TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Bakterijų karai ir pergalės

2009 01 27 0:00
Disbiozė atsiranda dėl kai kurių medikamentų, pirmiausia - antibiotikų, vartojimo.
Corbis/Scanpix iliustracija

Dėl antibiotikų ir kitų vaistų vartojimo, gyvenimo būdo ypatumų atsiranda organizmo mikrofloros pokyčių, kurie gali peraugti į disbioze vadinamą sutrikimą. Kaip to išvengti? Ar išties padeda populiarios priemonės - vadinamųjų gerųjų bakterijų prisotintas maistas ir jų preparatai?

Daugelis yra girdėję terminą "disbakteriozė", tačiau disbiozė - platesnis sutrikimo apibūdinimas, nes dėl įvairių veiksnių gali pakisti ne vien bakterijų, bet ir grybelių, pirmuonių, virusų balansas žarnyne. Tam turi įtakos mityba, virškinamojo trakto ligos, rūkymas, alkoholio vartojimas, amžius, užterštas oras, streso poveikis. Kartais disbiozė pasireiškia praėjus parai po stipraus sukrėtimo. Dažnai ji atsiranda ir dėl kai kurių medikamentų, pirmiausia - antibiotikų, vartojimo, nes jie žudo ne tik ligas sukeliančius mikrobus, bet ir gerąsias bakterijas. Disbiozę gali išprovokuoti ir vaistai, skirti skrandžio rūgštingumui mažinti, kai kurie imunitetą slopinantys medikamentai, pavyzdžiui, prednizolonas, taip pat geležies preparatai. Net žarnyno valymo procedūros, populiarios kai kuriose komercinėse įstaigose, gali sukelti disbiozę.

Dažniausias sutrikimo simptomas - viduriavimas. Būna, kad pilvas gurgia, jį pučia, skauda, rečiau - žmogų pykina. Pasak gastroenterologo Vaidoto Urbono, manoma, jog ilgai trunkanti disbiozė gali turėti įtakos ir kitoms sunkioms ligoms atsirasti - reumatoidiniam artritui, pirmo tipo cukraligei, išsėtinei sklerozei, alerginėms ir net vėžinėms ligoms. Tačiau kol kas tai nėra tvirtai moksliškai įrodyta.

Antibiotikai - kai būtina

Kaip išvengti disbiozės? Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėjos Rolandos Valintėlienės, svarbu be reikalo nevartoti antibiotikų - juos gerti tik tada, kai tikrai būtina. Taip ne tik sumažinsime disbiozės riziką, bet ir išvengsime kitų nepageidautinų reiškinių, pavyzdžiui, bakterijų atsparumo vaistams. Anot V.Urbono, skiriant antibiotikus reikėtų atsižvelgti ir į paciento žarnyno jautrumą, polinkį į viduriavimą. "Verčiau vartoti kuo siauresnio spektro antibiotikus, veikiančius konkretų sukėlėją. Kuo vaistai plačiau veikia, kuo daugiau žudo bakterijų, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras disbiozė. Be to, į veną lašinami antibiotikai visada sukels kur kas mažesnį šalutinį poveikį nei geriami", - sako gastroenterologas.

Susitvarko savaime

Baigus vartoti antibiotikus organizmas dažniausiai pats susitvarko su mikrofloros pokyčiais, per mėnesį kitą normali mikroflora atsikuria savaime. Todėl, anot medikų, ko nors griebtis papildomai tarsi ir nėra reikalo.

Tačiau žmonės, norėdami išvengti disbiozės, dabar gana plačiai vartoja probiotikus. Tai - gyvų mikroorganizmų kultūros, paprastai teigiamą poveikį turinčios bakterijos, išgyvenančios žmogaus virškinamajame trakte. Dažniausiai tam naudojamos lactobacillus ir bifido bakterijos. Probiotikais yra papildyti kai kurie maisto produktai - sūris, jogurtas, kiti gėrimai. Jie gali būti vartojami ir vaistai.

"Tačiau probiotikai padės tik tuo atveju, jei gerosios bakterijos įveiks viršutinę virškinamojo trakto dalį, atsilaikys prieš skrandžio ir tulžies rūgštis bei kasos fermentus, nukeliaus į storąjį žarnyną ir bent laikinai jį kolonizuos. Gerosios bakterijos, pakeitusios blogąsias, sukurs aplinką, nepalankią patogeniniams mikroorganizmams daugintis", - aiškino R.Valintėlienė.

Būtinybė nepagrįsta tyrimais

Probiotikų reklamose minima nemažai ligų, kuriomis sergant jie esą padeda. Tačiau R.Valintėlienė pažymi, kad daugeliu atvejų šis veiksmingumas nepagrįstas išsamiais, nepriklausomų institucijų atliktais tyrimais arba jų rezultatai prieštaringi. Pavyzdžiui, vienu tyrimu nustatoma, jog vartojant probiotikus ligonių būklė pagerėja, o kitas tyrimas nerodo jokių pokyčių. Kol kas moksliškai nepagrįstas net probiotikų būtinumas nusilpusiems, senyviems žmonėms, imunosupresiniais vaistais gydomiems ligoniams, nors keli tyrimai ir parodė teigiamą šių mikroorganizmų poveikį. "Nenustatyti ir teigiamą poveikį sukeliantys probiotikų vartojimo ypatumai - dozės, trukmė, kurios bakterijos efektyvesnės, ir panašiai", - sakė R.Valintėlienė.

Kol kas aišku tik tai, kad probiotikai praverčia žmonėms, kuriems po antibiotikų terapijos jau buvo kilę komplikacijų, susijusių su viduriavimu. "Tačiau šiuos preparatus reikia pradėti gerti dar neprasidėjus viduriavimui, nes vėliau tai mažiau efektyvu. Probiotikus patariama vartoti tuo pat metu kaip ir antibiotikus. Kadangi pastarieji žudo ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, probiotikus reikėtų gerti praėjus 2-3 valandoms po antibiotikų vartojimo, - teigė V.Urbonas.

Padeda ir maistas

Sumažinti antibiotikų poveikį žmonės tikisi ir valgydami maisto produktus, pavyzdžiui, jogurtą. "Tačiau jame probiotikų koncentracija nėra didelė. Esame atlikę kai kurių rūšių jogurto tyrimus. Deja, buvo ir tokių, iš kurių neišauginome jokių bakterijų. Kita vertus, ne visi gali vartoti pieno produktus, nuo jų pučia pilvą. Kai viduriuojama, pieno produktai dar prasčiau toleruojami, pilvą pučia dar labiau. Žinoma, specialūs gėrimai labiau koncentruoti, juose yra daugiau probiotikų", - kalbėjo V.Urbonas.

Vis dėlto labiausiai disbiozės atsiradimo tikimybę mažina tinkama mityba. Visų pirma produktai, turintys maisto skaidulų: daržovės, vaisiai, nevalyti grūdai. Tiesa, ir skaidulų turintį maistą gali valgyti ne visi. Kartais nuo jo taip pat pučia pilvą, prasideda gurgėjimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"