TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Beprotiškas gyvenimas šokdina kraujospūdį

2013 04 13 6:00
Ž.Petrulionienė teigia, jog vartoti krūvas medikamentų, visiškai nesistengiant keisti gyvenimo įpročių, yra nelogiška. / LŽ archyvo nuotrauka

"Daugelis mūsų ne tik nežino, kad turi padidėjusį kraujospūdį, bet ir nenutuokia, koks jis turėtų būti", - pabrėžė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, profesorė Žaneta Petrulionienė.

- Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) praėjusių metų ataskaitoje pateikti 194 valstybių duomenys apie vyrų ir moterų kraujospūdį. Kurioje vietoje yra Lietuva?

- Manau, užtenka lyginti, nes nuo to niekas nesikeičia. Reikia kalbėti, ką daryti. Skaičiai rodo tikrai prastą padėtį. PSO duomenimis, padidėjusį kraujospūdį turi 45,5 proc. Lietuvos vyrų ir 34,3 proc. moterų 25 metų bei vyresnių žmonių grupėje. Ši problema nustatyta daugiau kaip pusei (57 proc.) pagal pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą tiriamų vyrų (nuo 40 iki 55 metų) ir moterų (nuo 50 iki 65 metų).

Tačiau žmonės dažnai nė nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs, ir nesikreipia į gydytojus. O juk negydomas aukštas kraujospūdis gali sukelti invalidumą ar net mirtį. Noriu įspėti, kad ši problema gali ir nepasireikšti jokiais simptomais. Kita vertus, turėtų susirūpinti tie žmonės, kurie jaučia dažnus galvos, ypač pakaušio, skausmus, sunkumą, svaigimą, mirgėjimą akyse. Dažnai manoma, jog dėl to kaltas nuovargis, nors šie požymiai gali būti susiję ir su dideliu kraujospūdžiu.

Daugelis žmonių nežino ir to, koks yra normalus kraujospūdis, kada jis viršija normas. Domimasi įvairiausiais dalykais, bet ne savo sveikatos rodikliais. Todėl Lietuvos širdies asociacija balandį ir gegužę rengs akcijas, per kurias bandys priminti būtinus žinoti skaičius, - tai, kad 120/80 yra optimalus kraujospūdis, kad nepadidėjusiu jis laikomas iki 140/90 ribos. Peržengus ją reikia susirūpinti. Kraujospūdžio padidėjimas iki 180/110 reiškia, jog padėtis tapo kritiška, gydytis būtina nedelsiant, nes tai jau trečio laipsnio hipertenzija.

Tiesa, matuojant kraujospūdį gydytojo kabinete jis gali šiek tiek padidėti - tam turi įtakos vadinamoji balto chalato hipertenzija. Todėl patariame jį matuotis namie, kai esate ramūs.

- Kasmet nustatoma vis daugiau naujų arterinės hipertenzijos atvejų. Kodėl taip yra? Juk, regis, tiek daug aiškinama apie tinkamą mitybą, fizinio aktyvumo naudą ir kitus padėti turinčius veiksnius. Be to, sumažėjo rūkalių.

- Iš tiesų žmonių požiūris į sveikatą keičiasi daug lėčiau negu norėtųsi. Daugelis dar tikrai neperėjo prie tinkamesnės mitybos, tai padarė tik maža dalis žmonių. Mūsų visuomenės prioritetai sudėlioti ne sveikatos naudai. Svarbiausia yra darbas, tikslų siekimas. Žinoma, ir metas toks, kai dirbama be poilsio, visąlaik skubama, nuolat lydi stresas. Lekiama tol, kol ištinka katastrofa. Bet juk ne veltui sakoma, jog persidirbti - irgi nuodėmė. Ne veltui nurodoma, kad sekmadienį reikia švęsti. Jei žmogus neina į bažnyčią, tegul pasivaikšto gamtoje, pabendrauja su artimaisiais.

- Ar egzistuoja psichologinis asmenybės tipas, kuriam priklausantys žmonės labiau linkę sirgti hipertenzija?

- Anksčiau daug kalbėta apie A tipo asmenybę. Tai žmonės, kurie labai atkakliai, net agresyviai siekia tikslo. Manyta, jog tokiems asmenims dažniausiai ir padidėja kraujospūdis. Tačiau dabar kalbama ir apie D tipo asmenybę (pagal anglišką žodį "distress"). Tai žmogus, kuris nemoka atsipalaiduoti, nuolat yra apimtas streso. Akivaizdu, kad psichoemocinis veiksnys turi labai daug įtakos kraujospūdžio padidėjimui.

Tačiau vienintelės šios problemos priežasties nėra. Tiesiog susikrauna daug bėdų ir organizmas neišlaiko. Prie įvairių kūno sistemų išsibalansavimo prisideda įvairūs veiksniai: per daug vartojama valgomosios druskos, kaupiasi skysčiai, spazmuoja kraujagysles, per daug streso hormonų kraujyje, suaktyvėja simpatinė nervų sistema ir kita. Apie 90 proc. atvejų nepavyksta nustatyti konkrečios kraujospūdžio padidėjimą sukeliančios ligos.

Šią problemą dažnai lemia ir genetinis polinkis. Jeigu didelį kraujospūdį turėjo pirmos eilės giminaičiai - tėvai, broliai, seserys, reikia ypač susirūpinti. Kuo polinkis didesnis, tuo anksčiau susergama. Dabar jau 1 iš 10 dvidešimtmečių-trisdešimtmečių turi padidėjusį kraujospūdį, o kiekvieną vėlesnį dešimtmetį sergamumas vis didėja. Ši problema kamuoja beveik pusę penkiasdešimtmečių.

Kartais tenka girdėti, kad moterys, ypač jaunos, išgyvena dėl pernelyg mažo kraujo spaudimo. Bet sulaukus vyresnio amžiaus jis tikrai padidėja. Moterims po menopauzės keičiasi hormonų pusiausvyra ir kraujospūdis šokteli į viršų. Be to, senstant standėja kraujagyslės, priaugama svorio, o tai irgi lemia kraujospūdžio pokyčius.

Žaneta Petrulionienė / Asmeninio albumo nuotrauka

Netausojame savęs

- Ką turime daryti, kad išvengtume per didelio kraujospūdžio, kuris, be grėsmingų širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip infarktas ar insultas, gali sukelti širdies ir inkstų nepakankamumą, širdies ritmo sutrikimus, aklumą, kitų rimtų sveikatos problemų?

- Pirmiausia reikia keisti požiūrį į sveikatos saugojimą, o tuomet - požiūrį į gyvenseną. Ypač svarbu mažinti valgomosios druskos, kuri organizme sulaiko vandenį, vartojimą. Žmonės turbūt nesusimąsto, kad pakankamai druskos jau gauna su produktais, perkamais parduotuvėje, papildomai jos berti į maistą nereikia. Ant stalo druskinės neturi būti. Žinoma, skonio receptorius atpratinti nuo druskos derėtų palengva, nes iš pradžių maistas be jos gali atrodyti neskanus.

Labai svarbu nepersivalgyti. Energijos iš maisto turime gauti tiek, kiek reikia, kad užtikrintume gyvybės funkcijas. Jei su maistu gauname daugiau kalorijų, perteklius kaupiasi riebaliniame audinyje ir kraujagyslių sienelėse. Kiekvienas papildomas kilogramas didina ir kraujospūdį.

Labai svarbu valgyti reguliariai ir ne vieną kartą per dieną. Juk daugelis prisikerta vakare prieš miegą, o tada sutrinka medžiagų apykaita.

Norėdami, kad kraujospūdis išliktų normalus, turėtume valgyti daugiau nesočiųjų riebalų turinčių produktų, taip pat vaisių, daržovių, ypač turinčių kalio ir magnio. Be to, reikėtų mažiau vartoti lengvai pasisavinamų angliavandenių, cukraus.

Apie alkoholio žalą net nėra ką kalbėti. Nors kartais sakoma, kad alus - ne alkoholis, todėl negali pakenkti, pilvinį nutukimą turinčių asmenų pavyzdys rodo, jog tai netiesa. Kraujospūdis pakyla ir po kiekvienos surūkytos cigaretės.

Visiškai nesportuojančių žmonių kraujospūdis irgi būna padidėjęs. Kad to išvengtume, būtinas reguliarus fizinis aktyvumas 3-4 kartus per savaitę, o jei įmanoma - kiekvieną dieną nuo 30 iki 45 minučių. Krūvis turi būti lengvas ar vidutiniškai intensyvus, bet reguliarus. Nepatartinas atsitiktinis, retas ir sunkus fizinis aktyvumas - tokio širdis ir kraujagyslės nemėgsta. Pirmenybė teiktina aerobiniams fiziniams pratimams, bet ne sunkumų kilnojimui. Pajudėti tinka ir elementarūs buities darbai, pasivaikščiojimai gamtoje.

Kada reikia vaistų

- Kada reikia gydytis vaistais? Ar tai tikrai efektyvu?

- Jeigu kraujospūdis padidėja labai nedaug ir nėra, tarkime, kokios nors širdies ar kraujagyslių ligos, cukrinio diabeto, inkstų veiklos sutrikimo ar kitų rizikos veiksnių, dažniausiai nebūtina iš karto gerti vaistų. Tačiau stebėti kraujospūdį reikia. Vaistai skiriami nedelsiant, kai jis labai smarkiai pakyla - siekia 180/110 ar daugiau. Tuomet laukti nebegalima, nes kyla didžiulė insulto, infarkto, kitų komplikacijų rizika.

Vaistus reikia gerti ir esant mažesniam kraujospūdžiui (pirmo ar antro laipsnio padidėjimui), jei žmogus turi kitų rimtų ligų ar rizikos veiksnių. Kada pradėti gydymą ir kokius medikamentus dera vartoti, turi nuspręsti gydytojas. Kai pacientas klausia, nejaugi visą gyvenimą teks gerti tuos 3-4 vaistus, mano atsakymas būna labai paprastas: darykite viską, kad sumažintumėte kraujospūdį ne medikamentiniais metodais. Keiskite gyvensenos įpročius ir požiūrį į sveikatos išsaugojimą. Tada nereikės vartoti tiek vaistų ir tokiomis dozėmis.

- Dažnai kalbama, esą prieš lėtines ligas Vakarų medicina - bejėgė. Ką manote apie alternatyvios arba liaudies medicinos siūlomus kraujospūdžio koregavimo būdus?

- Neatmetu alternatyvios medicinos naudos, ypač tų jos propaguojamų priemonių, kurios padeda žmogui atsipalaiduoti, atsikratyti nuolatinio streso pasekmių. Kartu noriu pabrėžti, kad Vakarų medicina neturi tikslo priverstinai maitinti žmones vaistais. Visada sakau: gerti krūvas medikamentų, visiškai nesistengiant keisti gyvenimo įpročių, yra nelogiška. Jei vaistai nepajėgia sureguliuoti kraujospūdžio, privalu keisti gyvenseną. Tačiau mūsų žmonėms visai nerūpi savipagalba. Jie netiki, kad pozityvus mąstymas, fizinis aktyvumas, sveika mityba, normalus svoris, tinkamas poilsis, gera nuotaika gali smarkiai sumažinti ligos riziką, ir nė nebando keistis. Kol kas visa atsakomybė už sveikatą, ypač Lietuvoje, suversta medikams ant pečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"