TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Bijai beržo - saugokis obuolio

2010 05 04 0:00
Anot L.Malinauskienės, kryžminė alerginė reakcija pasitaiko dažnai, bet ji nėra sunki.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Dažnam šienligės kamuojamam žmogui pasireiškia kryžminė alerginė reakcija: nemalonių pojūčių patiriama ir valgant kai kuriuos vaisius, daržoves bei kitus produktus.

"Kryžminė reakcija atsiranda tada, kai žiedadulkių alergenas yra panašus į alergenus, esančius kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse. Tai būdinga net iki 60-70 proc. žmonių, sergančių šienlige", - pasakoja alergologė Laura Malinauskienė. Žiedadulkėms jautriems žmonėms alerginė reakcija į maistą dažniausiai kyla suvalgius šviežių, termiškai neapdorotų produktų. Tai pasireiškia labai greitai, per 5-10 minučių. Gali pradėti niežtėti gerklę, patinti lūpos, atsirasti bėrimų, primenančių nudilginimą, kartais ima skaudėti pilvą, ko nors suvalgius daugiau - ir suviduriuojama. Tačiau minėti negalavimai yra nesunkūs ir greitai praeina.

Žalias - blogai

Per pastarąsias 2-3 savaites labai padaugėjo pacientų, besikreipiančių dėl šienligės. Jos simptomai: sloga, čiaudulys, ašarojimas ir panašūs. Dabar - pats beržų žydėjimo metas, jų žiedadulkių ore išties gausu. Būtent beržinių medžių - jiems priklauso ir lazdynai, alksniai, skroblai - žiedadulkės dažniausiai sukelia alergiją. Dėl vėlyvo pavasario medžių žydėjimas šįmet vėlavo. Manoma, kad dėl to jis užtruks ilgiau nei paprastai - iki gegužės vidurio.

Žmonėms, kurie alergiški beržų ir kitų šios šeimos medžių žiedadulkėms, nemalonių pojūčių gali sukelti žali obuoliai ar morkos. Nors, pavyzdžiui, jei obuoliai kepti arba iš jų išvirtas kompotas, beveik visi alergiški žmonės gali juos vartoti. Bulvės ir morkos, įdėtos į sriubą, taip pat nesukelia jokių problemų. Daug kas priklauso nuo veislės. Tai ypač pasakytina apie obuolius: alergiški žmonės vienokius gali valgyti, kitokių - ne.

Prieš keletą metų Europoje buvo įgyvendinamas projektas ir tiriami kryžminiai alergenai. Genų inžinerijos būdu net išvesta obuolių veislė, neturinti tokio alergeno. Laukiama, kol Olandijoje auginamos obelys sunokins vaisius, - tada bus įsitikinta, ar alergiški žmonės iš tiesų galės juos valgyti.

Pasak L.Malinauskienės, alergijos simptomai kartais gali atsirasti ir dėl smulkiųjų dalelių, skysčio lašelių, patekusių į akis ar įkvėptų skutant bulves arba morkas. Beržų žiedadulkėms alergiški žmonės gali būti jautrūs ir lazdyno riešutams, taip pat abrikosams, nektarinams, slyvoms, persikams.

Piktžolių išdaigos

Nuo gegužės pabaigos - birželio pradžios prasideda varpinių žolių žydėjimo metas. Jis trunka visą vasarą, iki rugpjūčio vidurio. Svarbiausi alergenų barstytojai - motiejukai, taip pat miglės, eraičinai, pašiaušėliai ir kiti. Pasak L.Malinauskienės, šių augalų žiedadulkėms alergiškiems žmonėms kur kas rečiau atsiranda problemų dėl maisto. Kartais alergines reakciją sukelia javai - rugiai ir kviečiai. Tačiau paprastai nemalonumų patiriama ne dėl miltinių produktų, o, pavyzdžiui, geriant kviečių želmenų sultis ar valgant daigintus grūdus. "Kai iš javų pagaminti produktai nėra termiškai apdoroti ar susmulkinti, juos valgantiems žmonėms atsiranda tokių pat nemalonių pojūčių kaip, pavyzdžiui, tiems, kurie alergiški beržams ir obuoliams", - kalbėjo L.Malinauskienė.

Alergiją gali sukelti ir medus, mat vėjo išnešiotos varpinių žolių žiedadulkės prilimpa prie augalų, iš kurių bitės renka medų. Jei vabzdžiai sukiojasi ten, kur gausu šių žolių, žiedadulkėmis apkrėstas medus jautriam žmogui gali netikti.

Vasaros pabaigoje, rugpjūtį-rugsėjį, prasideda alergiją skatinančių piktžolių ir vaistinių pelynų žydėjimo metas. Jų žiedadulkėms jautriems žmonėms irgi neretai pasitaiko kryžminė reakcija, susijusi su maistu. Kai kurios vaistažolės, tokios kaip medetkos, ramunėlės, yra giminingos pelynams. Šiam augalui alergiški žmonės, vartojantys ramunėlių ir medetkų arbatas ar net kremus, kompresus su jų komponentais, taip pat gali patirti nemalonių pojūčių. Kitąsyk problemų kyla ir dėl salierų, kai kurių kitų prieskoninių žolių.

Bara be reikalo

"Tačiau žiedadulkėms alergišką žmogų kryžminė reakcija gali ištikti bet kada, ne tik per patį žydėjimą. Jei esate jautrūs kokioms nors žiedadulkėms, nuo tam tikro maisto bus blogai visus metus. Kai alergenas tampa organizmo priešu, tokiu jis būna labai ilgai, 10-20 metų. Ir tai nepriklauso nuo sezono", - pabrėžė L.Malinauskienė.

Pasak gydytojos, papildomų vaistų dėl kryžminės alerginės reakcijos vartoti nereikia. Ji, kaip minėta, greitai praeina ir yra nesunki. Pakanka stebėti save, atsižvelgti į savijautą. Jei sunegaluojama stipriau, tam tikrų produktų galbūt vertėtų atsisakyti. "Didesnė problema kyla dėl vaikų: jie atsisako valgyti, tačiau dažnai nemoka papasakoti, kodėl taip daro. Tėvai pyksta, kad jų atžalos negauna vertingo maisto, vitaminų. Kartais tik gydytojo kabinete paaiškėja, jog vaikui graužia gerklę, bet jis manė, kad tai normalu. Tad jei alergiškas vaikas atsisako kokio nors maisto, nereikėtų versti jo valgyti", - patarė L.Malinauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"