TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Botulino toksinas – vitaminai grožiui ar nuodai sveikatai?

2013 10 17 14:20

Pasaulyje gydymas botulino toksinu – jokia naujiena, bet Lietuvoje vis dar manoma, kad šiuo preparatu sprendžiamos estetinės problemos, taip visiškai ignoruojant medicinines jo panaudojimo galimybes. Būtent apie šio preparato galimybes įvairiems neurologiniams susirgimams gydyti Lietuvos medikai dalinosi trečiadienį, Prancūzijos ambasadoje vykusioje konferencijoje.

„Kad ir kaip ironiškai skambėtų, botulino toksinas buvo pagamintas kaip biologinis ginklas Antrojo pasaulinio karo metu, JAV, tik taip ir nebuvo panaudotas, nes... jo nepavyko sėkmingai paskleisti priešo teritorijoje, – pasakojo konferencijoje pranešimą skaičiusi VUL Santariškių klinikų neurologė Aušra Klimašauskienė. – Pirmieji eksperimentiniai bandymai su botulino toksinu medicinoje prasidėjo tik 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, o gydymas juo oficialiai buvo įteisintas 1989 m.“ Tačiau, pasak specialistės, nors botulino toksinas yra nuodas, nereikia baimintis juo apsinuodyti: 70 kg sveriančiam žmogui šio preparato į veną reikėtų suleisti net 15 ampulių, kad dozė būtų mirtina.

„Anksčiau ligonių kasos nekompensavo gydymo botulino toksinu žmonėms, kenčiantiems nuo veido hemispazmo – susirgimo, kai viena veido pusė ima nevalingai trūkčioti, dėl susilpnėjusių veido raumenų akių vokai pusiau prisimerkia ar net visai užsimerkia, teigdami, kad tai – kosmetinis, o ne medicininis defektas, – sakė neurologė. – Tuo metu sunkus hemispazmas trukdo regėjimui, žmogui sunkiau vaikščioti, atlikti kasdienius darbus. Pritaikius botulino toksino terapiją, simptomai išnyksta beveik 100 proc. pacientų“.

Vaiko raidos centro vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė pasakojo, kad sklando gausybė mitų apie botulino toksiną ir dažnai patys medikai, nežinodami visų niuansų, padeda jiems sklisti. „Vienas tokių mitų – kad botulino toksinas nepadeda pagyti. Žinoma, stebuklų tikėtis neverta, nes pagydyti botulino toksinas negali: įgimtu cerebriniu paralyžiumi sergantis vaikas nepradės vaikščioti po injekcijų, bet, jeigu preparatas pagerina jo judėjimą ir gyvenimo kokybę, tai jau didžiulis laimėjimas. Ir mano, kaip gydytojos, pareiga prie to prisidėti“, – sakė ji. Anot gydytojos, yra buvę, kai jos 9-10 m. amžiaus pacientai patys, nepaisydami adatų baimės, prašo suleisti botulino toksino, kad galėtų bent tuos 4-5 mėnesius, kol preparatas veikia, gyventi kiek įmanoma visavertį gyvenimą. Tiesa, Lietuvoje botulino toksinas leidžiamas griežtai pagal nustatytą vaisto veikimo grafiką. Tuo metu užsienyje jis pacientams leidžiamas kas 3-4 mėnesius, kai dar nepasibaigęs ankstesnės injekcijos veikimas.

„Dar vienas plačiai paplitęs mitas, kad botulino toksinas – nuodingas ir turi pašalinį poveikį. Mane visada suerzina, kai gydytojai pacientui sako: jūs nesileiskite šio preparato, nes po to bus kas nors negerai, – piktinosi vaikų neurologė. – Žinoma, visko per ilgą gydytojo praktiką atsitinka, bet pasaulyje tirta tūkstančiai vaikų ir statistiškai reikšmingų neigiamų pokyčių po gydymo botulino toksinu nebuvo nustatyta. Kaip kažkada yra pasakęs poetas Rabindranatas Tagorė: „Jei uždarysi duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų“.

Konferencijoje apie botulino toksino panaudojimą reabilitacijos po insulto metu pristatė VUL Santariškių klinikų reabilitologė Jūratė Kesienė, apie naujas galimybes naudoti botulino toksiną dermatologijoje – gydytoja dermatologė dr. Rūta Gancevičienė, plastinėje ir rekonstrukcinėje chirurgijoje – gydytojas, „Estetinės chirurgijos klinikos“ vadovas Martynas Norkus.

Lietuvoje botulino toksinas kompensuojamas suaugusiųjų rankos raumenų spazmiškumui, atsiradusiam po insulto, sumažinti; dinaminei „arklio" pėdos deformacijai (cerebriniu paralyžiumi sergantiems 2 m. ir vyresnio amžiaus vaikams); suaugusiųjų spazminio tortikolio (kreivakaklystės), suaugusiųjų blefarospazmo (vokų spazmo), suaugusiųjų vienos pusės veido spazmui (hemispazmui) gydyti.

Botulino toksinas – preparatas, pagamintas iš nuodo, susidarančio blogai termiškai apdorotuose mėsos produktuose. Šį ryšį 1820 m. pastebėjo vokiečių gydytojas ir poetas Justinusas Kerneris, kuris susidariusią medžiagą pavadino botulino toksinu – „dešros nuodais“ (lot. botulus – dešra). Būtent J. Kerneris pirmasis aprašė botulino toksiną savo medicininiuose traktatuose. 1897 m. belgas bakteriologas Emilis Pieras-Marie fon Ermengemas atrado, kad botulino toksiną gamina bakterijos. 1928 m. vokiečių mokslininkai Hermanas Someris ir P. Tessmeris Snipe pirmą kartą išgavo gryną toksiną, kuris vėliau buvo panaudotas JAV kuriant biologinį ginklą. 1949 m. mokslininkui Arnoldui Burgenui su grupe mokslininkų atliekant eksperimentinius tyrimus, pavyko pasiekti, kad botulino toksinas raumenyse blokuotų nervinius impulsus. Šiuos tyrimų rezultatus galima laikyti botulino toksino taikymo medicinoje pradžia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"