TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Bakterijos pergudrauja žmogų

2013 02 02 12:19
Dėl saviveiklos užtrukęs gydymas antibiotikais gali rimtai pakenkti organizmuo. /LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulio mokslininkai skelbia pavojų: mikroorganizmų atsparumas vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Jeigu artimiausiais metais nebus sukurta stiprių antibiotikų, paprasčiausios bakterijų sukeliamos infekcinės ligos gali tapti nepagydomos.

Dėl atsparumo antibiotikams tampa sunkiai įveikiamos paprastos kvėpavimo takų, odos ir minkštųjų audinių infekcijos, sukeltos pneumokokų arba Esherichia coli (jos išprovokuotą didžiulį ligos protrūkį Europoje, nusinešusį žmonių gyvybių, daugelis dar prisimename). Dėl tos pačios priežasties darosi sudėtinga gydyti ir gonorėją, šigeliozę, tuberkuliozę.

Laimi paprastieji

"Tai problema, kuri brendo dešimtmečiais", - sako Vytauto Didžiojo universiteto Biochemijos ir biotechnologijų katedros vedėjas prof. Rimantas Daugelavičius. - Atsparumo antibiotikams terminas reiškia, jog ligą sukėlusios bakterijos lieka gyvybingos ir tuomet, kai ligonis suvartojo tam tikrą dozę gydytojo skirtų antibiotikų. Atsparumo antibiotikams problema atsirado netrukus po to, kai Antrojo pasaulinio karo metais buvo pradėtas plačiai vartoti penicilinas, išgelbėjęs tūkstančius gyvybių. Vartydami senus mokslinius žurnalus, jau randame užuominų apie tai. Europos statistika patvirtina vieną svarbią taisyklę: kuo daugiau antibiotikų vartojama, tuo didesnis atsparumas jiems vystosi. Taip yra dėl to, kad bakterijos - gyvi organizmai, kurių vienas pagrindinių siekių - prisitaikyti, kad išliktų. Jų pranašumas yra ląstelės paprastumas. Tarkime, palankiomis sąlygomis bakterijų skaičius per pusvalandį gali padvigubėti. Pakanka, kad viena bakterija iš milijono pasitaikytų atspari antibiotikams, ir per palyginti trumpą laiką toje aplinkoje jau vyraus atspariosios. Bakterijų populiacijų gebėjimai prisitaikyti yra kur kas labiau išvystyti nei sudėtingesnių organizmų."

Prof. R.Daugelavičius: "Bakterijų organizme yra dešimt kartų daugiau nei mūsų pačių ląstelių." /Linos Jakutytės nuotrauka

Kaip įgyti atsparumą

Koks bakterijų atsparumo antibiotikams mechanizmas? Kokios pagrindinės jo priežastys? "Priežasčių yra keletas. Ilgą laiką manyta, kad svarbiausios yra atsirandančios mutacijos: jeigu antibiotikas stabdo bakterijų baltymų sintezę, bakterijos šiek tiek pakeičia baltymus sintetinančių ribosomų struktūrą antibiotiko surišimo vietoje, ir jos tampa nejautrios antibiotikui, nors ir toliau geba sintetinti baltymus. Vėliau nustatyti ir kiti svarbūs dalykai: vienas - bakterijos sintetina fermentus, kurie suskaido, modifikuoja antibiotikus, ir šie tampa neveiksnūs; antras - savo apvalkalėliuose jos turi siurblius, kurie į ląstelę patekusius antibiotikus geba išmesti lauk. Tai - universalus bakterijų gynybos būdas. Kaip vėžinės ląstelės išmeta chemoterapinius vaistus (vadinamasis chemoterapijai atsparus vėžys), taip bakterijos, sukeliančios infekcines ligas, neleidžia susidaryti pakankamai antibiotikų koncentracijai tam tikrose jų veikimo vietose. Iš kur tokie bakterijų "gudravimai"? Tikriausiai tai nulemta evoliuciškai labai senų mutacijų. Juk vieni pagrindinių antibiotikų šaltinių - pelėsiniai grybai, aktinomicetai - dažniausiai gyvena dirvožemyje, kaip ir daugybė kitų įvairiausių bakterijų. Logiška: jautrios bakterijos antibiotikų kaimynystėje tiesiog negalėtų gyventi. Vadinasi, evoliucijos metu dirvožemyje natūraliai išsivystė ir tam tikras bakterijų atsparumas antibiotikams. Kai žmogus pradėjo iš dirvožemio paimtų mikrobų sukurtus produktus vartoti kaip vaistus, įkandin atsekė ir tas atsparumas. Bakterijos puikiai geba keistis genetine informacija, ją perduodamos tiesiogiai vienos kitoms arba paimdamos iš aplinkos. Kaip jau minėjau, pakanka, jog aplinkoje atsirastų viena antibiotikams atspari bakterija, netrukus, jei tik joje bus antibiotikas, prisidaugins ir jam atsparių bakterijų. Atsparumo lygis tiesiogiai koreliuoja su antibiotikų vartojimu. Bakterijos nėra linkusios nuolat nešiotis atsparumą suteikiančių priemonių. Jeigu nėra reikalo, jos praranda atsparumą lemiančius genus arba jas išstumia greičiau besidauginančios neatspariosios giminaitės. Skandinavijos šalyse laikomasi nuostatos: jeigu išauga atsparumas kokiam nors antibiotikui, kurį laiką jo stengiamasi atsisakyti. Po keleto metų jis vėl gali tapti veiksmingas", - teigė prof. R.Daugelavičius.

Kaip tvirtino specialistas, reikėtų įsisąmoninti, kad gydytis antibiotikais galima tik tuomet, kai juos skiria gydytojas, ir vartoti tokiomis dozėmis ir tiek laiko, kiek paskirta. Gerdami vaistus per mažomis dozėmis, per trumpai, tik didinsime atsparių tam antibiotikui bakterijų populiacijas savo organizme. Kai liga pasunkėjo arba komplikavosi, tos pačios grupės antibakteriniai vaistai nebepadės. Todėl apie bandymus savarankiškai gydytis antibiotikais būtina prisipažinti gydytojui. Derėtų nepamiršti, kad antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas. Dėl saviveiklos užtrukęs gydymas antibiotikais gali rimtai pakenkti organizmui.

"Valdiškų namų" infekcijos

Kaskart girdime apie komplikacijas po sudėtingų inkstų, žarnyno operacijų, kurių priežastis - vadinamosios hospitalinės infekcijos. Jos klesti ligoninėse, senelių, socialinės globos namuose. Ne išimtis, matyt, ir vaikų darželiai. Vienos gydytojos pediatrės nuomone, pradėjęs lankyti darželį vaikas yra priverstas "išlikti" nuolat infekuotoje aplinkoje. Štai, tarkim, vaikas viršutinių kvėpavimo takų arba virusinėmis ligomis serga vidutiniškai 8-10 kartų per metus, o grupėje, kurioje yra vos 10 vaikų, iš tikrųjų kuris nors vis serga. Vadinasi, platina užkratą. O ką kalbėti apie visiškai neatsakingą vaikų gydymą antibiotikais, neišsiaiškinus jų ligos kilmės? Daugelis mamų prisipažintų, kad ne kartą vaiką gydė antibiotikais. O turint galvoje tai, kad nemažai tėvų į darželį veda jau pradėjusias sirgti arba dar nepasveikusias atžalas, lieka tik stebėtis, kad daugeliui mažųjų pavyksta sulaukti 5-6 metų, kai jų imunitetas subręsta ir yra pasirengęs rimčiau grumtis su ligų sukėlėjais.

Įveikti hospitalinę infekciją - labai sudėtinga. Pašalinti ją iš ligoninės juo labiau. Teko girdėti nuomonę, jog, ko gero, pigiau būtų pastatyti naują ligoninę. "Kur daug ligonių, ten yra ir didelės antibiotikų bei dezinfekuojamųjų medžiagų sankaupos. Tokioje aplinkoje išgyvena tik pačios atspariausios bakterijos, kurių fermentai sugeba "nukenksminti" arba kurių siurbliai efektyviai išmetinėja iš ląstelių antibakterines medžiagas. Tam, kad antibiotikas veiktų, atitinkamoje ląstelės vietoje turi susidaryti tam tikra jo koncentracija. Deja, atsparių bakterijų fermentai ir siurbliai neleidžia šalia antibiotiko taikinio susikaupti pakankamam antibakterinės medžiagos kiekiui. Beje, antibiotikus išmetančius siurblius turi visos bakterijos, tačiau atspariosios jų turi daugiau ir galingesnių", - aiškino profesorius.

Naujų antibiotikų - mažai

Pagal klasikinį apibrėžimą antibiotikas - tai mikrobinės prigimties antibakterinė medžiaga, kurios molekulinė masė yra iki 5 tūkst. daltonų. Tačiau šis griežtas apibrėžimas, kad antibiotikai - tai medžiagos, kurias mikroorganizmai naudoja kovoti su kitais mikroorganizmus, pradėtas vartoti prieš kelias dešimtis metų, evoliucionavo, nes atsirado naujų - sintetinių, pusiau sintetinių, modifikuotų antibakterinių medžiagų, kurios nebeatitiko šių kriterijų.

Nuo Antrojo pasaulinio karo iki XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios buvo antibiotikų era. Tada atrasta ir sukurta daugybė antibiotikų. Šiais laikais visiškai naujų antibiotikų pateikiama labai mažai, ir dažniausiai - tai senųjų modifikacijos. "Buvo laikotarpis, kai mikrobiologija tapo tiesiog nemadinga ir buvo nustumta į šalį, - pabrėžė prof. R.Daugelavičius. - Ir dabar Lietuvos mokslo taryba yra patvirtinusi vienintelę biomedicinos programą, kuri vadinasi "Lėtinės neinfekcinės ligos". Mikrobiologinių tyrimų vieta iškart tampa aiški. Mokslininkas, tyrinėjantis ligas sukeliančius mikroorganizmus, dirba "ne į temą". Taip buvo ir kitose šalyse, bet jau pradedama suprasti, jog esu ne tik "aš", bet ir "mano bakterijos", kurių, beje, mūsų organizme yra dešimt kartų daugiau nei mūsų pačių ląstelių. Bakterijų genų nešiojamės net 360 kartų daugiau nei mūsų pačių genų. Ir to negalime nepaisyti", - tvirtino pašnekovas.

Reikia naujų antibiotikų. Visų žvilgsniai krypsta į farmacijos kompanijas. Tenka girdėti net kaltinimų, kad farmacijos kompanijos sąmoningai nusigręžia nuo antibiotikų, nes vaistai, kuriuos žmogus vartoja tik retkarčiais, nepelningi. Kas kita - lėtinėms ligoms gydyti skirti vaistai, be kurių žmogus negali apsieiti visą gyvenimą.

*****

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos antibiotikams įsigyti sudarė 8,9 mln. litų, 2012 m. - 7,5 mln. litų.

* 2010 m. išrašyta 632,3 tūkst. kompensuojamųjų antibiotikų receptų, o 2012 m. - 557,6 tūkst. (tik ambulatoriškai gydomiems pacientams).

* Daugiausia antibiotikų receptų - apie 76 proc. - išrašyta pacientams iki 18 metų.

* Antibiotikais kasmet gydoma apie 40 proc. vaikų.

* Antibiotikai virusų neveikia. ES šalyse bendrosios praktikos gydytojai prieš skirdami antibiotikus turi galimybę atlikti greituosius testus, išsiaiškinti ligos sukėlėjo kilmę (virusas ar bakterija). Lietuvoje šie testai nekompensuojami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"