TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Beginkliai prieš pandemiją

2008 04 01 0:00

Netikėtai kilus gripo pandemijai, Lietuvos gyventojai liktų neapsaugoti. 2008-2009 metų pasirengimo jai plane lėšų būtiniausioms priemonėms - antivirusiniams vaistams ir vakcinoms - praktiškai nenumatyta.

Parskrendantys paukščiai šiandien nebekelia tokios baimės kaip prieš kelerius metus - paukščių gripo atvejų netoliese neužfiksuota. Tačiau tvirtinti, kad pandemijos grėsmė sumažėjo, kol kas nesiryžta joks pasaulio ekspertas. Vis dar esame 3-oje pavojaus stadijoje, taigi viruso mutacija, kai jis taps perduodamas žmogaus žmogui, gali įvykti bet kuriuo metu. Visiškai pasirengti tikėtinai ligos atakai Europos šalims prireiks dar 2-3 metų. 2008-2009 metų Valstybinė pasirengimo gripo pandemijai programa neseniai patvirtinta ir Lietuvoje. Lyg ir reikėtų džiaugtis: priemonės numatytos, grėsmė į nugarą nealsuoja. Tik bėda, kad planas "popierinis". Kilus grėsmei, valstybė neturės kuo apsaugoti savo piliečių: būtinų vaistų užteks vos keliems procentams gyventojų, o dėl tokio preparatų kiekio paskirstymo neišvengiamai kils etinių problemų.

Rekomendacijos iškraipytos

Anot rengiant priemonių planą dalyvavusio Vilniaus universiteto dėstytojo, epidemiologo Kęstučio Žagmino, prie SAM sudarytos darbo grupės planas atitiko Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Komisijos bei Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro rekomendacijas. Vyriausybės patvirtintame variante jos buvo iškraipytos, plano struktūra pritaikyta lietuviškam modeliui. "Gripo pandemija yra pasaulio problema. Vienodi šalių planai reikalingi tam, kad jos galėtų sėkmingai koordinuoti veiksmus", - komentavo K.Žagminas. Epidemiologas vis dėlto džiaugėsi, kad šis planas tapo valstybiniu, - tokį iki šiol turi ne visos Europos Sąjungos šalys. Kaip didžiausią trūkumą specialistas įvardijo tai, kad planui įgyvendinti skirta per mažai lėšų. Tai rodo, kad apsisaugojimas nuo pandemijos nelaikomas prioritetu. Pasak K.Žagmino, pateikus SAM darbo grupės variantą, prašyta 70 mln. litų, tačiau Vyriausybei planą apkarpius liko tik 17 milijonų. Epidemiologas pripažino, kad esant tokiam finansavimui suteikti realią pagalbą netikėtai kilus pandemijai gali būti neįmanoma.

Tik pliuselis?

UAB "GlaxoSmithKline" generalinis direktorius Kęstutis Čereška naująjį planą pavadino tik pliuseliu, padėtu raginant tarptautinėms organizacijoms. Pasaulinę gripo situaciją nuolat stebintis medikas taip pat apgailestavo, kad Lietuvos politikai kaip dera nesuprato problemos rimtumo. "Teorinė plano pusė yra gera. Jo tapsmas valstybiniu rodo, kad vis geriau suprantamas situacijos aktualumas. Tačiau finansinė plano pusė - niekinė. Kilus pandemijai mūsų piliečiams grėstų labai didelė grėsmė. 17 milijonų, skirtų pasirengti šiai situacijai, - dideli pinigai, bet jie visiškai neužtikrina apsaugos. Gal verčiau jų išvis neišleisti nei išleisti taip, kaip dabar numatyta", - kritikavo K.Čereška.

Etinės problemos

Remiantis šiandienos mokslo žiniomis, visiškai apsaugai nuo pandemijos reikia antivirusinių vaistų, ikipandeminės ir pandeminės vakcinos komplekso. Manoma, kad pandeminė vakcina bus sukurta praėjus 5-6 mėnesiams nuo ligos įsisiautėjimo. Todėl antivirusiniai vaistai yra vienintelė veiksminga, nors ir ne stebuklinga, priemonė situacijai valdyti.

Prognozuojama, kad pirmoji pandemijos banga paliestų apie 30 proc. gyventojų.

Anot K.Čereškos, visišką apsaugą garantuojančios pagalbos išlaidos vienam žmogui sudarytų apie 100 litų. Kadangi jos reikėtų trečdaliui gyventojų, valstybei tai nebūtų pernelyg dideli pinigai.

Valstybiniame pasirengimo pandemijai plane kaip tik ir deklaruojamas noras apsaugoti minėtuosius 30 proc. gyventojų. Tačiau antivirusiniams vaistams įsigyti 2008 metais skirta vos 3 mln., 2009-aisiais - 3,5 mln. litų. Specialistų teigimu, už tokią sumą nupirktų vaistų realiai pakaktų vos 3-4 proc. gyventojų.

Anot K.Žagmino, tai geriau nei nieko, bet kilus pandemijai etinės problemos būtų neišvengiamos. "Įsivaizduokime: vienoje palatoje greta guli du ligoniai. Vienam jų skiriame vaistų, kitam - ne. Kuo remiantis? Ką reikėtų pasakyti jų negavusiam žmogui? Apie sumaištį, kuri kiltų, jei visi pradėtų kovoti dėl tų 3-4 proc. vaistų, jau net nekalbu", - teigė K.Žagminas. "Net ir suprasdamas, kad šalis patiria ekonominių sunkumų, trūksta lėšų, tokį finansavimą vadinčiau nepakankamu", - sakė pašnekovas.

Daugiau aiškumo

Anot K.Čereškos, norint apsirūpinti reikiamu antivirusinių vaistų kiekiu, reikėtų maždaug 60 mln. litų. Šiuo metu skirta suma yra 10 kartų mažesnė. "Sprendimas, pagal kurį vaistų užtektų vos keliems procentams gyventojų, yra neetiškas. Tas pats, kas užuot pamaitinus alkanąjį jam duoti kelis trupinius. Joks eilinis Lietuvos pilietis šiandien negali būti tikras, kad galės gauti šių vaistų. Nebent valdininkai, kurie pirmiausia juos ir pasidalys. Jei vaistų gaus tik keli procentai žmonių, tegu valdžia sudaro sąrašus, kas pateks į juos, o kas - ne. Jei trūksta pinigų, tai turi būti bent aiškumas. Visuomenė tuomet tiksliai žinos, kokios struktūros bus apsaugotos. Jei žinosime, kad gaus policininkai, būsime tikri, kad bent gatvėse bus tvarka", - sakė K.Čereška.

Problema dėl vakcinų

Siautėjant pandemijai, panaši problema kiltų ir dėl aprūpinimo vakcinomis. Jų gamybos tempai nėra dideli, tad norint laiku gauti preparatų, su gamintojais reikia sudaryti išankstines sutartis. Lig šiol Lietuva nėra sudariusi nė vienos tokios sutarties. Pasirengimo gripo pandemijai plane pinigų šiam tikslui šiemet visiškai neskirta. 2009-aisiais išankstinėms sutartims su ikipandeminės ir pandeminės vakcinų gamintojais sudaryti numatyta 3,5 mln. litų. Ši suma skiriama paskiepyti ne mažiau kaip 30 proc. gyventojų. Tačiau K.Čereškos skaičiavimai rodo, kad tokiam gyventojų skaičiui apsaugoti reikėtų dešimt kartų daugiau lėšų, t.y. maždaug 40 mln. litų.

"Todėl, manau, skirtieji 3,5 mln. litų - be reikalo išleisti mokesčių mokėtojų pinigai, nes už šią sumą nieko neįsigysi", - komentavo K.Čereška.

Neaiškumai dėl sezoninių vakcinų

Juokingai mažai lėšų skirta ir sezoninei vakcinai nuo gripo, kuri įvardijama kaip viena pandemijos prevencijos priemonių. PSO rekomenduoja profilaktiškai skiepyti 75 proc. rizikos grupių asmenų, t.y. sergančiuosius lėtinėmis ligomis, vyresnius nei 65 metų amžiaus žmones. Specialistų skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 0,5 mln. skiepytinų gyventojų. Pagal kovai su pandemija skirtą planą, vakcinai nuo gripo šiemet ir kitąmet skiriama po 2 mln. litų. K.Čereškos teigimu, ši suma yra 5 kartus mažesnė nei reikėtų. "Jei vakcinos neužtenka visiems, ir šiuo atveju turi būti aiškiai pasakyta - kokioms žmonių grupėms ji bus skirta: vaikams, 65 metų sulaukusiems žmonėms ar kitiems. Kad aš, kaip pilietis, tiksliai žinočiau, ar man ir mano artimiesiems ji priklauso. Dabar tai paliekama gydytojo nuožiūrai. Toks neaiškumas skatina įtampą tarp gyventojų ir gydytojų", - įsitikinęs K.Čereška.

Lėšų padaugėjo

Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovas Vytautas Gailius nebuvo linkęs komentuoti, ar skirtosios lėšos garantuos gyventojų apsaugą nuo pandemijos. Jis pabrėžė, kad antivirusiniams vaistams vyriausybė pernai skyrė milijoną litų, šiemet - net tris, t.y. lėšų padaugėjo 3 kartus. Užsienyje duomenys apie sukauptas vaistų atsargas skelbiami viešai. Anot V.Gailiaus, iki šiol Lietuvoje sukauptų medikamentų pakaktų vos 3 proc. šalies gyventojų. Panaudojus 2008-2009 metams skirtas lėšas, jų užtektų 5-6 proc. žmonių. Kiek konkrečiai bus įsigyta vaistų, esą parodys viešųjų pirkimų procedūros.

Nerimą kelia galiojimo terminai

Atsižvelgiant į pokyčius, planas turės būti koreguojamas. Pavyzdžiui, per pastaruoju metu atliktus tyrimus užfiksuota rimtų atsparumo vienam iš vaistų atvejų. Todėl Europos vaistų agentūra EMEA neseniai patvirtino naujas antivirusinių medikamentų kaupimo rekomendacijas. Nurodoma, kad valstybės turėtų kaupti abiejų rūšių šiuo metu rinkoje esančius efektyviausius antivirusinius vaistus. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo perkama tik viena šių vaistų rūšis.

Dar viena problema - vaistų galiojimo laikas yra tik 5 metai. "Šiandien niekas negali patarti, ką su jais reikės daryti, jei pandemijos nebus. Europos komisijoje irgi svarstoma, kaip spręsti šią problemą. Mums šis klausimas labai aktualus. Supraskite, tai valstybės arba mūsų visų pinigai. Minėti vaistai yra išties brangūs: 10 tablečių kainuoja 70 litų, vaistinėje - per 100 litų", - sakė V.Gailius.

Jo teigimu, Lietuvoje sukauptų atsargų garantija dar nesibaigė. Jie galioja iki 2010-ųjų pabaigos - 2011 metų vidurio.

Pasaulyje ir toliau vyksta antivirusinių vaistų tyrimai. Kai kuriais duomenimis, jų galiojimo terminas gali būti gerokai pratęstas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"