai nemirsime iš bado. Prisikrovę daug maisto atsargų ne ką sutaupysime, o sveikatai pakenkti – galime. Į kelionę tinka imti negendančių produktų – sausainiukų, nuplautų vaisių. Bet ne dešros ar kitų mėsos gaminių", – teigė J.Miciulevičienė.

Vykstant į pietų šalis kyla keliautojų diarėjos grėsmė. Jos sukelti negalavimai irgi susiję su maistu ir jo perduodamomis patogeninėmis bakterijomis arba geriamuoju vandeniu. Taip pat viduriavimą gali sukelti , tarkim, didelis karštis, šilumos smūgis. Neretai pasitaiko ir virusinės kilmės viduriavimas.

J.Miciulevičienė nepataria į kelionę imti greitai gendančio maisto, mat per karščius jis tampa ligų priežastimi. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

"Lankantis šiltuosiuose kraštuose vandenį dera pirkti parduotuvėse, negerti iš čiaupo. Vaisius ir daržoves būtina plauti , labai svarbu nepamiršti rankų higienos. Pakanka jas plauti vandeniu su muilu, antiseptinės servetėlės nebūtinos", – paaiškino pašnekovė.

Suskausta ausis

J.Miciulevičienė vadovauja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Mikrobiologinių tyrimų laboratorijai. Jos specialistams, atliekantiems tyrimus ir sostinės Antakalnio poliklinikai, iš šios įstaigos vasarą kasdien patenka 3-5 mėginiai, paimti iš žmonių, kuriems įtariamas išorinės ausies uždegimas.

"Išsimaudžius iš ausų nepakankamai išvalomas vanduo. O ten, kur šilta ir drėgna, išorinės ausies uždegimą sukeliančioms bakterijoms susidaro puikios sąlygos daugintis", – teigė specialistė.

Ausies uždegimo sukėlėjų būna įvairių. Pavyzdžiui, auksinis stafilokokas yra įprastas ir šiaip nekenksmingas ausies gyventojas, bet susidarius palankioms sąlygoms gali pradėti daugintis ir sukelti ligą. Išorinės ausies uždegimą sukelia ir pelėsiniai aspergilus genties grybai. Viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės gauna šio grybo lemtą infekciją, – netvarkingos automobilių kondicionavimo sistemos.

J.Miciulevičienė papasakojo vienos pacientės istoriją. Moteriai pradėjo skaudėti ausį, iš jos ėmė skirtis skystis. Laboratorijos mikrobiologai nustatė negalavimo sukėlėją – aspergilus genties pelėsinį grybą. Tačiau pacientė nesilankė baseine, ausų uždegimu nesiskundė kiti šeimos nariai. J.Miciulevičienės patarta lėkšteles su mitybinėmis terpėmis moteris išdėliojo savo automobilyje. Kitą dieną lėkštelėse jau buvo gausiai priaugę pelėsinio grybo. Taip ir paaiškėjo, kad ausies uždegimo priežastis – nešvari mašinos kondicionavimo sistema. Išvalius įrangą, problema nebesikartojo.

Išorinės ausies uždegimą gali sukelti ir pseudomonas aeruginosa bakterija. Šis piktas mikrobas, pasižymintis prigimtiniu atsparumu daugeliui antibiotikų, į ausis dažniausiai patenka iš nepakankamai chloruotų vandens telkinių, tokių kaip baseinas ar sūkurinė vonia.

Sargdina temperatūros pokyčiai

Pasak J.Miciulevičienės, vasarą gana dažnai pasitaiko kvėpavimo takų infekcija, plaučių, gerklės uždegimas. Tokius negalavimus gali sukelti staigi temperatūros kaita, kai, sakysim, labai sušilęs žmogus įeina į šaltą patalpą ir greitai atvėsta. Tokiu būdu sutrikdomas imunitetas, organizmas pasidaro imlesnis infekcinėms ligoms.

"Skandinavijos šalyse, Anglijoje labiau baiminamasi vaikus peršildyti nei peršaldyti. Mūsų krašte šaltuoju sezonu vaikai rengiami per šiltai, yra neužsigrūdinę, tad atėjus karščiams greitai peršala", – pabrėžė J.Miciulevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"