TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Brangiai kainuojančios kantrybės pasekmės

2014 04 12 6:00
Trofinių opų operacija per Tarptautinės flebologų konferenciją. Eugenijos Kostinienės nuotrauka

Trofinės kojų opos vargina apie 1 proc. pasaulio gyventojų, o tarp vyresnių nei 65 metų žmonių tokių problemų patiria bene 5 procentai.

Angiochirurgas prof. Vytautas Triponis yra suskaičiavęs, kad mūsų šalyje yra nuo 8 iki 10 tūkst. žmonių, kuriuos kamuoja trofinės opos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad net 70–90 proc. atvejų opų atsiradimą lemia kraujagyslių ligos. Nors yra įvairių modernių gydymo metodikų, trofinių opų gydymas vis dar yra brangus ir ilgai trunka. Išeitis – ne kentėti, o laiku kreiptis į kvalifikuotus specialistus.

Genetika, amžius, gyvenimo būdas

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės II angiochirurgijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Tomas Janušauskas sako, jog trofinės opos – tai dažniausia begalinės ir tikrai nereikalingos žmonių kantrybės pasekmė. „Kraujagyslės - tai indai, kuriais visas mūsų organizmo ląsteles pasiekia deguonis ir maisto medžiagos. Tačiau kaip ir bet kokių indų, kraujagyslių sienelės ilgainiui užsiteršia, o jų spindis gali susiaurėti arba ir visai užakti. Tai – ne tik žalingų įpročių, nesveikos mitybos, netinkamo gyvenimo būdo, bet ir genetinio polinkio pasekmė, - teigia gydytojas. – Būna, ir ašuoniasdešimtmečio kraujagyslės beveik sveikos, nors jis ir nepasižymi sveikuolišku gyvenimo būdu, o kitas dar keturiasdešimties nesulaukęs patenka į ligoninę dėl užakusios klubinės arterijos, tai yra serga liga, būdinga dvigubai vyresniems. Kodėl taip nutinka? Viena priežasčių – minėtas vyras kasdien surūko po du pakelius cigarečių. Kai žmogaus klausi, kodėl jis pats naikina savo sveikatą, sako, žinąs, kad elgiasi negerai, bet neturi valios liautis... Todėl ir pabrėžiu pacientams: sirkite tik savo liga, nesilyginkite su palatos kaimynu. Jo diagnozė gali būti tokia pat, tačiau kiekvienas gyvena ir serga skirtingai."

Mediko teigimu, kraujagyslių ligos – ne tik ilgalaikių gyvenimo būdo klaidų, bet ir aukšto kraujospūdžio, antsvorio, diabeto ir kt. pasekmė. Žmonės į angiochirurgijos skyrių grįžta ne kartą. "Turime kalbėti ne apie galutinį išgydymą, bet apie ligos progresavimo lėtinimą: operacija, gydymu, rizikos veiksnių eliminavimu – visomis priemonėmis, padedančiomis sulėtinti ligos progresavimą. Net tuo atveju, kai dėl apleistos kraujagyslių ligos žmogus netenka vienos kojos, būtina daryti viską, kad pavyktų ilgiau išsaugoti kitą“, - aiškina T.Janušauskas.

„Rožė“ ir kiti įsisenėję mitai

Nors, atrodytų, informacijos žmonėms nestinga, gydytojams ne taip retai susiduria su pacientais, kurių kantrybe ir pakantumu skausmui reikia tik stebėtis. Keisčiausia, jog pacientų, kuriuos kamuoja trofinės opos, atvyksta ne tik iš socialiai apleistų periferinių vietovių, bet ir iš Vilniaus. Opų pradžia – apleistas, negydomas venų uždegimas, kuris komplikuojasi odos tamsėjimu, sklerotiniais sukietėjimais. Kartais net menkai pažeidus ir į juos patekus infekcijai, prasideda uždegimas ir opėjimas. Nemažai žmonių mano, jog tokie dalykai – neišvengiami, esą tokios buvo ir mamos kojos, vadinasi, tokia pat ir mano lemtis. Apie opas sklando įvairių mitų, kai kada jos „tebegydomos“ visokiomis žolelėmis ar net užkalbėjimais. Suprantama, po tokių "vaistų" pacientą ligoninėje teks gydyti ilgai, sudėtingai ir brangiai.

Geriausios europinės metodikos

Prieš metus Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje vykusioje 7-ojoje tarptautinėje flebologų mokslinėje praktinėje konferencijoje pasaulinio garso chirurgai iš Vokietijos ir Austrijos dalijosi trofinių opų gydymo patirtimi su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Kroatijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano gydytojais. Kai kuriems šioje konferencijoje dalyvavusiems angiochirurgams vokiečių kolegų pateikta kojų venų negyjančių žaizdų gydymo metodika, vadinamoji „shave“ (liet. skusti, drožti), buvo naujiena, tačiau tik ne lietuviams. Vokietijos chirurgai buvo maloniai nustebinti aukštos lietuvių kolegų, jau senokai šiuo metodu sėkmingai gydančių trofines opas, kvalifikacijos.

„Opa – tai venų arba arterijų patologijos komplikacija, todėl sėkmingai gali būti gydoma tik tuomet, kai pašalinamos jos priežastys: išoperuojamos sergančios venos, o jeigu tai arterinė opa – kojoje atkuriama arterinė kraujotaka. Vokiečių angiochirurgai ištobulino apie 1995–uosius atsiradusį radikalaus trofinių opų gydymo metodą, - pasakoja T.Janušauskas. - Specialiu prietaisu nuimamas plonas paciento sveikos odos, tarkime, nuo šlaunies, viršutinis sluoksnis, iš kurio daromas perforuotas tinklelis. Paskui jis persodinamas ant opos, kuri prieš tai labai kruopščiai išvaloma, tiesiog „nuskutama“ iki fascijos, kad joje neliktų uždegimo apimtų audinių, atnaujinami opos kraštai, odos tinklelis fiksuojamas ir keletui dienų paliekama. Paskui tvarsčiai keičiami kas 2-3 dienas. Svarbiausia – tinkamai prižiūrėti žaizdą ir laikytis lovos režimo. Pacientas gali atsikelti, bet tik būtinu atveju. Jau keletą metų atliekame tokias operacijas, kurių rezultatais galime pasidžiaugti jau po 3–4 savaičių.“

Kalti ir šeimos gydytojai

Gydytojo praktika rodo, jog apleistos trofinės opos – ne vien dėl pacientų informuotumo stokos. Tai ir akivaizdi pirminės sveikatos priežiūros grandies specialistų kompetencijos problema. Dalis šeimos gydytojų - kompensuojamųjų vaistų receptų ir siuntimų pas kitus specialistus rašytojai. Retas domisi ir gilinasi, o juo labiau konsultuojasi su kolegomis specialistais, - apgailestauja T.Janušauskas. – Pacientai atsiunčiami konsultuotis visai be diagnozės arba prirašoma tokių dalykų, kad kyla klausimas, ar tas žmogus iš viso studijavo mediciną... Ne vieną ligonį galėtume anksčiau išrašyti namo, jeigu žinotume, jog galime perduoti jį į kompetentingo šeimos gydytojo rankas. Dabar realybė kitokia: ramia širdimi galime išleisti tik tuos pacientus, kurie turi patikimą mediką. Taigi kai kalbame apie apleistas ligas, atsakomybę privalome padalyti abiem - pacientui ir šeimos gydytojui."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"