TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Biologinė terapija nuo neįgalumo. Reikia sprendimų

2014 03 22 6:00
Pinigai, skirti reumatoidiniam artritui kokybiškai gydyti – ne išlaidos, o investicija į žmogaus ir visuomenės gyvenimo kokybę. healthnaturalguide.com nuotrauka

1 iš 6 Lietuvos gyventojų kenčia nuo kaulų ir raumenų sistemos ligų. Net pusė nedarbingumo pažymų išrašoma asmenims, sergantiems šiomis ligomis. Jų nedarbingų dienų skaičius – beveik 32 dienos per metus – triskart viršija vidutinį.

Reumatinės ligos – tarp 3 pagrindinių ilgalaikio neįgalumo priežasčių. Šių ligų sukeltas ilgalaikis neįgalumas siekia 19 proc., o jų gydymo išlaidos - vos 2 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų kompensuojamiesiems vaistams.

2012 metais Lietuvoje pirmą kartą neįgaliaisiais pripažinta beveik 14 tūkst. darbingo amžiaus asmenų. Dauguma jų norėtų tęsti darbą, tačiau negali, nes jų liga nebuvo anksti diagnozuota ir tinkamai gydyta. Beveik 40 proc. susirgusių darbuotojų tenka išeiti iš darbo per 5 metus, kai nustatoma diagnozė. Apie trečdalis jų prisipažįsta, jog apie savo ligą nedrįsta pasisakyti darbdaviui, nes bijo diskriminacijos.

Tikslas ir ekonomikos rodiklis

Šie ir daugybė kitų skaudžių dalykų buvo konstatuoti pirmadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Lietuvos reumatologų asociacijos surengtoje konferencijoje „Kaulų ir raumenų sistemos bei judėjimo aparato ligos bei darbingumas“. Jos tikslas buvo aptarti kaulų ir raumenų ligų problemas bei su jomis susijusius sunkumus, kuriuos patiria ligoniai ir visuomenė. Politikai, Sveikatos apsaugos (SAM), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų (SADM) atstovai, gydytojai reumatologai bendrai tarėsi, ieškojo tarpinstitucinių sprendimo būdų, siekdami pagerinti neįgalumo prevenciją Lietuvoje, aiškinosi, kokius susitarimus ir nuostatas būtina keisti, kad ligos ištiktiems žmonėms būtų prieinamos šiuolaikinės gydymo priemonės, leidžiančios kuo ilgiau išlaikyti gyvenimo kokybę, kurios pagrindiniai komponentai - darbingumas ir savarankiškumas. ,,Nuo 2010 metų Lietuvoje dirbu su ,,Fit for Work“ (liet. ,,Pasiruošęs darbui“) projektu, organizuoju diskusijas, konferencijas, rašau raštus ministerijoms turėdama vieną tikslą - kaip sutelkti SAM ir SADM pastangas, kad būtų galima sumažinti neįgalumą dėl kaulų ir raumenų sistemos ligų. Juk ir pinigai, skirti gydyti, ir pinigai, skirti neįgalumo išmokoms, - iš to paties biudžeto, tik jų panaudojimo rezultatas – skirtingas, - sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. – Jeigu įmanoma žmogų išgydyti, išlaikant jo darbingumą, tai ir yra investicija į žmogaus ir visuomenės gyvenimo kokybę. Tinkamai negydomas žmogus tampa neįgalus, darbo rinka praranda aktyvų darbingą dalyvį, o išmokos iš biudžeto auga. Be to, kas įvertins ligonio ir jo artimųjų kančias ir skausmą? O reikėtų! Valdininkams būtų labai sveika už biudžeto eilučių pamatyti žmogų! Mes privalome galvoti, kaip sumažinti visuomenės gyvenimo kokybės nuostolius. Todėl ir gydytojai reumatologai, ir pacientai kelia pagrįstą klausimą: kada galima tikėtis, kad ir mūsų šalyje pagrindiniu tikslu ir svarbiausiu sveikatos ekonomikos rodikliu bus įvardytas asmenų, sergančių reumatoidiniu artritu, darbingumo išlaikymas – taip, kaip yra nusprendusi, tarkime, Didžiosios Britanijos vyriausybė? Esame Europos Sąjungos valstybė, todėl gal jau būtų laikas ir mūsų pacientams teikti visavertes paslaugas bei kokybišką gydymą, kad žmogus jaustųsi orus.“

Modernūs vaistai grąžino viltį

Reumatinės ligos priskiriamos prie gana dažnų ir labai sunkių autoimuninių ligų grupės. Jomis serga apie 100 mln. europiečių, tiek būtų kartu sudėjus Belgijos, Vokietijos ir Austrijos gyventojus.

Nėra aišku, dėl kokių priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, ima reaguoti į jas kaip į svetimas, jas naikinti. Ligos eiga sparti, agresyviai luošinanti sąnarius. Savo ligos – psoriazinio artrito - istoriją papasakojo 34 metų marijampolietis Arūnas Vilkaitis, susirgęs prieš 27 metus. Liga prasidėjo vaikystėje odos paraudimu, bėrimais, kurių niekaip nepavyko išgydyti. Vėliau prisidėjo sąnarių skausmai ir pažeidimai. Vienintelį sūnų tėvai vežiojo ne tik pas gydytojus, bet iš nevilties - ir pas žiniuonius. O tos vilties, deja, niekas ir neteikė: „Visas gyvenimo spalvas užgožė skausmas, sunku buvo netgi pereiti per kambarį, - sako Arūnas. – Nemačiau išeities, perspektyvos. Nuo lemtingo žingsnio sulaikė tik tai, kad nenorėjau skaudinti tėvų. Kartą internete perkaičiau prof. Irenos Butrimienės straipsnį apie biologinę terapiją. Sužibo viltis. Kai patekome į Santariškių ligoninę, tėvui teko mane užnešti laiptais, pats nepajėgiau... Nuo to laiko praėjo septyneri metai. Biologinė terapija padėjo man sugrįžti į gyvenimą: nebealina skausmas, galiu dirbti, planuoju kurti šeimą, pradėti savo verslą.“

Mažas „galimybių langas“

Veiksminga biologinė terapija, kuri buvo taikyta Arūnui iš Marijampolės, prieinama tik daliai pacientų. Lietuvoje ja gydoma tik apie 2 proc. ligonių, o Europoje – 19 procentų. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos klinikos vadovės prof. I.Butrimienės, šiuolaikinės uždegimo sukeltų sąnarių ligų gydymo koncepcijos pagrindas – ankstyvas agresyvus gydymas, kurio tikslas - ligos remisija arba bent jau kontrolė. Tarptautinių ekspertų nuomone, „galimybių langas“, t. y. laikotarpis, per kurį diagnozavus uždegimo sukeltas sąnarių ligas ir pradėjus tinkamą gydymą geriausiai pavyksta užtikrinti ligos kontrolę ir išvengti ankstyvos negalios vystymosi, yra tik trys mėnesiai. „Todėl svarbu ne tik taikyti šiuolaikinį gydymą, bet ir užtikrinti ankstyvą specialistų konsultacijų prieinamumą, o tai Lietuvoje – didelė problema", - pabrėžė profesorė.

Įvairiose Europos šalyse nuo 8 iki 42 proc. pacientų patenka pas gydytoją reumatologą „galimybių lango“ laikotarpiu. Pas mus šis rodiklis nesiekia ir 8 procentų. Jį pagerinti būtų labai svarbu ne tik paciento sveikatos perspektyvos, bet ir socioekonominiu požiūriu. Apskaičiuota, kad netiesioginės išlaidos dėl reumatoidinio artrito, t. y. nedarbingumo pašalpos, neįgalumo išmokos ir pan., viršija tiesiogines nuo 2 iki 4 kartų. Vienas iš Lietuvos reumatologijos korifėjų, prof. Algirdas Venalis įsitikinęs: jeigu valstybė daugiau investuotų į ankstyvą reumatinių ligų gydymą, netiesioginių išlaidų gerokai sumažėtų.

Pigiausi – ne visuomet tinkamiausi

Geriausių rezultatų galima pasiekti individualizuotu gydymu, t. y. konkretų ligonį gydant jam tinkamiausiais inovatyviais biologiniais vaistais. Problema ta, kad naujiems pacientams gydytojai gali skirti tik einamaisiais metais Valstybinės ligonių kasos prie SAM (VLK) konkurso būdu nupirktą pigiausią vaistą. Bet ar jis yra ir pats tinkamiausias konkrečiam pacientui? VLK biologinės terapijos vaistus perka centralizuotai, t. y. pagal konkurentinę pirkimo dalį. Konkursą laimi pigiausias iš šių vaistų. Taip esą siekiama, kad pažangų gydymą kasmet gautų vis daugiau pacientų.

„Ką daryti gydytojui, jeigu tas vienintelis vaistas konkrečiam ligoniui netinka, tarkime, dėl to, kad jis serga tuberkulioze, hepatitu, akių uždegimu ar kokia nors kita lėtine liga? Ką daryti, jeigu išsivystė nepageidaujamas efektas arba vaistas nepadeda? Pagal dabartinę tvarką gydytojai ne visada gali pacientui skirti patį tinkamiausią vaistą, juo labiau - neturi galimybių vieną vaistą keisti kitu, – sako prof. I. Butrimienė. – Kokioje situacijoje atsiduria gydytojas? Ar patarsite persakyti pacientui vieno valdininko man ištartą frazę, kad šiam žmogui tiesiog nepasisekė, matyt, jis gimė po nelaiminga žvaigžde? Ir nesvarbu, kad kitas biologinis preparatas, kuris ligoniui tiktų, tik keletu procentų brangesnis, pagal egzistuojančią tvarką mes negalime juo gydyti. Dar kita didelė problema, su kuria susiduriama, – VLK ne visuomet laiku nuperka vaistų, tarp konkurso paskelbimo ir pirkimo susidaro net kelių mėnesių tarpai. O be vaistų ir vėl nukenčia ligoniai, nes pertraukos tarp gydymo mažina vaistų efektyvumą.“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų prof. Asta Baranauskaitė aiškiai išdėstė svarbiausius sprendimus reumatologijos srityje: užtikrinti gydytojų reumatologų paslaugų prieinamumą, sudaryti sąlygas „galimybių lango“ periodu gydyti ligonius biologiniais, konkrečiam ligoniui tinkamais vaistais, perkelti biologinės terapijos vaistus į kompensuojamųjų sąrašą.

Apskaičiuotas šios terapijos farmakoekonominis efektas: vienas į biologinės terapijos preparatus investuotas litas valstybei sutaupytų 1,45 lito biudžeto lėšų. Europos Parlamento narė Antonyia Parvanova teigia, jog būtina keisti požiūrį į reumatines ligas: „Pinigai, išleisti ankstyvajai diagnostikai ir gydymui, yra investicija, o ne papildomos išlaidos.“

Delsimas - pralaimėjimas ligai

„Biologinė terapija grąžina žmones į gyvenimą, tai įkvepia ir gydytojus, ir pacientus labiau stengtis, kad ji būtų geriau prieinama“, – sakė prof. I.Butrimienė. – Siūlytume sutelkti gydytojų reumatologų, SAM bei SADM pajėgas ir ieškoti galimybių tinkamai gydyti reumatinėmis ligomis sergančius pacientus, o kartu ir taupyti valstybės biudžeto lėšas. Gydydami neracionaliai, pigiausiais, bet neefektyviais vaistais, mes švaistome PSDF lėšas ir negalime įgyvendinti teisėtų pacientų lūkesčių. Prašome pagerinti biologinių vaistų prieinamumą perkeliant juos į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą bei sudarant galimybę gydytojams skirti ligoniams kitą preparatą vietoje to, kuris nebuvo jam efektyvus.“

SAM Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos pirmininkė Rima Vaitkienė teigė, jog, kaip ir buvo minėjęs šios diskusijos pradžioje dalyvavęs SAM ministras Vytenis Andriukaitis, darbo grupė intensyviai dirba peržiūrėdama Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, rengiami nauji reumatinių ligų gydymo algoritmai. Prof. A.Venalis perspėjo, kad būtina įsigilinti į biologinės terapijos specifiką: „Jeigu žmogus gydomas tam tikru biologinės terapijos preparatu, nesvarbu, iš kokių paskatų, jam negali būti skiriamas biologiškai panašus (ne biogenerinis!) vaistas, nes jų veikimo mechanizmai labai skiriasi. Taigi, negali būti skelbiamas ir vienas konkursas visiems biologiniams preparatams!“

Jau nebe pirmą kartą, kai kalbama apie sunkias lėtines neinfekcines ligas, VLK tenka išgirsti priekaištų, kuriuos galėtume apibendrinti: lankstumo stygius. Matyt, reikia galvoti apie veiklos nuostatų ir reglamentų korekciją. Pacientas negali būti paliktas bejėgis prieš nuostatas. Ir tam tikros situacijos, kurios galėtų būti apibūdinamos, tarkime, kaip tam tikros ligos reta būklė, turėtų būti sprendžiamos ligonio naudai. Tokių atvejų ne tiek daug, tik kad jie tokie skaudūs, jog dažniausiai paviešinami. Nuolat girdime argumentų, kad ligoniui neįmanoma padėti dėl lėšų stygiaus. Tačiau privalome sutikti, jog visų pacientų teisės į medicinos paslaugas - vienodos. Nesvarbu, po kokia žvaigžde jis būtų gimęs...

Ir gydytojų reumatologų, tiesiog užvertusių ne tik SAM, bet ir Seimo Sveikatos reikalų komitetą prašymais ir siūlymais, kaip padėti ligoniams, ir pacientų lūkesčiai teisėti: būtina suremti pečius ir sukurti sistemą, leidžiančią PSDF lėšas panaudoti racionaliam ir moderniam reumatinių ligų gydymui, kuris galėtų užkirsti kelią brangiai kainuojančiam neįgalumui. Laikas susitelkti dėl pacientų gyvenimo kokybės. Sprendimų reikia jau dabar, nes kiekviena delsimo diena – pralaimėta prieš ligą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"